Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas (Nr. XIIIP-4994(2) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras. Skaityti toliau
Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pristatytą Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIIP-4994), kuriuo siūloma 2021-uosius paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Šį sprendimą siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 1921 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų nuo partizano Juozo Lukšos-Daumanto gimimo.
Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas Skaityti toliau
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, vertindama pasirodžiusią informaciją apie premjero Sauliaus Skvernelio žmonos įdarbinimą Lenkijos koncerne „Orlen“, pabrėžia, kad kyla daug įtarimų, ar tokiu būdu koncernas neatsilygina S. Skverneliui už jo vadovaujamos Vyriausybės priimtus koncernui naudingus sprendimus. Ministras Pirmininkas vasario 4 d. savo deklaracijoje nurodė, kad jo žmona Silvija Skvernelė dirba degalinių tinklą valdančioje Skaityti toliau
Seime, Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena ir įteiktos Laisvės premijos.
Renginyje kalbėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Laisvės gynėjas Robertas Gradauskas, 2013 m. Laisvės premijos laureatas kardinolas Sigitas Tamkevičius, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2019 m. Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir videomenininkas Rimas Sakalauskas.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, pradėdamas iškilmingą renginį, pabrėžė, kad visi, kurie suprato Sausio 13-ąją, gali liudyti, Skaityti toliau
Sausio 13 d. Seimo rūmuose įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, pradėdamas iškilmingą renginį, pabrėžė, kad visi, kurie suprato Sausio 13-ąją, gali liudyti, kad gyvenimas skyrėsi iki tos nakties ir po jos. „Tai buvo riba, tai buvo lūžis. Lūžis mūsų tautos istorijoje, tai buvo virsmas mūsų savimonėje“, – sakė Seimo vadovas. Jo įsitikinimu, tada dar ne visi suprato, kiek daug pakeitė ši kruvina naktis, kaip viskas po jos pasikeis ir kad bereikalingų aukų nebuvo.
Sausio 13 d., pirmadienį, 10 val., Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai), vyks iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės.
Renginyje kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Laisvės gynėjas Robertas Gradauskas, 2013 m. Laisvės premijos laureatas kardinolas Sigitas Tamkevičius, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2019 m. Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir videomenininkas Rimas Sakalauskas. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Atmintinų dienų įstatyme siūlo nustatyti, kad kiekvienų metų rugsėjo 25 d. būtų minima Skiepų diena.
„Šiuo siūlymu siekiame atkreipti dėmesį į skiepijimo svarbą ne tik paskiepyto asmens sveikatos apsaugai, bet ir visos visuomenės sveikatos apsaugos lygiui. Skaityti toliau
Vakar, vasario 4 d. žiniasklaidai paskelbus žinią, kad Lietuvos kultūros taryba (LKT) atsisakė skirti stipendiją autentiškos Lietuvos Laisvės kovų dalyvių uniformos atkūrimui dėl „nepakankamai pagrįsto temos aktualumo bei nevienareikšmiško vertinimo“, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paprašė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko paaiškinimų ir politinio tokio sprendimo įvertinimo.
„Nustebino viešai paaiškėję Lietuvos kultūros tarybos pateikti motyvai, kad ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai yra nepakankamai „aktuali“ tema, kuri, be to, dar esą gali būti vertinama „nevienareikšmiškai“. Skaityti toliau
Sausio 13 d., sekmadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Iškilmingame minėjime kalbės: Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, nukentėjęs prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Bredelis, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2018 m. Laisvės premija apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanas Jonas Kadžionis, Skaityti toliau
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama nuotraukų paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanotai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui – pagerbti.
Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Skaityti toliau
Po Seime Sąjūdžio 30-mečio minėjimo proga pasakytų kalbų sujudo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partinis jaunimas, panoręs reaguoti visų pirma į minėjime pasakytą mano kalbą.
Seimo narė ir TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė straipsnį, kuriame atkartojo partijos tikrovės vaizdinį nupasakojančius teiginius, prieš kurį laiką pažertus jos partijos kolegės Ingos Skrebytės rašinyje.
