Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą, skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur – švietimo įstaigų psichologams. Skaityti toliau
Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose atnaujinamos jau šią savaitę. Draudikai pastebi, kad pastarąsias septynias savaites įprastinius apsilankymus pas gydytojus žmonės keitė telefoninėmis konsultacijomis, treniruotes sporto klubuose – vaizdo treniruotėmis, treniruoklių nuoma. 30 proc. išaugo bendrosios praktikos gydytojų, 50 proc. – psichologų ir psichiatrų konsultacijų skaičius. Skaityti toliau
Sostinėje pradėta teikti išskirtinė Lietuvoje paslauga – profesionalūs psichologai teikia konsultacijas krizę, avariją ar kitą sunkią gyvenime situaciją išgyvenantiems žmonėms čia pat įvykio vietoje.
Psichologai darniai dirba kartu su GMP brigada, atvykstančia į įvykio vietą, teikia skubias konsultacijas ne tik Skaityti toliau
Įpusėjus šeštajai karantino savaitei akivaizdu, kad visuomenė pateko į emocinės sveikatos krizę. Šiuo metu yra skaičiuojamos ne tik aukos nuo visą pasaulį apėmusio koronaviruso, bet ir nuo savižudybių. Pastarųjų padaugėjo ir sunkiai besiverčiančiose šeimose, sako nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ atstovai.
„Šiandien turime vieną savižudybės atvejį, kai iš gyvenimo pasitraukė suaugęs asmuo. Padėtis itin sudėtinga, nes įvykio liudininkais tapo vaikai, – sako „SOS vaikų kaimai“ socialinių paslaugų šeimai vadovė Rasa Zaidovaitė. – Panašu, kad šeimas apima neviltis – ištrūkti iš situacijos, priimant Skaityti toliau
Balandžio 25-tą, pasaulyje minima tėvų atstūmimo (TA) supratimo diena. Pastaraisiais metais imta ir Lietuvoje vis dažniau apie tėvų atstūmimą kalbėti, reguliariai pasirodo istorijos apie konkrečius tėčius ir mamas, kurie tai patiria, tačiau tinkamai spręsti tėvų atstūmimą kol kas nepavyksta. Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į akis krintančius faktus, kad išmanymo apie šią vaikų psichologinio žalojimo rūšį dar stinga. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją. Paskambinę numeriu 1809 gyventojai gaus emocinę pagalbą, kurią suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Linija veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo pagal poreikį.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo karantino laikotarpiu, koronaviruso grėsmės akivaizdoje svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Skaityti toliau
Spalio 22 d. Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pristatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4030), kuriomis siekiama sudaryti prielaidas savivaldybėms ir toliau dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti skirti švietimo pagalbai.
Švietimo pagalba yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybėms pavesta vykdyti švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimo ir koordinavimo funkciją.
Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc).
Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku. Skaityti toliau
Nuo spalio mėnesio Vilniaus universiteto psichologai internetu pradeda teikti nemokamus patarimus savarankiškai slaugantiems artimuosius. „Slaugau artimą“ programos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad slaugymas yra sudėtingas ne tik pačiam ligoniui, bet ir slaugytoju tapusiam šeimos nariui. „Slaugau artimą“ programa pasinaudoti bus galima du mėnesius.
„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Skaityti toliau
Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
Tiesa ta, kad jokia kita transporto forma nėra taip tikrinama ir stebima kaip komercinė aviacija. Remiantis pasauline statistika, keliauti oro transportu maždaug 10 kartų saugiau nei traukiniu ir beveik 20 kartų nei rinktis automobilį. Skaityti toliau
Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas.
Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su nuotaika.Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos. Skaityti toliau
Lietuvos tėvai gyvena baimėje, žinodami, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai už jų durų gali pasirodyti ir po anoniminio skambučio. Apie netinkamą vaikų auklėjimą anonimiškai skatinami pranešti gydymo ir mokymo įstaigų darbuotojai, netgi psichologai.
– Ar tiesa, kad pokalbio su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais gavote pasiūlymą skųsti tėvus anonimiškai? – „Vakaro žinios“ paklausė psichologės, lektorės, švietimo ekspertės, populiarių knygų autorės Ramunės Murauskienės. Skaityti toliau
Klausimas sveiko proto žmogui skamba pokvailiai, o tikinčiajam – ir šventvagiškai, kaip papiktinimas, prieštaraujantis Dekalogui, kurio ketvirtas įsakymas visiems laikams paskelbė: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Savo ruožtu šį Dievo įsakymą vykdo tie tėvai ir vyresnieji, kurie myli savo vaikus, jais rūpinasi.
Ir vis dėlto šis drastiškas klausimas nėra absurdiškas. Ir visai ne dėl tų išsigimėlių, kurie neverti nei tėvo ir motinos vardo, nei vaikų meilės ir pagarbos. Bet tie sociopatai (kurių negali išvengti nė viena tauta ir visuomenė) tapo Lietuvoje ne sociopatologijos, Skaityti toliau
Artimo žmogaus bandymas nusižudyti sukrečia ne mažiau kaip pati savižudybė. Psichologų teigimu tiek savižudybės, tiek bandymo atvejai paliečia mažiausiai dešimt artimoje aplinkoje esančių žmonių – šeimos narius, draugus, kolegas ar bendramokslius. Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė, nerimas, pasimetimas, kyla begalė klausimų. Tačiau ne tik bandžiusiems nusižudyti reikalinga pagalba, svarbu neužmiršti ir artimųjų. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė. Skaityti toliau
Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis – dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan.
Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose – darželiuose, mokyklose. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas psichologijos studijų programas, kurios ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti. Skaityti toliau
Net ir tie, kurie sakosi knygų neskaitantys arba joms nerandantys laiko, veikiausiai prisimena savo pirmąją savarankiškai perskaitytą knygą. O gal net ir knygą, kurią vartė dar nė nemokėdami skaityti arba tą istoriją, kurią vakarais prieš miegą skaitydavo tėvai. Knygos, kurios atvėrė naujus pasaulius, įtraukė į nuotykius, pateikė atsakymus į tuo metu rūpėjusius klausimus ir leido atrasti tikrą skaitymo malonumą atmintyje išlieka ilgam. O prisiminimai apie jas – sušildo ir grąžina pasitikėjimą pasauliu.
Apie tai, kodėl knyga vis dar geriausia dovana, ir kaip lietuvių autorių kūrybą vaikams atranda visas pasaulis, pasakoja kūrėjai, leidėjai ir specialistai. Skaityti toliau
Pastaruoju metu vis, daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus šių ligų gydymo atvejus, žmones, kurie net ir išgirdę diagnozę sugeba gyventi spartų ir kokybišką gyvenimą. Tokios ligonių papasakotos istorijos nuteikia viltingai, o Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sako, kad šiais laikais onkologinė liga yra tik viena iš lėtinių ligų, bet tikrai ne nuosprendis.
„Onkologinė liga, kaip ir kitos lėtinės ligos, ilgai, kartais ir sunkiai gydomos, tačiau tai jokiu būdu nėra nuosprendis. Juk šiuo metu, priklausomai nuo kiekvienos situacijos, nuo Skaityti toliau
Lietuviai – ne norvegai. Mūsų žmonės dar nepriprato prie minties, kad jų vaikai tėra jiems laikinai patikėta valdžios nuosavybė. Todėl normaliai mamai jos vaiko atėmimas nėra eilinis „oi, kulniukas nulūžo“ tipo įvykis, kaip norvegams – bet asmeninė tragedija, kertanti per būties prasmingumo šaknį.
