Paskutinės abejonės dėl Rūtos Vanagaitės kūrybos išsklaidytos!
Kremliaus Agitpropas išsitraukė tūzą iš rankovės – antilietuvišką propagandinę knygiūkštę „Mūsiškiai“.
Mūsų namudiniai kontrpropagandistai, surengę trolinimo flash mobą dėl Lietuvos istorijos klastojimo Rusijos URMo FB puslapyje susilaukė tos kontoros atkirčio. Ir, sakyčiau, gan nemalonaus.
Palydėdamas melagingais teiginiais apie autorės persekiojimus Rusijos URMas įdėjo Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, besidžiaugiant vasariškomis artėjančių atostogų nuotaikomis, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie vienybės reliatyvumą, informacinio karo sampratą, refleksinės kontrolės metodą ir, kaip žadėjau, šį bei tą iš kontrapropagandos arsenalo. Ką ten žmogus žinai, staiga prisireiks. Gi ne veltui antai NATO žada atsiųsti į Baltijos valstybes 600 rimtų, tvirtų, iki dantų ginkluotų vyrų. Tiesiog dėl visa ko, prieš tas garsiąsias „Zapad 2017“ pratybas. Tai turbūt ir mums reikėtų pasirengti juos palaikyti, bent jau moraliai ir bent jau pabandant Skaityti toliau
Seime įvyko bendras trijų komitetų posėdis. Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK), Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų nariai aptarinėjo priešiškos propagandos nacionaliniam saugumui keliamas grėsmes, galimas kovos su propaganda priemones.
Susitikime taip pat dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kitų ministerijų, vyriausybės bei akademinio pasaulio atstovai. Skaityti toliau
Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.
Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau
Pirmiausia, gerbiamieji, prašau priimti mano atsiprašymą: taip jau susiklostė, kad pagavo mane, lietuvaitę, žvarbūs šiaurės vėjai, ir teko kurį laiką pasirgti. Taip taip, čia, Baltijos šiaurėje, vis dar vėjuota, nors teoriškai jau vasara. Bet, kadangi narsiems nei atšiaurūs vėjai, nei peršalimai nebaisūs (na, gal truputėlį…), vėl, nors autorei karts nuo karto dar nusičiaudint – tęsiame „Propagandos žodyną“.
Šįkart pakalbėsime apie propagandos taktiką ir pagrindinius propagandos mitus, skleidžiamus mūsų (ir Estijos) informacinėje erdvėje. Turiu pasakyti, kad kai kurie mitai Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Žinote, praeitą savaitę šiek tiek pasidžiaugiau: man regis, tas estų karinių pratybų „Ežys“ („Siil“, est.k.) šūkis „Kiekvienas spyglys svarbus!” ir pas mus puikiai pasiteisina.
Antai didžiulį darbą atlieka prof. Andrius Vaišnys (pagarba jam, kaip vienam pirmųjų informacinio karo fronto pionierių Lietuvoje!). Kai kurie mūsų jaunieji mokslininkai, pavyzdžiui, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Keršanskas ir jų jaunieji bendražygiai, – rengdami seminarus ir diskusijas apie propagandą. Veiksmingai triūsia mūsų šauliai, esami ir buvę kariai, Lietuvos Kariuomenės ir kitų institucijų specialistai, Skaityti toliau
Ar esate girdėję tokius posakius beigi metaforas, kaip, pavyzdžiui: „žmogiškosios prigimties slėpiniai“, „žmogaus sielos gelmės“, „žmogaus dvasios paslaptys“?.. Jei taip – pamirškite! Propagandos vykdytojų požiūriu, gerbiamieji, Jūs, aš, Jūsų kaimynas, kolega ar visos trys Baltijos šalių geopolitinio regiono populiacijos esame kažkas panašaus kaip laboratorinė varliuko preparavimo užduotis biologijos studentams. Tad ir visos tos paslaptys, įskaitant ir mūsų žmogiškosios prigimties slėpinius, yra suskaičiuotinos, išnarstytinos ir išmoningai panaudotinos propagandos vykdytojų tikslams ir interesams. Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šį kart pasigilinsime į provokacijas. Neabejoju, tai visiems girdėta sąvoka. Paprastą provokacijų meną puikiausiai gali įvaldyti ir, pavyzdžiui, Jūsų žmona ar nepatenkinti kaimynai. Kaip kitaip, pavyzdžiui, pavadinsi (ak, tos Ievos, Mildos, savųjų pramočių dukterys!) suburkavimą Jums ausin gaivų šeštadienio rytą, kai ji šypsodamasi įteikia kavą ir lyg netyčia atsitiktinai atsidūsta: „Ak, mielasis, žinai, praeitą savaitę mačiau toookią žavingą rankinę… ir už tokią menką kainą…“ (tai laikytina Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Tarp kitko, tikrai nesiekiu atimti duonos iš istorikų, kaip sakoma, visgi… Pabandysiu sudėlioti kelis taškus ant „i” (ačiū pasisakantiems, ypač mandagiems ir be reikalo nesiplūstantiems).
