Žymos archyvas: protėviai

Verkių rūmuose Vilniuje skambės protėviams paminėti skirtos giesmės (video) (0)

velines.zvake.vaza_Raminta Berzanskytes nuotr.

Spalio 30 dieną, 18 val. Verkių rūmuose Vilniuje įvyks protėviams paminėti skirtas Vėlinių koncertas. Senąsias autentiškas mirusiųjų pagerbimo, laidotuvių ir karines giesmes atliks Romuvos apeigų folkloro grupė Kūlgrinda, vėlių balsai aidės Žemynos Trinkūnaitės kanklių skambesyje.

Protėvių atminimas ir pagerbimas – svarbi senojo baltų tikėjimo dalis. Tikima, kad mirusiųjų vėlės nepalieka gyvųjų, juk taip gera žinoti, kad mylimi žmonės neapleidžia, o saugo, kiekviename žingsnyje lydi ir globoja gyvuosius. Buvo tikima, kad protėvių vėlių kariauna net lydi karius į mūšį plazdėdama kariaunos vėliavose. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose (0)

Apeigine duona_Jonkus photography. nuotr

Nuo spalio 17 d. vaikų darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilniuje) Šeimų romuva pradės eilę užsiėmimų „Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“. Pasaulio medis baltų (ir daugelio kitų indoeuropiečių) mitologijoje yra vaizdinys, kuris išreiškia mūsų visatą. Tai simbolinis visatos paveikslas, o kartu ir vienas svarbiausių mitologinių vaizdinių, kuriuos turėjo mūsų protėviai. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose ir geriau pažinti šį mitologinį vaizdinį.

„Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“ – tai penki užsiėmimai, Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (1)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Gandro pavakariai Rambyno regioniniame parke (2)

Gandras.vstt.lt

Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį  – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“

Planuojama renginio pabaiga 19 val.

PROGRAMOJE: Skaityti toliau

A. Beinorius. Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas (3)

Apeiginis šinto vaidilučių (miko) šokis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)

Vasario 16-osios jaunimo eisena 2016_rengeju nuotr.

Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.

„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Rudens lygiadienio šventėje suliepsnos nendrinės skulptūros (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Rugsėjo 22 d., 19.30 val., Rudens lygiadienio šventėje, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, akustinių spalvų fone ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros.

Visą vasarą Gintaro įlanką puošė ke­tu­rios Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos me­ni­nin­kų su­kur­tos nendrinės skulp­tū­ros.

Minint Baltų vienybės dieną, šie meno kūriniai tradiciškai virs liepsnų instaliacijomis. Su­de­gin­ant kūrinius pagerbiamos saulės palydos ir protėvių atminimas. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsta liepsnojančiu spektakliu, Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

S. Kurgonaitė. Kodėl lietuvės neina tarnauti į kariuomenę (6)

KAM nuotr.

Lietuvių vyrų žygdarbiai ir narsa nuo seno apipinti legendomis. Štai Teodoriko Didžiojo, Jordano, Izidoriaus Seviliečio ir kitų žymių metraštininkų užrašytais žodžiais, baltai buvo „tie, kurių Aleksandras Didysis patarė nejudinti, Epyro valdovas Pyras irgi jų bijojo, Julijus Cezaris vengė minėti.“ Arkivyskupo Chimeneso de Rados, karaliaus Alfonso X Išmintingojo raštininkai pažymi, jog lietuviai  „buvo iš prigimties taurūs ir drąsūs, gražaus ir mandagaus elgesio, reikalus tvarkė atsargiai ir patvariai, išbandyti veiklos ir papročių, vyriškai tvirti, aukšto ūgio ir liekni, kantrūs sužeisti, greitų rankų, stipraus kūno, vikrių kojų, ramaus būdo, šviesios spalvos“. Kokios buvo baltų moterys, kokios vėliau buvo lietuvės šie metraštininkai nutyli. Galima tik konstatuoti Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

Meilė, paveldėta iš protėvių (1)

J.Vaina_punskas.pl

Juozo Vainos 100-osioms gimimo metinėms

Ar bandėte kada nors pažvelgti laikui į akis ir pamatyti savo atvaizdą, save prieš 5, 15, 25, 50 metų? Ar nenorėtute atsidurti senelių ir tėvų pasaulyje, pasinerti jų aistrose, šiokiadienių ir šventadienių sūkuriuose? Praeitis lyg žmonių veidai keičiasi, pilkėja, bet neišdyla. Ji sugrįžta netikėtais būdais, nelauktu laiku. Lieka svajonės ir ilgesio jaudulys.

Daug šiemet švęsime jubiliejų! Prieš 110 metų kovo mėnesį išėjo pirmas „Šaltinio“ numeris, prieš 60 metų pradėjo veikti Punsko lietuvių kultūros namai, Punsko Skaityti toliau

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video) (0)

Inija Perkuno sventeje2015_ Rabih Boualleg nuotr

Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.

Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai, tradicijos ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (4)

blukis

Gruodžio 18 dieną, penktadienį 17 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes.Pagerbsime Baltų dievus, protėvius, įžiebsime aukuro ugnį. Kanklių muziką ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, Skaityti toliau

Kokius Kūčių valgius pamiršo lietuviai? (0)

kuciu valgiai1

Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios.

Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Skaityti toliau

Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti (4)

Ugnies skulptura_rengeju nuotr

Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems  mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu.  Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.

Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė  Dalia Vaicenavičienė.

Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas.  Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.

