Žymos archyvas: propoganda

V. Balkus. Kaip vyksta manipuliavimas apklausomis (5)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Ar jūs tikite tuo, kad daugiau nei pusė lietuvių sutinka su migrantų perkėlimu, kaip to reikalauja Briuselis? Ar jūs tikite tuo, kad šalies vadovė vis dar yra tarp populiariausių politikų? Ar jūs apskritai tikite apklausomis?

Apklausa, kaip nuomonės formavimo priemonė

Visuomenės nuomonės apklausos toli gražu nėra vien tik noras sužinoti realias piliečių nuotaikas. Daugelis greičiausiai pastebėjote, kad jų rezultatai dažnai keistai sutampa su užsakovo norais arba su esamos politinės valdžios ar ekonominio elito siekiais. Dažnai jos net gali stipriai kirstis su visuomenės vyraujančiomis nuotaikomis, bet, Skaityti toliau

J. Putinas. Kaip boba diedą durnu padarė (II) (8)

sociapatas.com nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Tylus karas

Politologai ir kiti ateities pranašautojai buria karą ir spėlioja, kokie bus tie naujoviški mūšiai Lietuvoje, kokios spalvos žmogeliukai ateis ir kokiais ginklais šaudys. Jie vaidina, kad nemato seniai vykstančio informacinio karo, kuris gėdingai pralaimimas. Ne boba diedą, o pagrindinės informacijos priemonės visą Lietuvą daro durnais. Tai vyksta nuosekliai, gerai apgalvotai ir be išeiginių. Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Karo propagandai ir melui Lietuvoje – Ne (video) (70)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Sausio 22 d. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Karo propagandai ir melui Lietuvoje – Ne“.

Signataras Z. Vaišvila spaudos konferencijoje pakvietė visus pasakyti NE karo propagandai ir melui, kuriuos, pasak jo, viešai skelbia neatsakingi valstybės pareigūnai ir žiniasklaida.

Pasak Z. Vaišvilos, neįmanoma nematyti, kad Lietuvoje „paskubomis ir intensyviai ruošiamasi neleisti skelbti informacijos, prieštaraujančio Respublikos Prezidentės nuomonei“. Toleruoti tai, pasak Z. Vaišvilos, reikštų vengti asmeninės atsakomybės dėl Lietuvos valstybės ir tautos likimo. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas (7)

protestai-ukrainoje-del-kalbos-stop-kadr

Prieš porą mėnesių išspausdintas straipsnis „Didieji koloradų atradimai“ sulaukė sėkmės. Į jį išsyk sureagavo žymiausi Kremliaus propagandos ir afrikiečių anatomijos ekspertai, nušvietę JAV okupaciją Ukrainoje, Antarktidoje ir Saturno žieduose. Paskatinus tokiai reakcijai lieka tiktai pratęsti analizę, pagal seną gerą dėsnį, taikytiną tokiais atvejais: diskusija ne su, bet apie. Šįsyk – apie kognityvinį disonansą, arba lietuviškai tariant – pažintines-suvokimines prieštaras Rusijos šalininkų pozicijose. Skaityti toliau

O .Taškus. Mums reikia propagandos (5)

marionete-bernardinai.lt

Kai augau, senelis ne tik sekė mums pasakas apie laikus, kai Lietuvos žeme išdidžiai jodinėjo narsūs karžygiai, be baimės kovęsi su įsibrovėliais kryžiuočiais bei išmintingai klaidindavę sunkius jų riterius neišbrendamose tėvynės pelkėse, bet ir sakė, kad tikras lietuvis turi mokėti penkiasdešimt lietuviškų dainų. Ir mes jas mokėmės, dainavom. Nors kartais spyriojomės ir jaunatviškai maištaudavom, bet kai užtraukdavo kokią visa šeima, lūpos pačios imdavo dėlioti žodžius „nesirūpink, tėvužėli, užaugs tavo sūnaitėlis, bus Lietuvos kareivėlis“, „balnokit broliai žirgus, reiks karan joti“, „neverk, motušėle, Skaityti toliau

LRT taryba aptarė savo indėlį atsveriant Kremliaus propagandą (1)

Informacinis karas | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Spalio 22 d. Lietuvos Nacionalinis transliuotojas LRT tarybos posėdyje aptarė LRT indėlį atsveriant Kremliaus propagandą.

Rusijos valstybinės propagandos pastarųjų metų tendencijos parodė, kad šioje pasaulio dalyje dabartinio Kremliaus režimo sąlygomis taika yra tik sąlyginė. Daugiau nei 20 metų Lietuvoje nėra okupacinės kariuomenės, tačiau sunku prisiminti bent metus, kai į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes Maskva nebūtų nukreipusi priešiškos dezinformacijos srautų.