Pasak Džonatano Vebo (Jonathan Webb), „istorija, ypač karinė istorija, yra labiausiai susijusi su tuo, kas iš tiesų įvyko ir kodėl įvyko būtent tuo laiku ir toje vietoje. Taigi tuo tarpu, kai vokiečių riteriai, neva dramatiškai įlūžtantys lede ir bejėgiškai skęstantys, yra kone visiškas prasimanymas, – faktas, kad Rusijos Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Taip pat norėčiau pasidalinti trupučiu istorinių žinių. Vienas iš komentatorių kėlė mintį, kad gal totoriai mongolai esą nepuolę Lietuvos žemių todėl, kad abi pusės naudojusios panašius simbolius. Turiu pasakyti, kad tai ne visiškai tiesa: totoriai mongolai puldinėjo lietuvių ir netgi mūsų šiaurės kaimynų estų žemes. Antai 1242 m. Ledo mūšyje ant Peipaus ežero vokiečių riteriai ir estų pėstininkai įveikė Rusijos kunigaikščio Aleksandro Nevskio, istorikų laikomo vienu iš totorių mongolų vasalų, kariuomenę. T. Vasilevskis (T. Wasilewski) mini LDK DK Gedimino sūnaus Narimanto „išpirkimo iš Skaityti toliau
Taigi, ponios ir ponai, tęsiame „Propagandos žodyną”. Asmenų ar visuomenių „testavimas“, apie kurį kalbėsimės, pasitaiko įvairiose srityse: psichologijoje, švietime, versle, ypač reklamoje, sociologijoje ir pan. Antai naujai susitikę poros savotiškai testuoja, kitaip tariant, tikrina vienas kitą. Studentai dažniausiai neatsispiria pagundai „išbandyti” naujus dėstytojus. Dargi vaikai, susipažinę kieme, ir tie jau intuityviai bando nustatyti galimas elgesio vienas su kitu ribas ir specifiką.
Kodėl tai vyksta? Pirmoji priežastis: kad tiesiog žinotume, kaip elgtis. Antroji priežastis: Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti portalui ekspertai.eu ir, pavadinkime, keliems oponentams už reakcijas į mano straipsnius priešiškos propagandos tema, t. y., už gerą reklamą. Jei užsipulta portale, kuris, gerai pamąsčius, kažkodėl minimas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje – ką gi, mano asmenine nuomone, galima kelti hipotezę, kad „Propagandos žodynas“ yra teisingame kelyje… Skaityti toliau
Žinote, man asmeniškai suvokimą, kas tai yra priešiška propaganda ir kaip ji veikia, teko įgyti praktiškai. Kai mano karta susidūrė su, pavadinkime, postsovietikų klanais, dar nebuvo jokių kovos su Rusijos propaganda ar „minkštosiomis galiomis“ vadovėlių. Pirmiausia tekdavo stebėtis, kas per velniava vyksta ir dėl ko kai kurie žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, dažniausiai dargi be jokių paaiškinamų priežasčių. Vienas kitas išmintingesnis susivokdavo, kad mūsų valstybėje aiškiai per daug sovietinio įšalo ir kad esmė – kova tarp ideologijų, senosios sovietinės ir naujosios, atstovaujančios laisvą nepriklausomą Lietuvą.
