Žymos archyvas: Punsko kraštas

A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai (47)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Prieš keletą savaičių, savo straipsnyje „Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?“ paskelbiau, kad Lietuvos lenkų vaikams lenkiškų mokyklų tenka tris kartus daugiau nei lietuvių vaikams lietuviškų, todėl maniausi, kad iš Lietuvos lenkų nacionalistų rankų išmušiu „baisios“ lenkiškų mokyklų padėties kortą. Atrodė, kad bent jau dėl jų baigsis pretenzijos ir skundai Lietuvai, Lenkijai, Europai ir pasauliui.

Priminiau, kad  10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam Skaityti toliau

„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose (0)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (0)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“.

Sigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė. Skaityti toliau

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

Punsko krašto grožis – „Metų spalvose“ (0)

albumas-Metu spalvosPunsko „Aušros“ leidykloje 2015 m. pasirodė Sigito Birgelio ir Valdo Žilionio Punsko ir apylinkių nuotraukų albumas „Metų spalvos“.

Sudarydami šį albumą jo autoriai siekė parodyti Punsko krašto gamtos grožį, saulės nurausvintus kalnelius ir klonius, tyvuliuojančių upelių ir ežerų atspindžius, sniego atspalvius, mūsų augmeniją, žvėris ir paukščius.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas reljefas teikia jam daug savitumo. Skaityti toliau

Atviras laiškas kilusiems iš Seinų-Punsko krašto bei jo ir Lietuvos rėmėjams (5)

Algis Uzdila, Lenkijos lietuvių visuomenininkas, švietėjas ir kultūros skleidėjas

Gerbiamieji!

Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau

R. Navickas. Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje (36)

Blogeris ZeppelinusMūsų polonofilai, minėdami neegzistuojančius pavardžių rašymo pasuose „Europos standartus“, dažnai pavyzdžiu mėgsta nurodyti kaimyninę Lenkiją. Kurioje prieš kelis metus valdžia leido savo negausioms tautinėms mažumoms įsirašyti pasuose vardus bei pavardes kitų kalbų raidėmis.

Girdi, ir mums reikėtų nedelsiant taip padaryti, kaip Lenkijoje. Tuomet Valdemaro Tomaševskio šutvė bus laiminga ir taps pačia lojaliausia Lietuvai jėga. Skaityti toliau

Dėžutėje išsaugotas šimtametis lobis (0)

Vidos Baranauskaitės nuotr.

Štai nuotraukoje matote prieš daugiau kaip 100 metų įdomiai nunertą, išsiuvinėtą užtiesalą, kurį savo namuose išsaugojo mano dėdienė Onutė Budzinskienė iš Aradnykų kaimo. Šį daiktą ji gavo jau ištekėjusi iš savo močiutės, kuriai nėrinį padovanojo jos mama. Dėdienė jau nebeatmena, iš kur promočiutė tą užtiesalą turėjo – ar pati jį nunėrė, ar iš ko nors gavo. Skaityti toliau

Tortas „Napoleonas“ pakeitė gyvenimą (1)

Regina ir Vidas Pykiai su konkurso „Mūsų kulinarinis paveldas“ komisijos nariu Balstogėje

Ką reikia padaryti, kokiu keliu eiti, kad pasisektų įgyvendinti pasirinktus tikslus? Galbūt reikia atsirasti tam tikroje vietoje, tam tikru laiku. Gal turėti laimės? Gal siekti žinių aukštosiose mokyklose, universitetuose? Specializuotis kitose šalyse? Keliauti?.. Tikrai žinia tiktai viena: reikia įdėti daug pastangų ir darbo, ir reikia būti kantriam.

Augindami šiais laikais vaikus, norėtumėm, kad jie baigtų aukštuosius mokslus, įsigytų populiarias ir gerai mokamas profesijas, dirbtų prestižinėse įmonėse, korporacijose, siektų karjeros. Ir geriausiai – tuoj pat. Tačiau kartais geriausi universitetai, Skaityti toliau

A.Vaškevičius. Padovanokime dovaną sau ir ateinančioms kartoms (9)

Albinas Vaškevičius

Sveiki, bičiuliai,

Aš kiekvieno laiško gale rašau tautos išlikimo formulę, kurią sugalvojau prieš dešimtį metų.

Tautos išlikimo formulė I = (ŽMONĖS + KALBA + ŽEMĖ + PAPROČIAI) x ISTORIJA

Ją galima vadinti ir tautos sėkmės formule. Šioje formulėje yra Žemė, kurią, jeigu laiku ja nepasirūpinsime, galime prarasti ko gero visiems laikams. Skaityti toliau

S.Birgelis. Ką pasakytų Albinas Žukauskas? (1)

Lenkų suniokotas A.Žukausko paminklas Punske

Ką pasakytų poetas Albinas Žukauskas, jeigu gyventų? Gal nieko nepasakytų, gal pabaksnotų pirštu sau į smilkinį, kad jo tėvynainiai XXI a. pradžioje savo rankomis uždarinėja paskutines Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas, gal lenkų valdžią koneveiktų? Gal garsusis bubeliokas susimąstytų, kodėl mokyklų lietuvių dėstomąja kalba finansavimas yra toks, kad reikia jas uždaryti, jei jų išlaikymas valstybei yra, žinia, tik lašas jūroje?

Nežinome mes, nežinotų ir jis, ar tai daroma finansiniais, ar politiniais sumetimais, ir kas slypi už šių sprendimų. Žinome tik, kad nukentėtų ir taip jau labai nusilpusi Punsko ir Seinų krašto lietuvių visuomenė. Skaityti toliau

Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje (1)

Seinų krašto lietuviai gimnazistai

Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas)

1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis iš Seinų. Jis spaudinius laikė savo bute. Kai skaitytojas grąžindavo knygą, bibliotekininkas klausinėdavo, koks jos turinys. Skaityti toliau

Lenkijos lietuvių draugija prieštarauja lietuviškų mokyklų uždarymui (6)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 17 d. Seinuose posėdžiavusi Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) taryba priėmė nutarimą nepritarti sprendimui uždaryti lietuviškas mokyklas Punsko valsčiuje. Draugijos tarybos nariai pažymėjo, kad pagal demokratines tradicijas Europoje yra priimta dėl sprendimų susijusių su tautinių mažumų klausimais, konsultuotis su pačiais suinteresuotaisiais. Ši nuostata numatyta ir Lenkijos tautinių mažumų įstatyme.

LLD taryba kreipėsi į Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską prašydama sustabdyti sprendimo dėl lietuviškų mokyklų uždarymo įgyvendinimą, Skaityti toliau