Žymos archyvas: prūsai

Klaipėdos kultūros magistro vardą pelnęs Bernardas Aleknavičius atsisakė priimti žiedą (10)

Bernardas Aleknavičius | V.Venslovaičio nuotr.

Klaipėdos kultūros magistro vardą pelnęs Mažosios Lietuvos krašto metraštininkas, fotografas, istorikas ir publicistas Bernardas Aleknavičius kategoriškai atsisako priimti pagrindinę šio vardo regaliją – auksinį žiedą, pagamintą pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro žiedą, rastą Klaipėdos piliavietėje. Įteikimo iškilmių jis taip pat pageidautų kur kas kuklesnių, nei būdavo iki šiol. 

Bernardas Aleknavičius prašo, kad iškilmės vyktų ne Klaipėdos piliavietėje, kaip buvo iki šiol, o Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje ir ne rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, o kiek vėliau, rugpjūčio 21 d., nes tuomet kaip tik jam sukaks 90 metų. Skaityti toliau

Atgijusi Šilainės šventvietė (nuotraukos) (6)

Petras Lukoševičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju Petru Lukošiavičiumi kalbasi Juozas Šorys.

– Kada, kuo remiantis Jums kilo sumanymas atkurti, kaip pats įvardijate, jotvingių ir prūsų gyvenvietę?

– Ir Prūsijoje, ir mūsų Sūduvos krašte – istorinėse aisčių žemėse – tikroji šeima Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

G. Blažienė: Mėgstu avantiūrą moksle (0)

Grasilda Blažienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta akademikės prof. Dr. Grasildos Blažienės jubiliejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 4 d.

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II) (0)

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Pirma dalis ČIA.

Kodėl žlugo Jotva ?

Iš vienos pusės, kaimyninės krikščioniškos monarchijos buvo palankios kultūriniams mainams, technologijų perdavimui, ypač karybos srityje, taip pat kitiems tarpusavio ryšiams, o iš kitos pusės – tai viena iš priežasčių, lėmusių jotvingių ir kitų prūsų genčių civilizacijos izoliaciją. Šiaurės kryžių karų, kryžiuočių užkariavimų ir Rusios žygių laikotarpiu izoliacija dar labiau sustiprėjo, kadangi krikščioniški feodaliniai valdovai nebuvo suinteresuoti naujos nepriklausomos monarchijos įsikūrimu šioje Skaityti toliau

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas (2)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.

„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau

Giedrius Kuprevičius: Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija (1)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją.

Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju, kad iš devyniolikos baltų genčių belikome tik mes ir latviai: su skirtingomis bažnyčiomis, dažnai nebesusišnekantys… Kuo kitu, jei ne muzika, galiu bent perspėdamas įtakoti tautų likimų procesus“, – sako kompozitorius. Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

I. Simonaitytės biblioteka Naujuosius metus pradės „Debesų menu” (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Sausio 2 d. 17 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos Galerijoje 13L vyks Jūratės Buožienės autorinės tekstilės parodos „Donelaitis“ atidarymas. Susitikime, skirtame Kristijono Donelaičio 305 gimtadieniui, kuriame dalyvaus parodos autorė ir aktoriai Virginija Kochanskytė, Sigutis Jačėnas, taip pat bus pristatyta ir VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleista unikali kompaktinė plokštelė „Metų“ Metai“, apipavidalinta Jūratės Buožienės paveikslais.

Praėjusiais metais šis sumanymas buvo dedikuotas Martynui Liudvikui Rėzai, kuris prieš Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (24)

karaliaucius-respublika-lt-nuotr

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) (7)

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos.

Margas baltiškųjų vardų žemėlapis

Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje „Senieji Karaliaučiaus krašto Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

Pasklido Jorė po baltų kraštą (video) (1)

Jorės šventė Ožkiniuose (Lenkija) 2018m. | L. Grigaitytės nuotr.

Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.

Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą (5)

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.

Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (26)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (8)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (22)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas (0)

R.Flick knyga PradingeRugpjūčio 30 d. 17.00 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Roko Fliko (R. Flick) knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius Rokas Flikas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flik R. Arbačiauskaitė-Flick). Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau