Žymos archyvas: psichologija

Psichologė pataria kaip atpažinti ir ką daryti ištikus psichologinei krizei (1)

pixabay.org nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną 18 val. „Krizių įveikimo centre“ (Antakalnio g. 97) vyks nemokama paskaita „Kada krizė užaugina, o kada sužlugdo?“. Jos metu psichologė Jolita Gurskytė-Šleinė ir psichologė-psichoterapeutė Simona Glodenienė, remdamosi savo darbo patirtimi, išsamiau pakalbės apie psichologinių krizių fenomeną bei su juo susiduriančius žmones. 

Jūs blogai jaučiatės. Prastai miegate. Jūsų viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Skaityti toliau

Psichologė: kaip gyventi po artimojo bandymo nusižudyti? (0)

Psichologė Renata Černovaitė | asmeninė nuotr.

Artimo žmogaus bandymas nusižudyti sukrečia ne mažiau kaip pati savižudybė. Psichologų teigimu tiek savižudybės, tiek bandymo atvejai paliečia mažiausiai dešimt artimoje aplinkoje esančių žmonių – šeimos narius, draugus, kolegas ar bendramokslius. Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė, nerimas, pasimetimas, kyla begalė klausimų. Tačiau ne tik bandžiusiems nusižudyti reikalinga pagalba, svarbu neužmiršti ir artimųjų. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė. Skaityti toliau

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį? (1)

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.

Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. Skaityti toliau

Pasaulinis tyrimas rodo: moterys išgyvena nemažą savivertės stoką (2)

Laura Rimkutė | zenpr. lt nuotr.

Daugelis moterų vis dar nepelnytai nuvertina save, savo gabumus, yra per daug savikritiškos, gėdijasi savo kūno ir kompleksuoja dėl daugeliui net nepastebimų trūkumų. Su žemos savivertės bėdomis kasdien susiduria pusė apklausoje dalyvavusių moterų iš viso pasaulio.

Tokius rezultatus atskleisti padėjo kosmetikos kompanijos „Mary Kay“ pradėtas pasaulinis tyrimas. Apie žemą moterų savivertę ir iš to kylančius kompleksus pasakoja psichologė Laura Rimkutė. Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. „Išmokti gyventi su liga“ – nėra vienintelis kelias (1)

Sigita Kriaučiūnienė, LSS viceprezidentė | LSS nuotr.

Prieš keletą dienų dalyvavau sudėtinga lėtine liga sergančiųjų draugijos konferencijoje, kur kalbėjau apie tai, kaip susigrąžinti gerą savijautą per 7 dienas. Tai buvo iš tiesų įdomi patirtis, kur galėjau sutikti žmonių, sugebėjusių pažinti savo kūną ir save, nebejaučiančių jokių ligos požymių.

Tačiau toje pačioje auditorijoje buvo ir pavargusių nuo ieškojimo žmonių, ir tokių, kurie vis dar entuziastingai ieško savo išgijimo kelio, ir tokių, kurie mane apkaltino neatsakingai siūlant atsisakyti vaistų. Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (24)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Kelionių psichologija (video) (0)

Genovaitė Petronienė ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovė: Genovaitė Petronienė – psichologė, žurnalistė, rašytoja ir keliautoja.

G. Petronienė sako, kad kelionė, tai tarsi transo būsena. „Būtent dėl šios būsenos alpinistai sugeba mėnesį šokinėti per akmenis ir neišsisukti kojos. Kompiuterinė smegenų tomografija patvirtina, kad transo metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių. Kodėl negalime taip jaustis kasdien? Pasiekti transo būseną labiausiai trukdo stresas ir rutina, o kelionėse tai pavyksta. Skaityti toliau

Kaip teisingai pasirinkti psichologo studijas? (1)

Viktorija Čepukienė | asmeninė nuotr.

Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis – dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan.

Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose – darželiuose, mokyklose. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas psichologijos studijų programas, kurios ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti. Skaityti toliau

VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale (0)

Laura Vilkaitė | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi NorbertuŠmitu (Schmitt) tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ paskelbė straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“.

„Šis tyrimas – psichokalbotyros eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas Skaityti toliau

Sąmoningumas – savo tikrųjų poreikių suvokimas (0)

Violeta Barvydienė | asmeninė nuotr.

Kai duodame protui laisvą valią, dažnai jis pasigauna neigiamas emocijas išreiškiančias mintis: apie nuoskaudas, išdavystes, gailestį sau ar pan. Dažniausia šios mintys būna susijusios su praeitimi arba ateitimi, tačiau suprantame, kad praeities daugiau nebėra, o galvojimas apie ateitį yra paprasčiausia mūsų fantazija. Taip nusigręžiame nuo to, ką galime patirti ir ko išmokti iš mūsų dabarties. Tačiau tam, kad pasiimtume viską iš „čia ir dabar“ momento yra būtinas sąmoningumas. Apie jį ir apie jo ugdymo svarbą šiuolaikiniam žmogui pasakoja  dr. Violeta Barvydienė, spalį atidaromo asmenybės identiteto instituto „iGrow“ viena iš įkūrėjų. Skaityti toliau

Veiklą pradeda nemokamos psichologinės pagalbos projektas „Tu – ne vienas!“ (0)

 listal.com nuotr.

Rugsėjo mėnesį prasidėjo socialinis projektas „Tu – ne vienas!“. Kol viešojoje erdvėje garsiai ginčijamasi, kaip spręsti įsisenėjusias psichologinės pagalbos trūkumo problemas, aktyvūs piliečiai ėmėsi iniciatyvos. Į vieną komandą susibūrę jauni profesionalai iš Lietuvos, Vokietijos ir Danijos sukūrė internetinę erdvę,  kurioje kiekvienas gali rasti psichologinės paramos ir kokybiškos informacijos. „Tu – ne vienas!“ projekto planai dar ambicingesni – komanda prieš kelias dienas atidarė pagalbos liniją, o ateityje planuoja mokymus, konsultacinius užsiėmimus ir kitas panašaus pobūdžio veiklas. Skaityti toliau

Psichologė V. Barvydienė: Intuicija – viena iš visaverčio gyvenimo atramų (0)

dr. Violeta Barvydienė | Aasmeninė nuotr.

Informacijos gausa, beprotiška gyvenimo sparta, nuolat aplinkos keliami lūkesčiai būti geriausiu – visa tai priverčia mus didinti savo tempą, per viską slystant paviršiumi, prisitaikant prie aplinkybių ir taip pametant savo tikrąjį „aš“. Gyvendami nesuvokdami savęs ir vadovaudamiesi aplinkos įdiegtu gyvenimo modeliu, galų gale tampame nelaimingi: nebežinome, kuria kryptimi iš tikro norime eiti, nebedrįstame padaryti nė menkiausių pasirinkimų, blaškomės, nerasdami sau vietos. Psichologai bei psichoterapeutai tokią žmogaus būklę sieja su prarastu gebėjimu įsiklausyti į savo intuiciją. Skaityti toliau

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

V. Valevičius. Bendravimas kaip vaistas (0)

Vytautas Valevičius | asmeninė nuotr.

Civilizuoti žmonės „pasiutę“ dėl vaistų. Tarsi tik kapsulė, tabletė ar lašiukai gali apsaugoti kūną nuo negalios. Jei tik kur suskaudo – tabletė, tepaliukas ir vizitas pas gydytoją: konsultuotis ar net naujo vaisto ieškotis. Tuo naudojasi viena labai pelninga pramonės rūšis, o žmonių nuostoliai nuo tokios elgesio viršija žuvusius keliuose ar nuo epidemijų.

Tiesa, pasaulis įvairus. Esama civilizacijų, kurios gydo užkeikimais ar užkalbėjimais. Gal mums tai ir nelabai naudinga, bet ir mes turime užkalbėtojų ar raganų. Kita vertus, naujausios technologijos atpratina jaunimą Skaityti toliau

Kaip laimėti karą neturint ginklų: stebuklai, kuriuos daro karinės psichologinės operacijos (0)

Rusijos psichologinių operacijų dalinio karių emblema | technologijos.lt nuotr.