Tai tie patys teiginiai, kurie lėmė „konservatorių“ nesėkmę praeituose Seimo rinkimuose: Skaityti toliau
Kovo 2 d. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) išplatino viešą atsakymą grupei Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų Seimo frakcijos narių apkaltinusių fondą dėl tariamai nepagristai sumažintos paramos dviem leidiniams: kultūros savaitraščiui „Literatūra ir menas“ bei katalikiškam žurnalui „Naujasis židinys“. Su tokiais kaltinimais į SRTF šių metų vasario 7 d. kreipėsi Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Kernagis kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką dėl komitetų bendrų klausymų rengimo.
Atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą dėl Gedimino kalno būklės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jau beveik pusė metų, kaip Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį dėl Gedimino kalno, o per tą laiką jau įvyko dvi naujos nuošliaužos, Skaityti toliau
Spalio 2 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas ir pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.
Šiemet sukako 66 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot J. Oleko, šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Tai buvo skausmingas ruduo. Skaityti toliau
Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į lakūno kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, lėktuvo valdymo patirtį įgyti, gauti atitinkamos kvalifikacijos patvirtinimą.
O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?
Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo Skaityti toliau
Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau
Sausio 13 d. Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Prezidentui Valdui Adamkui ir buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui įteiktos 2016 metų Laisvės premijos.
Laisvės premijų įteikimo iškilmėse Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis V. Adamkui ir V. Landsbergiui įteikė Laisvės statulėles, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijos diplomus. Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 14 d., 12 val. į pirmąjį posėdį susirinko 2016–2020 metų kadencijos Seimas.
Seimo darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko Seimo nariui Juozui Imbrasui, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.
Pasveikinti išrinkto Seimo atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau
Vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo narių grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininko, Seimo nario Arvydo Anušausko, „Sausio 13-osios brolijos“ pirmininko Kasparo Genzbigelio ir buvusios Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės spaudos konferencija. Jos dalyviai paragino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą pagaliau priimti sprendimą ir pagal Kultūros paveldo centro išvadą išbraukti iš Kultūros vertybių registro vienus paskutinių stalinizmo simbolių – Žaliojo tilto skulptūras.
„Šios skulptūros asocijuojasi su okupacija ir sta Skaityti toliau
Balandžio 23-ąją Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje pagerbti ir iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.
„Geriausių mokslinių disertacijų autorių apdovanojimas šiandien – puikus įrodymas, kad Lietuvos ateitis – pažangi valstybė, kurios pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos ir išsilavinę žmonės“, – teigė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, jaunųjų mokslininkų talentas – didžiulė viltis, kad valstybė taps dar konkurencingesnė, kūrybingesnė ir įdomesnė pasauliui. Skaityti toliau
Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnę Dunją Mijatovič, atsakingą už žiniasklaidos laisvę, atkreipdama dėmesį į visuomenės informavimo situaciją Kryme, kuriai esant surengtas taip vadinamas „referendumas“.
Europarlamentarė atkreipė dėmesį į tai, jog per pastarąjį laikotarpį, kai Krymas buvo brutaliai atkirstas nuo Ukrainos, prieš šalį, kaip suverenią valstybę ir jos interesus nesustojamai rengiamos informacinės atakos. Skaityti toliau
Vasario 4 d. Europos Parlamentas, praėjus tik dviems mėnesiams po skandalą sukėlusio parlamentarės Editos Estrelos rezoliucijos atmetimo, pritarė kitai skandalingai austrų parlamentarės Ulrikės Lunaček rezoliucijai. Ši rezoliucija ragina Europos Sąjungą ir jos valstybės parengti veiksmų planą, skirtą apsaugoti lytinių marginalų: lesbiečių, gėjų, vadinamųjų biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises.
Pagal šią rezoliuciją ES valstybės turi pripažinti homoseksualistų santuokos liudijimus, jei tokie išduoti. Skaityti toliau
Euromaidane kalbama: „Imperija mus laiko už rankų ir kojų, kad tik mes nesirinktume europietiškų standartų gyvenimo“, „Janukovyčiaus mygtukus spaudo Kremlius“, „tituški“ (provokatoriai) nešiojasi ukrainietiškus pasus įmautėse su ženklu „CCCP“. Tai tik keletas nuorodų į tai, kad šalyje vyksta ne tik piliečių protestas prieš valdžią, bet ir principinė kova tarp praeities ir ateities.
