Žymos archyvas: protas

Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės (0)

Tomas Krilavičius | Pranešimo autorių nuotr.

Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).

Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Silvos metodas – ką gali žmogaus protas? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Rasa Bartninkaitė | Alkas.lt, nuotr.

XX amžiaus viduryje Chosė Silvos atrastas proto suaktyvinimo būdas, atrodytų, turėjo pasaulį pakeisti iš esmės. Chosė Silva teigia, kad atsipalaidavus ir suaktyvinus retai naudojamą dešinįjį smegenų pusrutulį, įgaunama kūrybiniai gebėjimai, išmokstama išsigydyti ir gydyti įvairiausias ligas. Dar daugiau – įgijus šiuos gebėjimus, kuriuos galima panaudoti tik geram, atsiranda galimybė pakeisti pasaulį – daryti jį geresnį, o žmones paskatinti gyventi ne vien sau, bet ir savo artimajam.

Gražios mintys. Bet su Silvos metodu, bent jau kol kas atsitinka taip pat, kaip su daugeliu įdomių ir patrauklių dalykų bei Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas yra žmogus? (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Antikos filosofijos istorija liudija įdomų dialogą tarp dviejų mąstytojų – idealisto Sokrato ir ciniko Diogeno. Sokratas pateikęs žmogaus apibrėžimą: tai – gyvūnas, vaikštantis dviem kojomis. Diogenas atnešęs į turgų gaidį ir taręs: štai Sokrato žmogus. Sokratas patikslinęs: …ir be plunksnų. Tuomet Diogenas atnešė nupeštą gaidį.

Vėliau daugelis filosofų pildė ir tikslino Sokrato įžvalgas bei kūrė savas. Žmogus apibrėžtas kaip visuomeninis gyvūnas, politinis gyvūnas, religinis gyvūnas ir galiausiai – moralinis gyvūnas. Daugelis vis dėlto sutarė, jog žmogų iš gyvūnijos pasaulio ypač išskiria Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi? (video) (0)

genijai_mokslosriuba.lt

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie teismus ir sveiką protą (17)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas pagrindinių demokratinės teisinės valstybės atpažinimo ženklų – valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų. Atrodytų, politologijos pradžiamokslyje išmokta savaime suprantama aksioma neturėtų kelti niekam abejonių, juolab, kad šie atskyrimo principai yra aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniame šalies įstatyme, kuriuo grįsta visa teisėkūra.

Įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios – tai trys demokratijos ramsčiai, užtikrinantys mūsų ramybę, saugumą, Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (45)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur yra Dievas? (115)

Dainius Razauskas_asmen.nuotr

Pirmiausia, Dievas ir mūsų supratimas apie Dievą, mūsų mintys apie Dievą, mūsų susikurtas daugiau mažiau aiškus Dievo vaizdinys – ne tas pat. Kaip tikrovė – ir mūsų supratimas, mūsų mintys, vaizdiniai apie tikrovę ar tikrovės vaizdinys. Tad kol kas palikime ramybėje Dievą su tikrove ir panagrinėkime savo mintis, savo vaizdinius.

Daug vaisingesnis ir toliau vedantis klausimas, nagrinėjant Dievo vaizdinį, man regis, būtų ne įgrisęs „ar yra Dievas?”, o „kur yra Dievas?”, jei tartume Jį esant. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I) (8)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1. Garbingas jubiliejus – trumpa istorinė apžvalga

2012-aisiais lietuviškajam konservatizmui sukako apvalus 120-ies metų jubiliejus. 1892 m. įsisteigė pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė. Dažnai pirmąja įsivardijanti Lietuvos (iš pradžių – Lietuviškoji) socialdemokratų partija įsikūrė tik po ketverių metų – 1896 m. Lietuvių konservatorių partija nebuvo centralizuota, veikė savarankiškų kongregacijų tinklo pavidalu, jungiama bendrų idėjų ir interesų. 1903–1909 m. daugumos šių kongregacijų sprendimu Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė persivadino Skaityti toliau

Modernus žmogus kvailėja, nes patiria per mažai išlikimo iššūkių? (1)

Efoto.lt, V.Visockienės nuotr.

Kad mūsų (žmonių) protiniai sugebėjimai ir elgesys išliktų konkurentabilus evoliucijos katile, reikia, kad optimaliai funkcionuotų galybė genų, o tam, savo ruožtu, reikia galybės nuožmių evoliucinių iššūkių ir spaudimo, priėjo išvadą mokslininkai.

Gana provokatyvi Stenfordo universiteto (JAV) tyrėjų teorija skelbia, kad Homo sapiens pamažu praranda savo protinius ir emocinius sugebėjimus, nes sudėtingas genų tinklas, kuris mus apdovanoja protiniais gebėjimais, yra ypatingai jautrus mutacijoms – o tos mutacijos modernioje mūsų visuomenėje pasitaiko vis rečiau, nes tam, kad išliktum gyvas, tiek protinių sugebėjimų, kiek reikėdavo anksčiau, nebereikia. Skaityti toliau