„Mūsų šalyje vienas didžiausių dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių yra Ignalinos atominė elektrinė. Nors abu reaktoriai sustabdyti ir elektros deja nebegaminam, tačiau daugybė darbuotojų tvarko branduolinį kurą ir radioaktyvias atliekas. Specialistų paklausiau, kokią taršą išskiria mūsų Ignalinos AE.“ – domisi laidos vedėjas Ignas Kančys.
Specialistų teigimu, Ignalinos AE išmetimai yra labai menki. Skaityti toliau
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie gaisrus Ukrainoje Černobylio zonos miškuose, kurie Černobylio atominės elektrinės avarijos metu buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.
Radiacinės saugos centras informuoja, kad šiuo metu radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolat veikia Aplinkos apsaugos agentūros valdoma Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema. Šios sistemos stotys, išdėstytos visoje teritorijoje, matuoja gama dozės Skaityti toliau
2011 m., kovo 11 d., įvyko didžiausias Japonijos istorijoje fiksuotas, devynių balų pagal Richterio skalę, žemės drebėjimas. Drebėjimas buvo toks stiprus, kad tapo vienu iš penkių galingiausių stebėtų žemės drebėjimų nuo XX amžiaus pradžios. Žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kurio banga prilygo maždaug 12 aukštų namui.
Nelaimė įvyko Fukušima Daijiči elektrinėje, kuri turi šešis reaktorius. Milžiniškos cunamio bangos nesunkiai persirito per apsauginę elektrinės sieną. Užtvindytoje teritorijoje, vandens lygis viršijo net 15 metrų aukštį. Projektuojant Fukušima Daijiči, buvo Skaityti toliau
Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra.
Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą.
Prancūzijos šiaurėje esančioje Flamanvilio atominėje elektrinėje driokstelėjo sprogimas, po jo kilo gaisras. Penki žmonės apsinuodijo dūmais, tačiau sunkių sužeidimų išvengė.
Incidentas įvyko ne jėgainės branduolinėje zonoje, todėl radioaktyvios taršos grėsmės nėra, pranešė pareigūnai.
Po sprogimo jėgainės 1-asis reaktorius buvo išjungtas. Praėjus dviem valandom po sprogimo, paskelbta, kad avarija likviduota. Vietos pareigūnų teigimu, pirminė sprogimo Skaityti toliau
Pilotai viską daro pagal procedūras. Jeigu sugedo variklis, jie ne puola kažką spaudyti kaip dažnai matome filmuose, o vadovaujasi taisyklėmis. Vienas iš pilotų atsiverčia instrukciją ir ją skaito, o kitas iš eilės vykdo visus joje nurodytus veiksmus. Piloto klaida gali būti kritinė ir kainuoti žmonių gyvybes, todėl šitaip elgiamasi tam, jog būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus, pavyzdžiui, panikos. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti lėktuvo sistemų darbą. Orlaiviai dažniausiai skrenda valdomi autopiloto. Tai sumažina pilotų darbo krūvį, taigi vis labiau išvengiama žmogiškųjų klaidų. Skaityti toliau
Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie staiga kilusius miško gaisrus Černobylio zonoje, Ukrainoje, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento duomenimis Lietuvoje oro tarša neužfiksuota, radiacinis fonas nepakitęs.
Radiacinio fono padidėjimas neužfiksuotas nei automatinėmis gama dozės galios stotimis, nei automatine aerozolių stotimi Vilniuje. Šios stotys fiksuoja realų radiacinio fono padidėjimą, kai privalu vertinti, ar nereikia imtis apsaugos priemonių. Skaityti toliau
1986 m. balandžio 26-osios naktį Ukrainoje įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje. Sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo dar 10 dienų nepavyko sustabdyti radioaktyvių medžiagų sklidimo į aplinką. Per tą laiką į atmosferą pateko didelis kiekis radionuklidų, skleidžiančių alfa, beta, gama spinduliuotes. Juos vėjas išnešiojo po visą Europą.