Tie, kas nesielgdavo taip, kaip liepiami ar vengdavo, Skaityti toliau
Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.
Įvadas
Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau
Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?
Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.
Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio metu komiteto nariai buvo supažindinti su Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie grėsmes nacionaliniam saugumui, visuomeninius politinius procesus ir subjektus, kurių veikla neatitinka mūsų valstybės interesų
Posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis sakė, kad šiemet pagrindinis iššūkis nacionaliniam saugumui bus Baltarusijoje ir Rusijoje rengiamos pratybos „Zapad-2017“.
„Tas dalykas neramina, mastai ir pati kryptis, nes visada tas „Zapad“ yra didelis klausimas. Skaityti toliau
Žvalgų dieną šiandien minintis Valstybės saugumo departamentas (VSD) atidaro Pasitikėjimo telefono liniją ir pradeda visuomenės švietimo kampaniją. Pasak VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, speciali anoniminė telefono linija padės Lietuvos piliečiams aktyviau tiesiogiai prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.
„Visuomenėje yra mažai šnekama apie priešiškų žvalgybos tarnybų grėsmes valstybės saugumui. Skaityti toliau
Psichologiniai karai vykdomi įvairiose srityse – nuo karybos ir politikos iki ekonominių ir socialinių santykių. Kariaujama be tiesioginės konfrontacijos, fiziškai nenaikinant karinių ir/ar civilinių priešininko išteklių. Šio karo tikslas – sukeliant teigiamus ar neigiamus jasumus ir netgi audringas masines reakcijas, keisti priešininko karių ir visuomenės dvasines ir dorovines nuostatas, pažiūras ir įsitikinimus. Propagandinė informacija, gali kelti įvairius jausmus, pavyzdžiui, kelti kariams šeimos, Tėvynės ilgesį arba nepasitikėjimą savo vadovybe.
Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės Skaityti toliau
Elektroninėje erdvėje Lietuvos gyventojus atakuojanti propaganda – Rusijoje kuriamų scenarijų dalis. Per metus jiems kurti ir vykdyti išleidžiama apie 3,5 milijardo JAV dolerių, o pačių žiauriausių padarinių galime matyti Ukrainoje. Kaip atpažinti kuriamus propagandos modelius, išsiaiškinti jų kontekstą, kovoti su propaganda – į šiuos klausimus stengiasi atsakyti projekto „Lietuvos gyventojų informacinio saugumo link“ vykdytojai. Skaityti toliau
Naujuosius mokslo metus Rusija pasitinka su nauja švietimo ministre Olga Vasiljeva, taip pat su naujais istorijos vadovėliais, kuriuose savaip pasakojama pasaulio istorija. Apie pasikeitimus rašo „tvrain.ru“ žurnalistas Pavelas Lobkovas.
Apie Ribbentropo ir Molotovo paktą užsimenama tik tiek, kad jis buvo slaptas, nors ankstesniame vadovėlyje pateikiama nemažai informacijos apie šį susitarimą. Skaityti toliau
Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!
Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia turįs informacijos, kad nedraugiškos Lietuvai jėgos gali panaudoti Žaliojo tilto skulptūras prieš Lietuvą nukreiptos propagandos tikslams.
„Šiuo metu domėjimasis Žaliojo tilto skulptūromis ir galimybe jas išgabenti už Lietuvos ribų yra suaktyvėjęs ir tai susiję su nedraugiškų mūsų šaliai jėgų ketinimais šias skulptūras panaudoti aštrinant geopolitinę situaciją, kurstant tautinę neapykantą ir nesantaiką mūsų valstybės atžvilgiu. Mano pareiga užkirsti kelią tokiems veiksmams“, – sako Šarūnas Birutis. Skaityti toliau
Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…
Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau
Susipažinęs su kovo 30 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtu grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad ši ataskaita liudija apie žmogiškųjų ir finansinių investicijų poreikį informaciniam saugumui užtikrinti ir kultūros plėtrai šalyje.