Laisvė – ypač dažnas žodis tarp protestuotojų. Būdama Euromaidane, neatsitiktinai jaučiau tą pačią nepaprastos vienybės ir tvirtybės dvasią, Skaityti toliau
Sausio 14 d. Strasbūre, pristatant Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai rezultatus, radikalumu pastaruoju metu jau peraugančiu į separatizmą garsėjančios politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis vėl ėmėsi juodinti Lietuvą.
V. Tomaševiskis EP posėdyje dalyvaujant Lietuvos Prezidentei EP nariams skundė Lietuvą esą dėl „drakonioškų“ baudų skirtų Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui už lenkiškų gatvių pavadinimų lenteles, kurių savivaldybė nevykdydama teismų sprendimų nenukabina jau 5-eris metus. Skaityti toliau
Šią savaitę Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje pakvietė tarptautinę bendruomenę ir Belgijos lietuvius į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai progai skirtą kultūrinį vakarą. Europarlamentarės iniciatyva Briuselyje parodytas teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklis „Lietaus žemė“, kurį režisavo Aidas Giniotis.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, šis spektaklis patrauklus Lietuvos pristatymas per kultūrą ir istoriją. Spektaklis tarptautinei auditorijai verčiamas į anglų kalbą ir yra papildytas Lietuvos XX amžiaus istorijos kontekstu. Anot EP narės, istorija dažnai formalizuojama; minėjimai, kalbos juose, nors tai irgi svarbu, pavirsta į sausoką žanrą. „Istorija – gyvas dalykas, tai mūsų patyrimai, emocijos, santykiai tarp žmonių ir kartų, jos nereikėtų laikyti kaip eksponato po stiklu, ji turi būti pateikiama gyvai,“– pabrėžė europarlamentarė. Skaityti toliau
Lietuvoje partizaninio judėjimo metais į miškus buvo išėję dešimtys tūkstančių kovotojų už laisvę. Jie nuo režimo persekiojimų slėpėsi po žeme įrengtose slėptuvėse. Ir šiandien yra išlikę nemažai bunkerių, tiesa, vieni jų pavirtę tiesiog duobėmis miškuose, o kitais rūpinasi ir kaip išmanydami saugo tie, kuriems svarbu išlaikyti ir parodyti dalelę Lietuvos istorijos.
Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime esančioje Jakavonių sodyboje ant Merkio upės kranto prasidėjus partizaniniam judėjimui buvo įrengtas Dainavos apygardos partizanų vadų Skaityti toliau
Šios savaitės Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre susirinkę europarlamentarai buvo pakviesti prisiminti masinių trėmimų, prasidėjusių 1941 metų birželio 14-ąją, aukas.
„Birželio 14-ąją minėdami Gedulo ir Vilties dieną prisimename šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, ištisas šeimas, gyvuliniuose vagonuose ištremtas į tolimąjį Sibirą, Gulago lagerius. Beveik pusė ištremtųjų, kentusių nežmoniškas sąlygas ir žiaurias represijas buvo kūdikiai ir vaikai. Šie siaubingi nusikaltimai prieš žmoniškumą tęsėsi nuo 1941 iki 1953-ųjų“, – į kolegas plenarinio posėdžio metu kreipėsi Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulenienė. Skaityti toliau
Birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS), minėdamas savo 25-metį, surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą.
Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje skambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji prezidentės patarėja Virginija Būdienė, Seimo pirmininko sveikinimą – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Skaityti toliau
„Vilnijos“ draugijos ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos rengiamos šventės „Šalčios aleliumai“ organizatorius dalyvius pasveikino Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas. Siekdama prisidėti prie lietuvių bendruomenės Vilnijos krašte ugdymo, Kauno miesto savivaldybė tęsia prieš keletą metų užsimezgusį bendradarbiavimą su „Vilnijos“ draugija.
Jau šešioliktą kartą surengta šventė subūrė Šalčininkų žemės talentus, Skaityti toliau
Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.
Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau
