Žymos archyvas: progresiniai mokesčiai

P. Navikas. Ką atsakytų ketinantys tapti prezidentu? (3)

Alkas.lt nuotr.

Darbdaviai be samdinių – niekas

Žiniasklaidoje skaitome ir girdime šalies ekonomikos elitinių analitikų vertinimus apie jos įtaką žmonių gyvenimui. Jeigu sukurta BVP daugiau, vadinasi, gyvenimas gerėja, nė neatsakant į klausimą, o kam jis gerėja. Valdžia taip pat mėgsta pasigirti šiuo rodikliu. Tačiau dauguma žmonių gyvenimo pagerėjimo nejaučia, arba jaučia vos vos. Todėl ir ieško laimės kitur.

Taigi, jei šalis tapo turtingesnė, bet tokiais netapo piliečių dauguma, vadinasi, Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

R. Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją gydykime ekonominėmis priemonėmis (video) (16)

Rasa Budbergytė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Išgyvenus finansinę krizę visame pasaulyje turtingųjų pajamos iš kapitalo ir stambaus verslo auga, o dirbančių stagnuoja. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 1 proc. pasaulio žmonių turi daugiau turto nei 99 proc. visos žmonijos. Pasak Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) mokesčių ekspertų, šiandien turtingiausiųjų praktinės galimybės mokėti daugiau yra gerokai išaugusios, nes daugybę metų pelno ir dividendų apmokestinimas buvo stipriai sumažintas visame pasaulyje.

Turtingųjų galimybės mokėti daugiau sutampa su valstybės poreikiu turėti naujų pajamų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

P. Gylys. Apie idiotizmą ir biudžetą (18)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuo metu mes svarstome svarbiausią metinį ekonominį šalies dokumentą – nacionalinį biudžetą. Mat vos ne trečdalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per biudžetą ir per jį yra finansuojami visuomenei labai svarbūs viešieji poreikiai. Deja, mūsų nomenklatūra neskiria deramo dėmesio šitam dokumentui. Be to, paskęstama techniniuose klausimuose nematant strateginės perspektyvos. Faktiškai nėra politinės diskusijos biudžeto klausimais. Politinės diskusijos tarp krikščionių, socialistų ir liberalų. Iš dalies jos nėra dėl to, kad, kaip ir visada, šitas biudžetas yra liberalus. Biudžeto paradigma nesikeičia ir nesvarbu kas yra valdžioje – ar taip vadinami krikščionys, ar tariami socialistai. Viešųjų finansų paradigma visada išlieka liberali. Skaityti toliau

Vyriausybė nepritaria siūlymui dėl progresinių mokesčių (0)

Vyriausybe_lrv.lt

Lapkričio 4 d. Vyriausybės posėdyje buvo nepritarta siūlymui nustatyti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus.

Vyriausybės nuomone dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau dabar yra progresinė. Mokesčių sistemos progresyvumas taip pat užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, dominuojančių aukštas pajamas gaunančių gyventojų grupėje, apmokestinimą bei apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą. Skaityti toliau

P. Gylys. Ataka prieš progresinius mokesčius (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra, kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai, suprask verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną.

Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Skaityti toliau

V. Juodis. Progresiniai mokesčiai (18)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Keletą mano bendradarbių gan smarkiai sukrėtė birželio aštuntąją Seimo nario Algirdo Syso pateiktas įstatymo pakeitimo projektas dėl progresinių pajamų mokesčių tarifų įvedimo. Jeigu jie būtų pastabesni, žinotų, kad tai ne pirmas ir ne antras beveik identiškas projektas, ir visų jų baigtis panaši, bet visgi – kodėl metodika, naudojama visose be išimties Vakarų Europos šalyse, pas mus vis dar priverčia dažną žmogų iškelti į viršų rankas ir teatrališkai pareikšti, kad jis tada stengtųsi uždirbti kuo mažiau? Kas tai apskritai yra ir kodėl ši tema toks tabu mūsų viešajame ir politiniame diskurse? Skaityti toliau

R. Cibas. Sistema (4)

Romas_Cibas_asmenine-nuotr

Visame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo kitokie… O kaip pasikeitė augalai? Kiek jų išnyko, neprisitaikę prie pakitusių sąlygų, kiek atsirado naujų? Milžiniškų paparčių dabar galime rasti tik pėdsakus (atspaudus) kur nors akmens anglyje. Sekvojų dar yra, yra dar daug dalykų, labai daug, kurie gali mums žmonėms priminti apie laikinumą. Skaityti toliau

J. Valatka. Socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos (konservatorių) politika. Ar skiriasi? (6)

Jonas Valatka

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas  komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP. Profesorius Sakalas neseniai publikuotame savo straipsnyje padarė išvadą, kad LSDP ir TS-KDP koalicija negalima. Galima suabejoti. Verta pažvelgti į abiejų partijų praktinius veiksmus.