Dėl žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingo radiacijos lygio iš teritorijų, esančių 30 km spinduliu aplink elektrinę, buvo evakuoti visi gyventojai. Avarijos padarinių likvidavime dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. Skaityti toliau
Radiacinės saugos centras informuoja, kad, pagal spaudoje pasirodžiusią informaciją, gruodžio 18 d. apie 14 val. vietos (Sankt Peterburgo) laiku viename iš Sankt Peterburgo atominės elektrinės turbinų įvyko avarija, kurios metu nustatytas radioaktyvių garų nuotėkis. Kaip teigiama Rusijos spaudoje išplatintame atominės elektrinės vadovo Vladimir Nikolai pranešime, radioaktyvių garų nuotėkis galėjo įvykti dėl turbinos skilimo. Jo teigimu, šiuo metu sukurta komisija, kuri aiškinasi konkrečias įvykio priežastis. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, įdiegė CERN‘e radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete.
Įrenginys skirtas dviem funkcijoms: radiacijos monitoringui ir greitintuvo protonų pluošto intensyvumo skerspjūvio kontrolei. Jo veikimas yra grindžiamas tuo, kad puslaidininkio silicio fotoatsako sparta tiesiškai kinta plačiame apšvitų neutronais ar protonais diapazone. Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, didelių Skaityti toliau
Keliautojas, verslininkas, režisierius ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius savo tinklapyje ir portale Technologijos.lt paskelbė jį šokiravusius radiacijos matavimo duomenis, kuriuos jis užfiksavo šių metų vasario 13 d. skrisdamas maršrutu Briuselis – Ryga. Į kelionę Š. Jasiukevičius pasiėmė radiometrą „Radex RD 1503+“.
Keliautojas žinojo, kad kylant aukštyn stiprėja kosminė spinduliuotė – radiacija, kuri pasiekia mus iš kosmoso, bet sugeriama atmosferos. Tad aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose skrendančiame lėktuve jos poveikis turėtų būti stipresnis. Tačiau nusprendęs tai patikrinti praktikoje, Skaityti toliau
Balandžio 26 diena primena vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų – 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje. Šios avarijos metu radioaktyviomis medžiagomis buvo užterštos didelės teritorijos, daugybė gyventojų bei avarijos likviduotojų patyrė jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą.
Tai buvo didelis akstinas pasvarstyti apie branduolinės energetikos saugumą bei jos vystymosi perspektyvas. Po šios avarijos užtikrinant branduolinės energetikos saugumą buvo imtasi daugybės priemonių, kurios garantavo, kad tikimybė kilti tokioms avarijoms yra labai maža. Skaityti toliau
2012 m. gruodžio 12 d. 12 val. visame pasaulyje vyks protesto akcijos prieš pavojingiausią mūsų laikų technologiją – branduolinę energetiką.
Antibranduolinė kritinė masė buriasi ir Lietuvoje, prie Rusijos ambasados Latvių g. 53 ir Baltarusijos ambasados Mindaugo g. 13 (šalia „Maximos“). Ateikite, kur jums patogiau. Akcija vyks vienu metu.
Bus protestuojama prieš pavojingų AE statybą šalia Lietuvos sienų ir sostinės, nesilaikant tarptautinės teisės normų ir keliant pavojų visam regionui. Prieš Neries ir Nemuno pavertimą Skaityti toliau
Mobilusis telefonas yra neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Jis yra toks įprastas ir visiems žinomas prietaisas, kad retas susimąsto, kokią įtaką gali daryti sveikatai.
Mobilusis telefonas – tai mažas kompaktinis siųstuvas ir imtuvas viename, kuris spinduliuoja elektromagnetines bangas. Kalbant telefonu elektromagnetinis srautas yra nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, kurią turi kiekvienas mobilus telefonas, ir didžiausia dalis spinduliuojamos radiacijos sugeriama odoje, iki 1 cm gylyje. O kai telefonas yra budėjimo režime, skleidžiama radiacija yra praktiškai nepastebima. Skaityti toliau
Gerbiamas p. Algimantai Čekuoli, ilgai laikiau Jus padoriausiu Lietuvos žurnalistu (pirmą kartą atkreipiau dėmesį, kai Lisabonoje komentavote „gvazdikų revoliuciją“). Bet kam reikėjo reklamuoti AE statybą, kai Jūs nieko toje srityje nenusimanote? Liūdna, bet tie, kas Jums paruošė tekstą, taip pat tolimi nuo energetikos arba dėl savo siaurų ekonominių interesų atvirai meluoja. Ar verta žmogui, sulaukusiam 80 metų, taip išsidirbinėti?