Kaip reikėtų stiprinti Lietuvos informacinę erdv Skaityti toliau

R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas (7)

Rasa Juknevičienė | penki.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ apžvelgė savaitės aktualijas bei pakomentavo apie Varšuvoje (Lenkija) vykusią NATO Parlamentinę Asamblėją, Seimo daugumos atmestas įstatymo pataisas, mažinančias Lietuvoje rusiškų kanalų sklaidą.
Pasak R. Juknevičienės, „Kremliaus informacinis karas yra ginklas, tai yra toks pats destruktyvus  ginklas, kaip ir kiti ginklai, jis niokoja žmonių smegenis“. Skaityti toliau

J.V. Žukas. Reaguoti į hibridinio karo grėsmes turime gebėti jau dabar (1)

Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas | kam.lt nuotr.

Skelbiame Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Vytauto Žuko spalio 13 d. kalbą spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministerijoje.

Kaip žinote, taikos metu Lietuvos kariuomenė, vykdydama jai nustatytas užduotis, remia civilines valdžios institucijas (PAGD, VSAT, VST) reaguojant į ekstremalias situacijas. Šių užduočių įgyvendinimui yra parengti Taikos meto užduočių planai, pagal kuriuos treniruojamos bei pasitelkiamos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Skaityti toliau

Tautininkai: Prieš rinkimus internetinės provokacijos (11)

Informacinis karas | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Spalio 13 d. Tautininkų sąjungos (TS) internetinis portalas skelbia, kad artėjant savivaldybių merų ir tarybų rinkimams internete suaktyvėjo provokaciniai išpuoliai prieš tautininkus, konservatorius, dešiniuosius publicistus.

„Jei gavote įžeidžiamą ar šiaip provokuojantį elektroninį laišką iš žinomo žmogaus ar net savo pažįstamo – pasitikrinkite, ar jį tikrai siuntė adreso savininkas. Kremliaus politikai atstovaujantys internetiniai „troliai“ rado būdą siuntinėti laiškus, nurodydami svetimus siuntėjų adresus “, – rašoma TS portale. Skaityti toliau

Putino Rusija ir rusai – ne tas pat (9)

Putinas verkia | Alkas.lt nuotr.

Beveik prieš dvi savaites Kauno centre, Vilniaus gatvėje, prie pat Laisvės alėjos, keturi girti jaunuoliai žiauriai sumušė lietuvį verslininką 33-ejų Mindaugą ir du iš Rusijos Sankt Peterburgo pas jį atvykusius sudėtingų įrenginių įrengti rusus inžinierius. Niekaip nesusijusius su Rusijos-Ukrainos karu, Rusijos propaganda.

Laiške „Respublikai“ kaunietis apgailestavo, kad mūsų politikai, nuolat akcentuodami Putino Rusijos propagandą, provokuoja mūsų piliečius būti netolerantiškais visiems rusams Lietuvoje: „Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog politika ir Rusijos piliečiai yra du skirtingi dalykai. Žmonės ten turi darbus, šeimas ir kuria namus. Jie yra draugiški, nuoširdūs ir darbštūs“. Skaityti toliau

V. Šenderovičius: „Putinas paskelbė karą intelektui ir intelektualams ir – pasaulio siaubui – jį laimi“ (5)

Viktoras Šenderovičius | znak.com nuotr.

Kokių rezultatų pasiekė Vladimiras Putinas per penkiolika savo valdymo metų – nuo tada, kai 1999-ųjų rugpjūtį tapo vyriausybės premjeru? Santykių su Vakarais pobūdis akivaizdžiai primena „šaltojo karo“ metus. Ir mūsų, ir Vakarų ekspertai mano, jog Rusija atsidūrė per žingsnį nuo plataus masto karo su Ukraina, o tai reiškia – ir su NATO. Vakarų sankcijos šalyje skatina infliacijos įsibėgėjimą, kainų ir mokesčių augimą, pensijų sankaupų įšaldymą – visa tai atsilieps trečdalio tėvynainių gyvenimo kokybei. […] Vien per pastarąjį pusmetį iš Rusijos ekonomikos „pabėgo“ 70 milijardų dolerių – daugiau, nei per visus praėjusius metus, Skaityti toliau

A. Archangelskis: Noriu, kad Ukraina žinotų, jog yra ir kitokių rusų (9)

Andrejus Archangelskis | povazhnaya.livejournal.com nuotr.