Mokesčių politika

Visokiais būdais iškoneveikta, taip vadinama, naktinė mokesčių reforma Skaityti toliau

A. Akstinavičius. Žeraras Depardje lietuviškoje realybėje (5)

Arvydas Akstinavičius

Lietuva ir toliau lieka eksperimentiniu kraštu. Tokia išvada peršasi sužinojus apie valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Vėl laimėjo turtingųjų, stambaus verslo ir finansinių grupuočių interesai. Laimėjo bankų ekspertų, pramonininkų, taip vadinamos laisvosios rinkos propaganda. Taigi, Lietuva lieka pasmerkta tolesnei emigracijai, protų nutekėjimui, o tiksliau – valstybės nykimui.

Kadangi apie planuojamus mokesčių pakeitimus informacijos buvo pakankamai, apsistosiu ties vienu punktu – progresiniais mokesčiais. Juolab, kad apie juos buvo prikalbėta ir prirašyta daugiausia nesąmonių. Skaityti toliau

J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis (3)

Jonas Valatka | Asmeninė nuotr.

Bet  kur ir bet kurių verslininkų paklausus ar jūs norite mokėti mokesčius, absoliuti dauguma sąžiningai atsakytų – nenorime. Galbūt išimtis būtų Skandinavijos šalys kur verslo kultūra aukštesniame lygyje. Lietuva šiame kontekste ne išimtis.

Viena didžiausių bėdų – mažas surenkamas biudžetas, vienas mažiausių Europoje BVP perskirstymas. Dėl to labai kenčia iš biudžeto finansuojamos sritys – chroniškai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, policijai ir t.t.

Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi šešėlinės ekonomikos mastai. Čia svarią vietą užima akcizinių prekių kontrabanda, kitokia nelegali veikla. Tačiau valstybės mastu dar didesnę įtaką biudžeto surinkimui daro atlyginimų Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Progreso nebus (2)

Arvydas Akstinavičius

Progresinių mokesčių taip pat. Bent jau artimiausiu metu. Progresas su progresiniais mokesčiais sietinas ne tik bendra šaknimi. Progresiniai mokesčiai pirmiausia siejami su socialiniu teisingumu ir solidarumu. Socialinis teisingumas ir solidarumas (taip pat ir socialiai atsakingas verslas) – svarus argumentas dirbančiajam geriau, kokybiškiau dirbti. Taigi, žmogiškieji santykiai – rimta paskata našesniam darbui. O tai jau rimtas postūmis ekonominiam progresui.

Ar tai neturėtų dominti Lietuvos darbdavių? Deja, pasirodo – ne. Rūpi ir svarbi tik sava kišenė. Neva daugiau gaunantis ir taip sumoka didesnę mokesčių sumą. Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Įžanga kovai su šešėliu (5)

Arvydas Akstinavičius

Pagal bloguosius rodiklius – socialinę atskirtį, skurdą, šešėlinės ekonomikos mastus ir t.t. – Lietuva yra tarp pirmaujančias pozicijas užimančių Europos Sąjungos šalių. Įdomu tai, kad, kaip vieną iš priemonių kovai su šiomis problemomis, „laisvosios rinkos“ propaguotojai perša vis tą pačią mintį: mažinti mokesčius, įvesti „Sodros“ lubas ir pan. Šių propaguotojų pastangomis Lietuvoje mokesčiai jau buvo mažinami (gyventojų pajamų, pelno ir kt.), tačiau blogieji rodikliai tik auga. Panaikinti ir progresiniai mokesčiai. O dar tiek įstatymų pataisų, landų, išimčių, lengvatų prisidengiant verslo sąlygų gerinimu prikūrė politikai, kad galiausiai šešėlinės ekonomikos mastus šalyje premjeras pripažino katastrofiškais. Skaityti toliau

A. Martinkus. Apie inteligentų „verkšlenimą“ (1)

Laimantas Jonušys | V. Braziūno nuotr.

Geriau būti nepatenkintu Sokratu negu patenkinta kiaule.
John Stuart Mill

Esama inteligentų verkšlenimo, tačiau esama ir pasaulėjautos, kuri tai, kas sveikam moraliniam jausmui atrodo juoda, sau (ir kitiems) vaizduoja esant balta. Šiai pasaulėjautai XXI a. pradžioje atstovauja visas spektras įsitikinimų ir nuomonių, pradedant tvirtinimu, kad dėl visuotinio atšilimo kalta ne žmogaus veikla (ir kad viskas susitvarkys savaime), baigiant Lietuvos ministro pirmininko viename Skaityti toliau