„Ši ataskaita dar kartą įrodo, kad nedraugiškos jėgos kėsinasi į mūsų vertybes pasitelkdamos ne tik atitinkamas žiniasklaidos priemones, Skaityti toliau
Pralėkė ketvirtis amžiaus kaip Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Draudžiama nacistinė ir komunistinė simbolika, naciai ir kompartija už įstatymo ribų, bet pastarųjų šešėliai niekaip neapleidžia mūsų Tėvynės. Vis dažniau pasigirsta tarybinės betvarkės ir skurdo besiilginčiųjų balsai, gausėja tų laikų nemačiusio, bet tikinčio pasaka apie stebuklingą praeitį jaunimo.
Sovietmečio komunistai save vadino partija, bet tikrovėje tai grynų gryniausia žiauri skerdikų religinė sekta. Ar sveiki žmonės kiša į kalėjimus ir tremia jiems neįtikusius? Ar laiko beprotnamiuose turinčius kitokią Skaityti toliau
Įprasta, kad propagandinėje kovoje juodąsias technologijas šalys naudoja viena prieš kitą. Ši Šaltojo karo laikų praktika ypač prisiminta nuo kokių 2008 m., kai Rusija įvykdė agresijos aktą prieš Gruziją, o globalioje erdvėje jis sutapo su pasauline finansų ir ekonomikos krize.
Galėtume sakyti, įprasta ir tai, kad Penktosios kolonos pajėgos Baltijos šalyse tokių technologijų meistrus Maskvoje nuolat aprūpina jų reikalaujama informacija. Vienas iš tokių tiekėjų centrų yra sandrauga „Laisvasis Pabaltijys“ (LP, cообщество «Свободная Прибалтика»), kuri, kaip šykščiai savo tikslus apibudina ją Skaityti toliau
Pati puikiai suvokiu, kaip vykdoma Rusijos propaganda, ir tikiu, kad esu jai atspari. Tačiau nemaža dalis giminių, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, regis, galėtų galvą guldyti už Rusiją. Jie tiki viskuo, ką rodo rusiški kanalai. Kodėl propaganda tokia paveiki? – klausia Rugilė iš Kauno r.
Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. Gediminas Navaitis.
Vis dažniau kalbame apie priešišką mūsų valstybei propagandą, apie informacinį karą. Todėl ir klausiama: „Kas tai? Kaip visa valstybė ir kiekvienas žmogus turėtų jam Skaityti toliau
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) sako, kad karinis aljansas yra sunerimęs dėl iš Rusijos valstybinės žiniasklaidos besiliejančios propagandos, tačiau nežada kovoti tais pačiais būdais.
„Mes matome, kad Rusija skiria daug lėšų ir nukreipia investicijas į skirtingų tipų propagandą. Mes neturime kovoti su propaganda propagandos būdu“, – Briuselyje sakė J. Stoltengergas.
NATO ataskaitoje taip pat minima 2015 metais pastebimai padidėjo Rusijos karinis Skaityti toliau
Ar Lietuva pasirengusi kovai kultūros srityje?
Taip „perrašoma“ istorija. Populiariame seriale „Legendos“ primygtinai įmontuoti kadrai šalia pasikartojančio užrašo „Lithuania 1991“ kaitaliojami su vietinių gyventojų prievartos prieš užsieniečius scenomis.
Negi įmanoma, kad 94-iems milijonams žmonių pasaulyje 1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje asocijuosis tik su amerikiečių mormonų tikėjimo skleidėjo nužudymo Vilniuje mitu? Skaityti toliau
Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Prokuratūra paneigė 15min.lt šmeižtą dėl 10-ies interneto svetainių ir signatarų antivalstybinės veiklos Rusijos valstybės naudai“.
Signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje pristattė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą dėl praeitų metų rugpjūčio 3 d. interneto dienraščio 15min.lt paskelbtos informacijos esą kai kurios lietuviškos interneto svetainės ir signatarai vykdo antivalstybinę veiklą. Skaityti toliau