Karmazinų pilkapyne vyks A. Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė – mitologinė drama „Dūšelės“ (0)

Skyles koncertas KarmazinuoseSpalio mėn. 10 d., 18.30 val. Neries regioniniame parke, Karmazinų pilkapyne (Dūkštos, Vilniaus raj.) vyks naujos Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinės – mitologinės dramos „Dūšelės“ premjera. Įėjimas į renginio teritoriją su Saugomos teritorijos lankytojo bilietu, kainuojančiu 1€.

Rytų Lietuvos pilkapynai – tai senosios baltų genčių laidojimo vietos, kuriose mūsų protėviai buvo laidojami IV – XII a. Šis kultūrinis palikimas, nors esantis visai šalia kelių, miestų ir miestelių, visuomenei dar yra mažai žinomas. Neries regioninio parko direkcija šį šeštadienį, spalio 10 d. 18.30 val., kviečia į Karmazinų pilkapyne vyksiantį renginį „2RATU: DŪŠELĖS“. Skaityti toliau

Kodėl svarbu žinoti savo šeimos istoriją? (0)

Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. A. Ragauskas_nuotr. Indres Vaitkeviciutes

Psichologų teigimu, šeima yra pagrindinė socialinė institucija, kurioje auga, bręsta ir ugdosi asmenybė. Kaip teigia daugelis antropologų, šeima yra pamatinis žmonių socialinę bendriją formuojantis elementas. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvos lokaliosios istorijos I kurso magistrantai, vadovaujami prof. dr. Aivo Ragausko, atliko savo šeimų istorijos tyrimą. Sudarinėjant istoriją, buvo svarbus ne tik individualių asmenų (protėvių tiesioginė linija), bet ir šeimos geografinio, ekonominio, socialinio, religinio ir tautinio mobilumo aspektų atskleidimas. Pagal tai, kas buvo atlikta, galima matyti tam tikrus dėsningumus kiekvieno studento šeimoje atskirai ir bendrai, lyginant visų šeimų istorijas.

Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės (27)

Inija_Monikos Požerskytes nuotr

Belaukdama sugrįžtančios Saulės dalinuosi praeinančių metų rūpesčiais ir ateinančių metų viltimis ir svajonėmis.

Praėję metai – praradimų, bet ir atradimų metai. Didysis praradimas – Krivio Jauniaus – bendražygio, bendraminčio, žmogaus – lietuviškos saulutės, nušvietusios kelią per sovietmečio darganas, priespaudą, stiprinusio ir palaikiusio, kūrusio bendruomenę – lietuvių tautą, Romuvos tautą, kurioje susijungia protėvių išmintis ir gyvųjų energija, kurioje ir gyvieji ir mirusieji sudaro vieningą visumą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Vėlinės – mirusiųjų ir gyvųjų akistata (49)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinių vėlumai persmelkus mūsų dienas ir gyvenimo erdvę, dėdami gėles ir degdami žvakeles ant artimųjų ir tolimųjų kapų, žvelgdami į antkapių įrašus – prisimename mirtį. Dabar ji apčiuopiama, nes yra čia pat šalia mūsų, be abstrakčių priminimų ir kartojimų memento mori, dabar ji žvelgia tiesiai į akis mūsų senelių, tėvų, brolių ir seserų, senolių ir jaunuolių vardais ir veidais iš antkapių plokščių. Ji veikia mūsų mintis ir jausmus brūkšneliais įrėmintais gimimo ir mirties metų skaičių. Skaityti toliau

Vėlinių ugnys sujungė su protėviais ir dievais (nuotraukos) (1)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Plevenančios žvakių liepsnelės, aukštos pušys ir susikaupę, nurimę žmonių veidai – įprastas lietuviškų Vėlinių paveikslas. Neįprasta jame tik tai, kad čia susirinkę žmonės atėjo paminėti ne savo artimųjų, bet mūsų visų protėvių, su kuriais mus sieja tolimi genetiniai ryšiai ir istorinė atmintis. Toji atmintis mus įgalina, įpareigoja tęsti protėvių pradėtus darbus. Toji atmintis ir čia, ant Švenčionėlių pilkapių – Nalšios žemės protėvių kapų Skaityti toliau

Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių (3)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 25 d. šeštadienį 18 val. Vilniaus Romuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) švęsti Ilgių – Vėlinių.

Lietuvos jaunimo Ramuva jau dešimtmetį per Vėlines pagerbia senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant Švenčionėlių pilkapių.

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, didelį Universiteto žygeivių būrį atves žygeivių vadas Tadas Šidiškis, kuris buvo vienas iš žygeivių ir etnokultūrinio sąjūdžio įkūrėjų, sykiu su Jonu Trinkūnu Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje duris atvers V. Kašinsko tapybos paroda „Protėvių kelias“ (12)

Virginijus Kašinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 20 d. 18.30 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, įsikūrusioje šalia Molėtų astronomijos observatorijos (Kulionių k., Molėtų r.), įvyks tapytojo Virginijaus Kašinsko parodos „Protėvių kelias“ atidarymas.

Šioje parodoje pristatomi lietuvių mitologijai skirti paveikslai. Dailininko teigimu, sąmoningas gilinimasis į protėvių dvasinį paveldą mums atveria gelmes, iš kurių iškyla nuostabūs senieji tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros  klodai, kurie mus įgalina pajausti glaudų žmogaus ir gamtos sambūvį, leidžia geriau suvokti mūsų dabartį ir teikia jėgų žengiant į ateitį. Skaityti toliau