Psi­cho­­lo­­gi­­niai ka­­rai vyk­­do­­mi įvai­­rio­­se sri­­ty­­se – nuo ka­­ry­­bos ir po­­li­­ti­­kos iki eko­­no­­mi­­nių ir so­­cia­­li­­nių san­­ty­­kių. Ka­­riau­­ja­­ma be tie­­sio­­gi­­nės kon­­fron­­ta­ci­jos, fi­ziš­kai ne­nai­ki­nant ka­ri­nių ir/ar ci­vi­li­nių prie­ši­nin­ko iš­tek­lių. Šio ka­ro tiks­las – su­ke­liant tei­gia­mus ar nei­gia­mus jasumus ir net­gi au­drin­gas ma­si­nes reak­ci­jas, keis­­ti prie­­ši­­nin­ko ka­rių ir vi­­suo­­me­nės dva­si­nes ir dorovines nuo­sta­tas, pa­žiū­ras ir įsi­ti­ki­ni­mus. Pro­pa­gan­di­nė in­for­ma­ci­ja, ga­li kel­ti įvai­rius jaus­mus, pa­vyz­džiui, kel­ti ka­riams šei­mos, Tė­vy­nės il­ge­sį ar­ba ne­pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo va­do­vy­be.

Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės Skaityti toliau

Kas svarbiau – mokytojo įvertinimas ar paties mokinio įsivertinimas? (0)

Audronė Krivickaitė | asmeninė nuotr.

Įsivertinimas – tai veikla, kurią daugelis net nemąstydami atliekame kasdien. Save vertiname atlikę bet kokią veiklą: pradedant įvairiais namų ruošos darbais, baigiant mokymusi ar darbu. Įsivertiname pagalvodami ar pasakydami sau tam tikrus žodžius, kurie mums leidžia suprasti, ar veikla pavyko, ar kitą kartą tai darydami turėtume kažką patobulinti. Tačiau įsivertinimo procesas prasideda ne tada, kai žmogus jau yra suaugęs ir gali giliai samprotauti apie savo nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ar padarytas klaidas.

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto bakalaurė AudronėKrivickaitė Skaityti toliau

Kaip šiandien matuojama profesinė sėkmė? (0)

Solveiga Grudienė | asmeninė nuotr.

Dažno žmogaus galvoje karjera vis dar asocijuojasi su lipimu aukštyn. Tačiau, anot psichologės Solveigos Grudienės, pagreitėjęs tempas ir pasikeitęs gyvenimo būdas iš dešimtmečiais gyvavusio posakio „pakilti karjeros laiptais“ atėmė prasmę.

„Šiandien paklausti apie karjerą žmonės kalba ne apie tai, kad kažkam vadovauja. Jie kalba apie galimybę dirbti iš namų, turėti laisvą grafiką, dirbti modernioje aplinkoje, nestandartinėje organizacijoje,“ – sako psichologė, sertifikuota vadybos konsultantė, darbuotojų paieškos specialistė S. Grudienė. Anot jos, įmonės „plokštėja“,

Skaityti toliau

Kas labiau myli savo mamą – X, Y ar Z karta? (0)

tellyouall.com nuotr.

Kad ir kokią literatūrą ar spaudą skaitysime, aptiksime, kad visais laikais skirtingo amžiaus žmonėms sunku sutarti, suprasti, susišnekėti, ypač kalbant apie vaikų–tėvų–senelių kartas. Gimę tam tikru laiko periodu, išgyvenę tuos pačius įvykius, paveikti tų pačių ugdymo, auklėjimo, skiepijamų vertybių ypatumų, sudaro kartą, tačiau vertybiniai orientyrai kiekvienos iš vėlesnių kartų pasižymi esminiais skirtumais – tai liečia ir santykius su tėvais, o ypač mama.

Apie kartų segmentaciją

„Jei pasidomėsime Viljamas Štrausas (William Strauss) ir Neilas Hauas (Neil Howe) Kartų teorija, suprasime, kad nieko keisto, kad tarpusavyje bendraudami skirtingo amžiaus Skaityti toliau

Mokslininkų nuomonė apie reinkarnaciją (3)

Džimas B. Takeris | „Autoriai“ nuotr.

„Mačiau ypač stiprių jausmų sukėlusių įvykių, girdėjau unikalių pasakojimų, todėl manau, kad atsiminimai ir emocijos kartais gali persikelti iš vieno gyvenimo į kitą. Atsižvelgdamas į tai, galiu teigti, kad pritariu reinkarnacijos idėjai“, – sako psichiatrijos mokslų profesorius dr. Džimas B. Takeris (Jim B. Tucker). Jis su savo komanda ištyrė daugiau nei 2500 atvejų, kai vaikai prisimena savo buvusius gyvenimus.