Ką ir parodė kažkaip nelabai plačiai mūsų spaudoje nušviečiama drama Šilalės rajone. Kur jauna mamytė atėmė sau gyvybę iškart po to, kai policija be didelių pasiaiškinimų pagal galimai šmeižikišką skundą atėmė jos vaikelį ir atidavė… skundo autorei. Skaityti toliau
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų psichinės sveikatos rodikliai yra vieni blogiausių Europoje, o savižudybių rodikliai nors ir mažėja, tačiau vis dar yra didžiausi.
Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologė Aušrinė Remeikytė tikina, kad mūsų šalyje žmonės vis dažniau ir drąsiau praveria psichologo kabineto duris.
„Dažniausiai kreipiasi dėl tarpasmeninių santykių problemų, streso darbe ar moksluose, savivertės problemų, nuotaikos bei nerimo sutrikimų. Džiugu, kad žmonės Skaityti toliau
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengianti darbo grupė paprašė švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę pratęsti projekto pateikimo terminą iki birželio 30 d. Ministrė pratęsė darbo grupės veiklą. Parengtas projektas bus teikiamas viešiems svarstymams, jiems bus skirta pakankamai laiko.
„Norime, kad programos projektas būtų parengtas kuo greičiau, tačiau dėl aštrių diskusijų ir radikaliai skirtingų nuomonių pačioje darbo grupėje judame lėčiau nei norėtųsi. Didžioji darbo dalis jau padaryta. Projektą teiksime svarstyti visoms suinteresuotoms grupėms. Skaityti toliau
Jau rytoj prasideda II-oji konferencija „Atsakinga tėvystė“, kurioje 14 lektorių – žymiausių Lietuvos vaikų ir paauglių auklėjimo specialistų, pedagogų, psichologų – kalbės aktualiausiais tėvams klausimais. Be to, tėvai galės ir individualiai pasikonsultuoti su specialistais, aptarti rūpimas problemas, kurios nebuvo nagrinėjamos pranešimų metu.
Specialistų teigimu, nors kartos keičiasi, pagrindinės auklėjimo problemos ir tėvelių klausimai išlieka panašūs: ką daryti, manęs vaikas visai neklauso, mano vaikas labai piktas ir muša kitus, mano vaikas visai nieko nevalgo, kai gimė broliukas ar sesutė, nesusitvarkau su pirmagimiu. Tuo tarpu paauglių tėvelių dažniausi klausimai specialistams Skaityti toliau
Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti. Skaityti toliau
Jau tapo tradicija, kai po įvairių tragedijų pasipila piktinimosi banga, „išmaniųjų“ politikų pasisakymai, pramogų pasaulio atstovų, kaip kokių didžiausių ekspertų, minčių perliukų demonstravimas, ką būtinai ištransliuoja pagrindinės žiniasklaidos priemonės, idant pasikelti reitingus.Prieš kraupius reportažus ciniškai parodoma graži alkoholio reklama, ir viskas toliau teka sava vaga. Tik po tragedijų trumpam visi tampa labai protingi, žarsto patarimus, politikai,kurie sėdėdami po kelias kadencijas šiltose valdžios kėdėse ir niekada neregėję tikrosios Skaityti toliau
Šiandien, gruodžio 2 d., pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.
„Ši programa psichologinę pagalbą lietuviams padarys kur kas prieinamesnę. Norime parodyti, kad avarijas, netektis ir kitas stresines situacijas išgyvenantys žmonės dažnai gali patys sau padėti. Aišku, tam reikia žinoti ir išmokti efektyvių streso valdymo būdų“, – sakė BADI projekto vadovas psichologas dr. Paulius Skruibis. Skaityti toliau
Rugsėjo 11-19 d. Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos vidiniame kiemelyje vyks nemokama miesto skaitymo šventė „(Re)Start“.
