Žymos archyvas: Ramūnas Bogdanas

A. Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis (17)

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (delfi.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.

Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Skaityti toliau

R. Bogdanas. Tikroji V. Putino atsakomybė ir Lietuvos gėda (17)

Ramūnas Bogdanas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Malaizijos avialinijų lėktuvas, skridęs reisu Amsterdamas – Kuala Lumpūras, buvo numuštas turbūt per klaidą, bet tai nebuvo visiškas atsitiktinumas.

Dėsningą artėjimą prie tokio ar panašaus įvykio rodo visa Rusijos kurstomų įvykių raida. Jei beprotnamio palata nuolat gauna sprogmenų ir ugnies drauge su padrąsinimais dėl atkirčio priešiškai nusiteikusiam pasauliui – geros pabaigos nebūna.

Vladimirui Putinui bekeliaujant po Pietų Ameriką labai pagausėjo ginklų tiekimas Skaityti toliau

A. Patackas. Mes – liurbiai (47)

LRT rinkimų laidos stop kadras

A.Skučo knygoje yra toks epizodas, kai jis gauna keletą pistoletų ir Vytautas Landsbergis liepia vieną iš jų atiduoti Algirdui Patackui. Visai neseniai šitas garbingas ir doras žmogus tiesioginėje televizijos laidoje metė stiklinę į oponentą iš socialistinio liaudies fronto, kaip į menką niekšelį. Būdamas brandaus amžiaus, A.Patackas negali susitvardyti. O tada gavo ginklą į rankas…

Ramūnas Bogdanas, Delfi, apžvalgininkas

Pradėsiu nuo pasakojimo apie anuos laikus. Skaityti toliau

R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas (3)

Valdemaras Tomaševskis | Alkas.lt nuotr.

Kada stalas papuošiamas raudonų gvazdikų puokšte, nuklojamas mėsytėmis ir konservuotais agurkais, o šalia įsitaiso tvarką žadantis erelis, visuotiniame šurmulyje niekas net nepastebi, kaip ant stalo atsiranda baltai raudonai padažyta neaiškios kilmės viralo puodynė.

Lietuva mėgsta pasididžiuoti, kad jos teritorijoje per amžius be rietynių sugyvendavo įvairios tautos. Visi privalėjo laikytis valstybės įstatymų, o jų rėmuose turėjo pakankamą laisvę reikštis. Dabar atėjo laikai, kai už nepadarytas skriaudas atgailaujanti valdžia nebesugeba įtvirtinti savo pačios priimtų įstatymų. Skaityti toliau