Apie tai, kodėl negalima vadinti žurnalistais tų, kurie kuria propagandinius eterius, apie originalią neapykantos Ukrainai sampratą Rusijos masinės informacijos priemonėse ir apie Rusijos visuomenės ligas – šiame interviu kalba Rusijos žurnalistas Andrejus Archangelskis.

Mano manymu, yra labai svarbu žinoti, jog Rusijoje ne visi metėsi į siaubingos propagandos pragarmes, ne visiems yra priimtina taikstytis su melu. Ten taip pat esama žmonių, kurie suvokia, kas vyksta iš tikrųjų, ir nebijo apie tai kalbėti, Skaityti toliau

N.Puteikis: Nomenklatūrinį režimą reikia keisti piliečių ir valdžios dialogu (115)

Naglis Puteikis | M. Matulevičiaus nuotr.

Naglis Puteikis dabar jau turi didelius šansus patekti į prezidento rinkimų pusfinalį. Vakar jis įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 26 000 parašų, taip nutildydamas skeptikus, kurie teigė, kad be partinės struktūros ir rimto finansavimo kvalifikacinės rinkimų dalies įveikti neįmanoma. Tačiau, jei tau padeda keli šimtai visuomenininkų, savanorių iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, įmanomi dar ir ne tokie stebuklai. Tiesa, ne vienas Naglio rėmėjas per parašų rinkimo įkarštį klausinėjo apie svarbiausius jo programinius tikslus bei konkrečius žingsnius, kurių turėtų imtis būsimasis Lietuvos prezidentas. Skaityti toliau

J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą (38)

Jaroslavas Melnikas | „Metų“ archyvo nuotr.

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, Skaityti toliau

L.Juknevičiūtė. Tapau homofobe. Ir tuo didžiuojuosi (131)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Visada maniau, kad esu tolerantiškas ir, svarbiausia, drąsus žmogus. Niekada nebijojau tamsos, iššūkių, vorų ir ypač gėjų. Jie man atrodė visai mieli, draugiški ir, beje, dažniausiai, (kaip gaila) – labai gražūs vyrai tose negausiose fotografijose, kurias teko matyti, Lietuvai tapus laisva ir nepriklausoma nuo iliuzijos, kad TSRS sekso nebuvo. Pirmą kartą su gėjų „kultūra“ artimiau susipažinau prieš kokius 11 metų, kai berods dabartinis nusipelnęs kovotojas už engiamų gėjų teises Vladimiras Simonko pakvietė žurnalistus į atvirų durų dienas  tuometiniame gėjų  klube Žygimantų gatvėje. Skaityti toliau

T.Bakučionis. Kur nuėjo gėjų eitynės? (59)

Tomas Bakučionis

Nuo senų laikų dalis žmonijos individų nematydavo savęs tradicinėje santuokoje su priešingos lyties partneriu, nes tiesiog neturėdavo tam potraukio. Nesamprotausiu apie jokius medicininius, psichologinius ar socialinius šio reiškinio aspektus, tai – mokslininkų duona, tačiau tolerancija šiems asmenims tapo neatsiejama šiuolaikinės demokratinės pliuralistinės visuomenės duotybe ir būtinybe.

Kita vertus tradicinių seksualinių pažiūrų visuomenės dalis turi tokius pat lūkesčius „anos pusės“ tolerancijai, kurią reikėtų suvokti kiek plačiau, kaip tradicinės orientacijos visuomenės dalies teisę atsiriboti nuo netradicinio seksualinio gyvenimo būdo propagandos. Būtinybę atsiribojimui sąlygoja tai, kad netradicinės lytinės orientacijos individai sudaro apibrėžtą šiuolaikinės visuomenės sluoksnį, turintį individualių ir specifinių poreikių. Skaityti toliau

J.K. Valaitis. Rinkimai, balsų pirkimai ir šiuolaikinė žūklė (3)

© Enid Arvelo, Dreamstime.com nuotr.

Jei koks statistikos mėgėjas atliktų tyrimą, ko gero, paaiškėtų, jog dabar žiniasklaidos dažniausiai vartojamas žodis – „pirko“. Omenyje turimi nupirkti rinkėjų balsai. Jau beveik nieko neberašoma apie mergaitės ir Kedžių –­ Venckų šeimos tragediją ir jos kontekste išryškėjusį teisinės sistemos supuvimą. Žodis „pirko“ dabar svarbiausias. Net Konstitucinis teismas aiškinosi giliąsias „pirko“ prasmes.

Kaip ir prieš 4 ar 8 metus, rinkėjų balsai per šiuos rinkimus buvo perkami. Ir ne vienos partijos atstovų. Tikrai negerai, kad politikai taip negražiai elgiasi. Skaityti toliau