Psichologų teigimu, bent 30 minučių trukmės kasdienis knygos skaitymas vaikams daro didžiulę įtaką polinkiui knygas skaityti paauglystėje ir jiems suaugus. Buvusio modelio, psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak bei aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, knygos ne tik lavina vaiką, padeda ugdyti jo asmenybę, bet ir stiprina vaiko ir tėvų ryšį. Įžvalgomis apie skaitymo svarbą vaikams, savęs paieškas knygose ir kitomis mintimis žinomi žmonės dalinsis pirmojoje Lietuvoje urbanistinėje skaitymo šventėje „(Re)Start“. Skaityti toliau
Internetas mirgėte mirga nuo įvairiausių atvaizdų, o socialiniai tinklai tapo tokia atvira platforma, kad joje gausu ne tik mūsų, bet ir mūsų mažamečių nuotraukų. Specialistai teigia, kad vaiko duomenų apsauga yra pagrindinis dalykas, kurį reikėtų apsvarstyti kalbant apie viešą nuotraukų publikavimą.
Papasakoti apie savo įpročius sutikusi trejų metų Jorio mama sako, kad niekada nesupratusi tėvų įpročio viešinti vaiko gyvenimo detales. Ir nors pati taip nesielgia, tačiau iš esmės nuotraukų darymo neskuba kritikuoti. „Mes Jorio akimirkas labai aktyviai fiksuojam, tik skirtumas tas, kad jų nepublikuojame ir nespausdinam. Iš tiesų, tai reiktų padaryti vaiko albumą, nes nuotraukos skatina atsiminimus ir aš manau, kad tai yra labai gerai“, – pažymi moteris.
Kovo 24 dieną 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje (A. Volano g. 2, Vilnius) vyks diskusija „Tyčiotis negalima padėti. Kur rašom kablelį?“ Diskusijoje, kurią veda viceministrė Natalja Istomina ir žurnalistas Giedrius Drukteinis, mokslininkų, psichologų, žurnalistų, dvasininkų, mokyklų, tėvų atstovai diskutuos, kaip sutelkti jėgas, ką daryti, kad mokykla neliktų viena kovodama su patyčiomis, o įgytų patikimų sąjungininkų? Kaip pasiekti, kad Lietuvoje realiai vyktų tarpinstitucinis bendradarbiavimas?
Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis, psichiatras, Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas Eugenijus Laurinaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Apolinaras Zaborskis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Skaityti toliau
Vadinamoji „Y karta“, kuri Lietuvoje skaičiuojama nuo 1990 metų, išsiskiria tuo, kad neturi jokių tikslų, o į darbo vietą ateina ieškoti savęs, be to, ji nėra lojalūs darbdaviui, sako verslo valdymo konsultantas, personalo pasirinkimo ekspertas Saulius Jovaišas. „Tų jaunų žmonių pirminis tikslas yra atrasti save, padaryti kažką reikšmingo, būti pastebėtam ir įvertintam“, – tvirtina pašnekovas. Skaityti toliau
Konservatorių atstovai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) kurpia naujus planus, kaip perrašyti žiniasklaidos reguliavimo taisykles.
Parlamentarai užsimojo iš peties – jie siekia taip perbraižyti žiniasklaidos kontrolės mechanizmus, kad svarbiausiu žmogumi šioje sistemoje galėtų tapti asmuo, neturintis žalio supratimo apie žurnalistiką.
Kam ta patirtis?
ŠMKK trečiadienį svarsto pasiūlymus Visuomenės informavimo įstatymo projektui, kurie iš esmės pakeistų žiniasklaidos Skaityti toliau
Spalio 4 d. prasideda naujas „Mokslo sriubos“ sezonas. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida jau šį šeštadienį.
Gyvename nuostabiais pažinimo ir klestėjimo laikais, tačiau viską naikinantys karai vis dar su mumis. Vietoj to, kad iš esmės spręstume skurdo, korupcijos, klimato šilimo iššūkius, tarpusavyje kaunamės. Rengiame specialistus, kaip gerai nusitaikyti ir sunaikinti. Psichologų žinias panaudojame ne taikai ir bendradarbiavimui vystyti, o karo propagandai. Kaip galime tobulėti? Skaityti toliau