Reinkarnacijos fenomeno tyrinėtojas teigia, kad pritarimas nėra susijęs su jo asmeniniu tikėjimu. „Aš ne budistas, ne hinduistas ar dar kas nors panašaus. Nesu iš tų, kurie Skaityti toliau

Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių (0)

fk wiki. com nuotr

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, Skaityti toliau

Vilniaus knygyne – 10 valandų naktinis skaitymas su rinktinėmis knygomis (0)

knygos_knygyno Frendo FB nuotr

Šį penktadienį, sausio 29 d.,  į Jakšto g. 9 persikėlęs skaitytų angliškų knygų knygynas „FRENDO. Bookshop of ideas“ kviečia į naktinį knygų skaitymą, kuris vyks nuo 20 val. iki 6 val. ryto.

Pasak knygyno, norėjosi supažindinti žmones su Lietuvoje nematytomis knygomis bei disciplinomis ne tik parduodant knygas, bet ir leidžiant žmonėms jas paskaityti nemokamai. Renginys turi ir socialinę pusę, kadangi vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus ne visada išgali nusipirkti visų jį dominančių knygų, o nemokamai perskaityti čia galėsi ne vieną jų. Skaityti toliau

Paprastas būdas, padėsiantis laikytis Naujųjų metų pažadų (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Artėję Naujieji metai – laikas, kai turbūt kiekvienas bent akies krašteliu žvilgteli į savo gyvenimą, įvertina praėjusius metus, nueitą kelią, pasidžiaugia pasiekimais, apžvelgia praradimus. Turbūt ne vienam tenka apgailestauti, kad kai kurie tikslai taip ir liko neįgyvendinti, o kai kurių sau duotų pažadų vykdymas buvo atidėtas geresniems laikams vos prasidėjus metams.

Turbūt daugelis Naujųjų išvakarėse užsibrėžiame ir naujus tikslus. Kad su jais nenutiktų taip, kaip su pernykščiais sau duotais ir užmarštin nugrimzdusiais pažadais, mokslininkai siūlo paprastą išeitį. Skaityti toliau

Trys auksinės taisyklės, kaip kurti darnius santykius (0)

A. Kupmans | asmeninio archyvo nuotr.

Meilė mus padaro nuoširdžiais ir gerais, o gilus ryšys su partneriu mus pripildo palaimos, sako Lietuvoje spalio pabaigoje viešėsianti sąmoningų santykių meistrė Anasuja Kupmans. Europoje žymios mokytojos teigimu, trys pagrindiniai santykių ramsčiai – ištikimybė, priėmimas bei atlaidumas.

„Partnerystės grožis slypi nuoširdume ir sąmoningume. Kai tampame sąmoningais, atsiranda daugiau meilės. Tai – dovana porai. Meilės slėpti negalima, privalome ją išreikšti.Partnerius turi sieti gilus ryšys, kuris jų gyvenimą pripildo palaimos ir meilės. Santykiai su artimu žmogumi mums padeda geriau suvokti realybę, Skaityti toliau

E. Mockaitytė. Tamsios triados įtaka akademiniam sąžiningumui – sukčiaujama ne tik todėl, kad pritrūko „dar vienos nakties“ (1)

 

Qualteach.com nuotr.

Nors apie tamsiąją triadą užsienio literatūroje kalbama jau kuris laikas, dauguma lietuvių išgirdę šį pavadinimą klausiamai pakelia antakius, o neretai išspaudžia ir daugiaprasmišką šypsenėlę. Tačiau tokius nustebusius žvilgsnius nesunku suprasti: lietuviškoje mokslinėje literatūroje šis fenomenas minimas ypatingai retai, o populiariojoje spaudoje apie jį galima pasiskaityti keliuose straipsniuose lyčių santykių tema, kuriuose ši „nešventa trejybė” aprašoma labai aptakiai. Tad kas gi yra ta paslaptingoji tamsioji triada ir kodėl apie ją apskritai verta kalbėti? Skaityti toliau

Psichologė M. Strekalova: mūsų asmenybę lemia septynios kartos, 126 žmonės (0)

M. Strekalvova. asmeninė nuotr.

Psichologė Marina Strekalova dirba pagal unikalią metodiką, kurioje suderintos įvairių psichologijos sričių žinios. Ji sako, jog žinios nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir žmogus, todėl svarbu jausti šiuolaikinius visuomenės poreikius. Vadinamoji giminės atmintis – viena populiariausių jos praktikų.

„Naudojant vokiečių psichoterapeuto Berto Helingerio metodiką, užsiėmimų metu peržiūrime kiekvieno žmogaus giminės istoriją: kokios ten yra nuostatos, kaip jos veikia žmogų ir ką galima pakeisti. Skaityti toliau

Psichologijos studentė: „Gyvename tik vieną kartą, todėl kiekvieno debiutas yra asmeninis“ (0)

LEU III kurso psichologijos studentė G. Jucevič | asmeninio archyvo nuotr.

Trečiakursė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Greta Jucevič sako, kad studijuoti psichologiją apsisprendė jau 10 klasėje, bet, kai pasakydavo savo sprendimą, dažnai tekdavo išgirsti, jog psichologijos studijos yra „nieko rimto“. Tačiau jau tada mergina sugalvojo atsakomąją teoriją, kurios laikosi iki šiol. „Mano nuomone, jeigu žmogus tikrai tiki tuo, ką daro, yra savo veiklos „fanatikas“, veikia vedinas vidinės motyvacijos, tai laikui bėgant jis taps nuostabiu specialistu“, – tikina LEU studentė. Skaityti toliau

Psichologijos studentė: „Mokymosi procesas nesibaigia už universiteto ribų ar baigus studijas“ (0)

A. Petkutė | asmeninio archyvo nuotr.

Iš Klaipėdos kilusi trečiakursė Agnė Petkutė nusprendė studijuoti psichologiją tą akimirką, kai tik sužinojo apie šią specialybę. „Įdomu atrodė viskas: įvairiapusis profesijos pritaikymas, darbas su žmonėmis, mokymasis pažinti kitus, suprasti sudėtingiausius mumyse vykstančius procesus, padėti. Dar mokydamasi mokykloje domėjausi psichologija – lankiau psichologijos pamokas, papildomai skaitydavau, lankydavausi seminaruose“, – pasakoja Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė. Mergina tikisi, kad studijų metu sudominęs ir įtraukęs darbas su paaugliais ir vėliau užims bent dalį jos profesinės veiklos. Skaityti toliau

Mokslininkų patarimai, kaip tapti laimingesniems (0)

A.Kubaičio nuotr.

Dienoms šiltėjant, atrodo, savaime jaučiamės geriau. Lengviau keltis ryte, padidėja darbingumas, vis dažniau aplanko gera nuotaika. O kad ta nuotaika neišblėstų, mokslininkai turi paruošę kelis paprastus, bet veiksmingus receptus.

Laimės palydovė – šypsena. Taip, tai paprasta. Kuo nuoširdesnė šypsena, tuo labiau savijauta iš prastos ar normalios linkusi pereiti į laimės pojūtį. Mičigano valstijos universiteto (JAV) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog klientų aptarnavimo sferoje dirbantys asmenys, dažnai per dieną Skaityti toliau

Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti? (0)

mind.com nuotr.

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai. Skaityti toliau

Festivalyje „Mandala“ didžiausias dėmesys skiriamas kūno ir dvasios sveikatai (0)

mandalaPaskutinįjį liepos savaitgalį kaimo sodybos „Aukštupys“ valdose netoli Vilniaus vyks jau ketvirtą kartą organizuojamas savęs pažinimo ir sveikos gyvensenos festivalis „Mandala“.

„Sveikata – tai ne tik sveikas kūnas, bet ir žmogaus sugebėjimas jaustis laimingu, kurti darnius santykius su savimi, kitais ir aplinka“, – įsitikinusi „Mandalos“ organizatorė psichologė ir šokio terapeutė Sigita Dabulskytė.

Pasak merginos, šio festivalio tikslas – supažindinti žmones su įvairiomis sveikatingumo praktikomis, išmokyti pozityviai mąstyti ir efektyviai spręsti gyvenimo sunkumus. Skaityti toliau