Žymos archyvas: psichoterapija

Psichikos sveikatos gerinimui bus skiriama daugiau dėmesio (0)

sam.lt nuotr.

Seimas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktam Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo sudaromos geresnės sąlygos psichikos sveikatos priežiūrai, įvedamas aiškesnis teisinis reguliavimas, numatomi pagrindiniai psichikos sveikatos priežiūros principai, visuomenės psichikos sveikatos priežiūros pagrindai.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Skaityti toliau

V. Valevičius. Bendravimas kaip vaistas (0)

Vytautas Valevičius | asmeninė nuotr.

Civilizuoti žmonės „pasiutę“ dėl vaistų. Tarsi tik kapsulė, tabletė ar lašiukai gali apsaugoti kūną nuo negalios. Jei tik kur suskaudo – tabletė, tepaliukas ir vizitas pas gydytoją: konsultuotis ar net naujo vaisto ieškotis. Tuo naudojasi viena labai pelninga pramonės rūšis, o žmonių nuostoliai nuo tokios elgesio viršija žuvusius keliuose ar nuo epidemijų.

Tiesa, pasaulis įvairus. Esama civilizacijų, kurios gydo užkeikimais ar užkalbėjimais. Gal mums tai ir nelabai naudinga, bet ir mes turime užkalbėtojų ar raganų. Kita vertus, naujausios technologijos atpratina jaunimą Skaityti toliau

Psichologė D. Balčiūnienė: laikas su šeima – tai gebėjimas girdėti ir matyti kitą (0)

Siaureslicejus.lt nuotr.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad šeima – didžiausia vertybė, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Ji siūlo suaugusiems perskirstyti prioritetus ir kuo daugiau laiko leisti su vaikais. Juolab, kad, ypatingai vasaros metu, šeimai skirtų nemokamų laisvalaikio galimybių – apstu. Prasidėjus Šeimos mėnesiui, domimės apie laiko šeimai svarbą.

„Lietuvoje susiformavusi kultūra, kurioje norma yra labai daug dirbti, negalima tinginiauti, o darbe ramiai išgertas puodelis kavos laikomas didžiuliu laiko švaistymu. Todėl tokioje situacijoje reikėtų sąmoningai ir atsakingai ieškoti laiko šeimai ir ją iškelti Skaityti toliau

Kaip dailės terapijos užsiėmimuose teptukas virsta žaibolaidžiu? (0)

,,Transedencija'' | Parodo rengėjų nuotr.

Keičiantis laikams kinta ir standartai: jei anksčiau moters pašaukimas buvęs tik namų židinio saugojimas ir kūreninimas, šiandien prie to prisideda dar ir kiti, šiuolaikinio pasaulio vaidmenys. Ir nors stresas bei intensyvus gyvenimo būdas (greitojo maisto kultūra, sutrikdytas paros rėžimas, darbo ir laisvalaikio disbalansas, finansinių įsipareigojimų konvejeris ir t.t.) yra laikomi savaime suprantamais „sėkmingos“ ir veiklios moters atributais, nuolatinis nepasitenkinimas bei dramatiški likimo posūkiai yra beveik neišvengiami. Skaityti toliau

Psichoterapeutas O. Lapinas. Stereotipai padeda susigaudyti, kas yra kas, bet tik iš dalies (0)

 sempaleto.com.br nuotr.

Kiekvienas iš mūsų kone kasdien susiduriame su gausybe pačių įvairiausių stereotipų: išvaizdos, tautybės, krašto, kuriame gyvename, profesijos, Zodiako ženklo – kitaip tariant, visko, apie ką tik galime pagalvoti. Stereotipų sąrašas begalinis. Kuo ypatingi išvaizdos stereotipai ir kodėl nereikėtų į juos numoti ranka?

Stereotipai padeda orientuotis

Lietuvių patarlė byloja: pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi. Ir iš tiesų, moksliškai yra įrodyta, jog pirmąkart matydami žmogų, pirmiausia mes susikoncentruojame į tai, kaip jis Skaityti toliau

I.Bieliauskienė. Motinos archetipas ir kompleksas (2)

Ieva Bieliauskienė | asmeninė nuotr.

Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Kokius jausmus jis sužadino – šiltus, malonius, ar, atvirkščiai, skaudžius?

Kai kurie turbūt prisiminėte mamą, ruošiančią vakarienę ir raginančią valgyti, kiti – slaugančią jus sergančius ar guodžiančią skaudžiai užsigavus, o dar kiti – barančią ar priekaištaujančią dėl nesutvarkyto kambario, blogo pažymio ar negebėjimo suprasti, kokia ji pavargusi. Nors gali pasirodyti, kad tai, koks prisiminimas iškilo, lemia tik atsitiktinumas, iš tiesų reikšmingiausių prisiminimų turinys labai susijęs su tuo, kaip jaučiamės kasdieniame savo gyvenime, Skaityti toliau

R.Kočiūnas: Nerimas yra natūrali gyvenimo dalis (1)

Rimantas Kočiūnas | appme.ru nuotr.

Su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriumi prof. Rimantu Kočiūnu kalbasi Miglė Anušauskaitė.

Kuo egzistencinė psichoterapija skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?

– Egzistencinė psichoterapija kartais apibrėžiama kaip filosofinis kelias psichoterapijoje. Joje daug sąsajų su filosofija, siekiama tyrinėti ne tik žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo gyvenimą apskritai: tai, kaip klientas kuria savo pasaulį, kokie jo santykiai su sociumu, kokia savijauta, materialinis būvis, vertybės… Siekiant padėti klientams pažinti savo gyvenimą, į žmogų žiūrima keturiais matmenimis: fiziniu, socialiniu, psichologiniu ir dvasiniu. Skaityti toliau

I. Bieliauskienė. Anima ir animus: priešingos lyties archetipas mūsų psichikoje (9)

Ieva Bieliauskienė | Asmeninė nuotr.

Šiuo metu svarstymų ir ginčų dėl to, kas yra vyriška ir moteriška, arba koks turi būti vyras ir moteris, kaip niekada daug. Tradicinė vyriškumo ir moteriškumo samprata, kur kiekviena lytis turėjo aiškiai jai apibrėžtus vaidmenis, mūsų gyvenimui jau nebetinka: moterys dažniausiai nebėra vien jausmingos ir rūpestingos namų šeimininkės, o vyrai – racionalūs ir atsitraukę šeimos aprūpintojai.

Abiejų lyčių vaidmenys vis labiau persipina, ir iš „sėkmingo“ piliečio tikimasi savybių, kurios tradiciškai priklausė dviems lytims: toks pilietis turi būti ir išsilavinęs, sėkmingas darbuotojas, ir gebėti užmegzti gerus ryšius su kitais žmonėmis, ir būti geru tėvu ar motina, ir panašiai. Skaityti toliau