Jūsų teiginys apie tai, kad pinigų skolintis (ir atiduoti) nereikės, o juos „duos“ Hitachi, yra, atleiskite, idiotizmo viršūnė – pasirodo, yra žmonių, kurie dar tiki Seneliu šalčiu ir dovanomis. Skaityti toliau
Fukušima – mūsų eros pabaiga arba didžiausia globalinė katastrofa, kokią žmogus galėjo įsivaizduoti.
Fukušima Daiči yra viena galingiausių atominių pasaulyje ir generuoja didžiausias radiacijos koncentracijas visoje planetoje, bet koks tolimesnis aušinimo nutrūkimas sukeltų tokią intensyvią gama radiaciją, jog to pasekoje žmogus negalėtų prisiartinti prie elektrinės šimtus metrų, todėl nebūtų galima priimti teisingų sprendimų ir imtis veiksmų.
Tokijo Elektros energijos bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ Skaityti toliau
2011 gruodžio 6-8 d. Vilniuje Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Seime bus surengta 1-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“.
Joje dalyvaus ekspertai, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų atstovai, politikai, akademinė bendruomenė ir šia tema besidomintys piliečiai. Konferencija atvira visiems norintiems, būtina išankstinė registracija iki pirmadienio vakaro el. adresu nijole.balciuniene@lrs.lt . Skaityti toliau
Lapkričio 11 dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad Čekijos branduolinės saugos
reguliuojančioji institucija pranešė apie paskutinėmis dienomis atmosferiniame ore nustatytus mažus radioaktyviojo jodo-131 kiekius.
Manoma, kad minėti radionuklidai ore nėra susiję su avarija Fukušimos Daijiči (Daiichi) atominėje elektrinėje. TATENA patvirtina, kad pastebėti radioaktyvaus jodo kiekiai nekelia jokios grėsmės gyventojų sveikatai. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Šiandien Seimas plenariniame posėdyje paminėjo 25-ąsiąs Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Minėjime kalbėjo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kviesdama pagerbti Černobylio aukas tylos minute, pabrėžė, kad lietuviškas žymuo šioje istorijoje garbingas ir kartu tragiškai skaudus. „Daugybė mūsų statybininkų, vairuotojų, gydytojų, kitų neįvardintų profesijų žmonių pakilo į pagalbą broliškai ukrainiečių tautai ir grįžo fiziškai ar moraliai suluošinti visam likusiam gyvenimui“, – kalbėjo Seimo vadovė. I. Degutienė Skaityti toliau
www.alkas.lt
Rusijos žinių agentūra „Rianovosti“ šiandien pranešė, kad šalia Fukušimos AE balandžio 11 d. iš jūros paimtuose vandens mėginiuose radioaktyvaus jodo-131 koncentracija leistinas normas viršijo 2,2 karto, o tai reiškia, kad vandens radioaktyvaus užteršimo lygis yra didžiausias nuo pat radiacijos matavimų pradžios kovo 23 d.
Vandenyje kuris buvo paimtas iš 30 km. jūros zonos apie avarinę Fukušimos-1 atominę elektrinę jodo-131 koncentracija sudaro 88,5 bekerelių viename litre. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Fukušimos pirmosios atominės elektrinės išmetama radiacija jau apskriejo visą šiaurinį pusrutulį.
Nedideli radioaktyviojo jodo kiekiai Lietuvoje fiksuoti jau kovo 24 d.
Kadangi situacija Fukušimos AE iki šiol nekontroliuojama, šiauriniame pusrutulyje cirkuliuojančios oro masės neša vis naujas radioaktyvių dulkių dozes, kurios fiksuojamos visoje Europoje.
www.alkas.lt
BBC pranešė, kad Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas, dėl padėties avariją patyrusioje Fukušimos atominėje elektrinėje, paskelbė maksimalų pavojaus lygį valstybėje.
