Žymos archyvas: protėviai

Menininkė sukūrė aprangą perteikiančią prigimtinės kultūros svarbą šiandien (1)

Vilmos Marės veltinio dirbinių paroda | rengėjų nuotr.

Nuo liepos 31 d. Vilniaus lankytojų centre (Antakalnio g. 25) veikia  Vilmos Marės veltinių bareljefų paroda „Gyvybę saugantis mitas“.

Menininkė Vilma Marė yra įkūrusi „Vilma Marė. Baltic style“ ženklu pavadintą aprangos stilių, taip pat ji siuva menines kompozicijas iš vilnos veltinio, kurios pasakoja apie prigimtinės kultūros svarbą šiandien.

Po ilgų šimtmečių krikščionybės kolonizavimo politikos pasaulis pagaliau pripažįsta prigimtinių kultūrų vertybes, kurios religingai saugo aplinką ir vaduoja Žemę iš ekologinės katastrofos. Skaityti toliau

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (1)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nutikimas prie Šventojo Daubų ąžuolo (9)

Šventasis Daubų ąžuolas | L. Litvinavičiaus nuotr.

Vieną darbo dieną, kai pavargau dirbti, nutariau aplankyti senolį Šventąjį Daubų ąžuolą, esantį Vilniaus rajone, netoli Dūkštų, Neries regioniniame parke, šalia Buivydų piliakalnio.

Oras buvo nuostabus, darbo laikas, todėl šiek tiek nustebau, radęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie Buivydų piliakalnio. Pagalvojau, kad aš ne vienas toks.

Dar nepriėjęs iki ąžuolo, užuodžiau degančios cigaretės tvaiką, o priartėjęs, pamačiau keturių jaunuolių kompaniją. Du augaloti vaikinai ir dvi dailios merginos, Skaityti toliau

2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai (9)

lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

M. Šerna. Istorijos nektaras (14)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Vienas seniausių kapų Lietuvoje – žynio (6)

Donkalnis, žvelgiant iš vakarų | V. Vaitkevičiaus nuotr. 2018 m.

Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai.

Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“.

Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis – apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

Pasiilgę tikrumo, glaudžiamės prie gamtos (0)

Feliksas Laivys | asmeninė nuotr.

Gyvendami mieste tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų tvyro miškų ir laukų tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar šniokščiančios upelės garsų. Tai netrunki suvokti atsidūręs greta Alantos girios (Molėtų r., Pavirinčių k) besiglaudžiančioje Felikso Laivio sodyboje. Ant kalvelės esantį kiemą supa šimtametės pušys, o papėdėje telkšo keturi šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai. Dar daugiau sakrališkumo šiai vietai suteikia sodybos šeimininkas, tikras girios filosofas. Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

J. Fernandesas. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“ (9)

Juanas Fernandesas | propatria.lt nuotr.

Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.

Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur interneto, komunikacijos priemonių dėka galime susidaryti įspūdį, jog sienos ir barjerai tarp šalių neegzistuoja. Taip pat gyvename Europos Sąjungoje, Skaityti toliau

Šventaragio slėnyje Vilniuje nušvito dešimt didžiulių sodų (video) (0)

Sodas Šventaragio slėnyje Vilniuje | etno.lt nuotr.

Gruodžio 13-ąją – šviesos, arba šv. Liucijos, dieną, Vilniaus etninės kultūros centras visuomenei pristatė projektą „Šventaragio sodai“: dešimt išdidintų ir apšviestų sodų papuošė Šventaragio slėnį ir skverą prie paminklo Karaliui Mindaugui. Sodai čia kabės visą tamsųjį metų laikotarpį: nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. Pavasario lygiadienio – kovo 20 d.

Nušvitę sodai pačioje Vilniaus širdyje praeivių akis džiugins ir per Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius: kiekvienas sodas skiriamas atskiram mūsų valstybės dešimtmečiui pagerbti. Projekto sumanytoja Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė Marija Liugienė pabrėžia, Skaityti toliau

Vėlinės (audio, video) (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių. 

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Verkių rūmuose Vilniuje skambės protėviams paminėti skirtos giesmės (video) (0)

velines.zvake.vaza_Raminta Berzanskytes nuotr.

Spalio 30 dieną, 18 val. Verkių rūmuose Vilniuje įvyks protėviams paminėti skirtas Vėlinių koncertas. Senąsias autentiškas mirusiųjų pagerbimo, laidotuvių ir karines giesmes atliks Romuvos apeigų folkloro grupė Kūlgrinda, vėlių balsai aidės Žemynos Trinkūnaitės kanklių skambesyje.

Protėvių atminimas ir pagerbimas – svarbi senojo baltų tikėjimo dalis. Tikima, kad mirusiųjų vėlės nepalieka gyvųjų, juk taip gera žinoti, kad mylimi žmonės neapleidžia, o saugo, kiekviename žingsnyje lydi ir globoja gyvuosius. Buvo tikima, kad protėvių vėlių kariauna net lydi karius į mūšį plazdėdama kariaunos vėliavose. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose (0)

Apeigine duona_Jonkus photography. nuotr

Nuo spalio 17 d. vaikų darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilniuje) Šeimų romuva pradės eilę užsiėmimų „Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“. Pasaulio medis baltų (ir daugelio kitų indoeuropiečių) mitologijoje yra vaizdinys, kuris išreiškia mūsų visatą. Tai simbolinis visatos paveikslas, o kartu ir vienas svarbiausių mitologinių vaizdinių, kuriuos turėjo mūsų protėviai. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose ir geriau pažinti šį mitologinį vaizdinį.

„Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“ – tai penki užsiėmimai, Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (2)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Gandro pavakariai Rambyno regioniniame parke (2)

Gandras.vstt.lt

Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį  – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“

Planuojama renginio pabaiga 19 val.

PROGRAMOJE: Skaityti toliau

A. Beinorius. Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas (3)

Apeiginis šinto vaidilučių (miko) šokis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)

Vasario 16-osios jaunimo eisena 2016_rengeju nuotr.

Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.

„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Rudens lygiadienio šventėje suliepsnos nendrinės skulptūros (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Rugsėjo 22 d., 19.30 val., Rudens lygiadienio šventėje, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, akustinių spalvų fone ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros.

Visą vasarą Gintaro įlanką puošė ke­tu­rios Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos me­ni­nin­kų su­kur­tos nendrinės skulp­tū­ros.

Minint Baltų vienybės dieną, šie meno kūriniai tradiciškai virs liepsnų instaliacijomis. Su­de­gin­ant kūrinius pagerbiamos saulės palydos ir protėvių atminimas. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsta liepsnojančiu spektakliu, Skaityti toliau