Pranešama, kad šiandien AE komplekso grunte buvo rasta plutonio, o labai radioaktyvus vanduo nutekėjo iš reaktoriaus.
Kinijos, Pietų Korėjos ir JAV pareigūnai užfiksavo radioaktyvių elementų pėdsakus ore. Skaityti toliau
www.alkas.lt
BBC ir Reuters agentūrų pranešimais Japonijos Fukušimos atominės elektrinės antrojo bloko turbinų rūsiuose aptikto vandens radiacija šiuo metu viršija normą10 mln. kartų ir spinduliuoja vieno siverto radiacijos dozes per valandą.
Japonijos branduolinės ir pramoninės saugos agentūros duomenimis radiacijos lygio padidėjimo priežastimi vandenyje galėjo būti radioaktyvių medžiagų nutekėjimas iš pažeistos antrojo AE reaktoriaus šerdies. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Šiandien, kovo 22 d., tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad radiacijos lygis apie 20 kilometrų spinduliu nuo Japonijos „Fukušima-1“ atominės elektrinės viršija įprastą normą apie 1600 kartų.
Baltų dūmų ir garo stulpai šiandien vėl kyla virš antro ir trečio „Fukušimos-1“ AE energijos blokų. Teigiama, kad tai esą vandens garai, susidarę jūros vandenį pilant ant aušinamų reaktorių. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Kaune nuo 1987 m. veikianti aplinkos apsaugos bendrija „Atgaja“ kviečia Lietuvos gyventojus internetu pasirašyti peticiją „Prieštaraujame naujų atominių elektrinių statyboms aplink Lietuvą“. Peticija adresuota Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Lietuvos vyriausybėms.
Portale Peticijos.lt skelbiamoje peticijoje sakoma: „Tragedija Fukušimos (Japonija) atominėje elektrinėje dar kartą patvirtino, kad kalbos apie „saugų atomą“ yra nieko vertos. Akivaizdu, jog pavojingos branduolinės avarijos gali kilti dėl įvairių priežasčių: pradedant gamtos stichijomis, techniniais gedimais, žmogaus klaidomis ir baigiant kariniais konfliktais bei teroro aktais. Skaityti toliau
Šiandien, kovo 17 d. Seimo vakariniame posėdyje buvo priimta rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.
Šia rezoliucija Seimas, pripažinęs, kad šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių branduolinė energetika vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant nepertraukiamą elektros energijos generavimą ir tiekimą vartotojams, pažymėjo, kad pastarųjų dienų tragiški įvykiai Japonijoje ir po jų sekusios avarijos šalies atominėse elektrinėse dar kartą patvirtino būtinybę nuosekliai ir besąlygiškai laikytis tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų saugumo reikalavimų Skaityti toliau
Meteorologų duomenimis šiuo metu nuo avariją patyrusios Japonijos Fukušima-1 elektrinės per Ramųjį vandenyną link JAV vakarinės pakrantės vėjas neša radioaktyvų debesį. Specialistai bando raminti, kad šio debesies radiacijos spinduliuotė yra nepavojinga gyvybei ir sveikatai.
Pasak „Reuters“ agentūros prognozuojama, kad jau šiandien šis debesis pasieks Aleutų salas, o penktadienio pavakarę nusidrieks per JAV Pietų Kaliforniją, Nevadą, Jutą ir Arizoną. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Agentūros Ria Novosti ir France Presse praneša, kad naujausiais Japonijos policijos duomenimis, dėl kovo 11 d. žemės drebėjimo ir po to kilusio cunamio, Japonijoje žuvo apie 5 200 žmoės. Anksčiau paskelbtais Sinchua agentūros duomenimis oficialiai žuvusiais buvo laikomi 4 314 žmonės ir be žinios dingusiais daugiau nei 8 600 žmonių.
France Presse žiniomis patisklintais duomenimis žuvusiųjų sąrašuose šiuo metu oficialiai priskaičiuota 5 178 žmonės, o dingusiaisiais laikomi 8 606 asmenys. Skaityti toliau
