Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau
Sausio 8 d., 17:30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“, diskutuojama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje rengtas akcijas, ryšius su pasipriešinimu Lietuvoje ir užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos veiksmuose.
2017 m. metais įvairiose Lietuvos vietose vyko A. J. Greimo 100-ųjų metinių Skaityti toliau
„Kai atvykau į Kauną, čia buvo sutrikęs šildymas, žmonėms buvo labai sunku. Tačiau aš įsimylėjau Lietuvą – patiko jos valgyklos, paprastas, bet skanus maistas. Priskiriu save kartai, turėjusiai tas pačias vertybes, kaip ir daugelis lietuvių – juos aš labai branginu ir myliu“, – atvirauja japonų profesorius, istorikas Rio Kodžima, kuris prieš beveik tris dešimtmečius dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir tapo japonistikos studijų pradininku Lietuvoje.
Praėjusį trečiadienį Rio Kodžima ir vėl lankėsi Kaune. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga – straipsnių rinkinys „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“. Skaityti toliau
Lapkričio 6 d., eidamas 93-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos istorikų, profesorius Mečislovas Jučas.
„2019 m. lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – sulaukęs 93 metų, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, tikrasis lietuvių istoriografijos klasikas, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, muziejaus bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovs Jučas (1926–2019).“ – skelbiama Valdovų rūmų pranešime.
Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Skaityti toliau
Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).
Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.
Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Skaityti toliau
Birželio 14 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pranešimą skaitys dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas), buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.
Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti renginio metu. Skaityti toliau
Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau
Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.
Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?
Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau
Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.
Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau
Gruodžio 6–14 dienomis, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“, atliko tyrimą dėl cholesterolio daromos žalos.
Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantiems žmonėms. Kardiologijos profesorius, hab. med. dr. Pranas Šerpytis, Skaityti toliau
Be Egenijaus Meškausko asmenybės neįsivaizduojamas nei pokarinis Vilniaus Universitetas, nei pokarinė Lietuvos filosofija, nei apskritai jos intelektualinis gyvenimas. Daugeliu atžvilgiu jis buvo šviesus autoritetas, pakankamai pripažintas gana skiurtingos galvosenos ir laikysenos studentų, inteligentų, o sukąstais dantimis net ir valdžios žmonių.
Tai buvo fenomenas, susijęs su daugelio žmonių gyvenimais, o kartu juos modifikavęs, harmonizavęs ir gynęs. Vieni jų jau mirę, bet yra ir gyvų, kurie tai galėtų geriau paliudyti. Skaityti toliau
17 pilietinių organizacijų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis neišaiškintų, jog Baltarusijos pilietis turi teisę gyventi Lietuvoje vien dėl to, kad Danijoje susituokė su Lietuvos piliečiu. Tačiau Konstitucinis Teismas, kaip ir buvo galima tikėtis, visuomenės balsą ignoravo, tarp pasirašiusių buvo ir apie 100 iškilių Lietuvos piliečių. Viena jų – istorikė prof. Rasa Čepaitienė – įspėja: dabar bus tik blogiau.
„Iš esmės Konstitucinio Teismo išaiškinimas atveria kelią įvairioms šeimos ir santuokos sąvokos interpratacijoms, įskaitant ir poligamiją, kas jau atsirado Vokietijoje. Ten Konstitucinis Teismas išaiškino, kad poligamija neprieštarauja šalies Konstitucijai, Skaityti toliau
Sausio 3 d. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo išdavimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, bet pats nėra Lietuvos pilietis.
Vyriausiasis Administracinis Teismas, kaip pareiškėjas, klausė KT, ar mūsų Konstitucija, imperatyviai drausdama tos pačios lyties asmenims tuoktis, vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę šeima?
KT sprendimą turėtų paskelbti per mėnesį. Kalbama, kad Konstituciniam Teismui nusprendus pripažinti šeima užsienyje tos pačios lyties asmenų sudarytą Skaityti toliau
Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.
Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau
Kai lauke taip beprotiškai karšta, norisi ir atvėsti ir įjungti smegenis dirbt aukščiausia pavara. Tokią galimybę suteikia mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ drauge su fizikos Nobelio premijos laureatu Volfgangu Keterliu (Wolfgang Ketterle).
Naujų žinių iš vėsinimo iki absoliutaus nulio pasaulio gausite pažiūrėję interviu su šiuo charizmatišku mokslininku. Įdomiausius savo veiklos aspektus profesorius pateikė dar prieš pat savo paskaitą „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“. Skaityti toliau
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (LPS IG) klubo pirmininkas dr. Romas Pakalnis laišku kreipėsi į Vilniaus universiteto tarybos pirmininką Rimantą Kraujalį. Laiške išreikšta kritika dėl VU Tarybos pozicijos svarstant VU Senato narių kreipimąsi, kuriuo prašyta įvertinti rektoriaus elgesį, ignoruojant Senato sprendimus, ir spręsti dėl to kilusį universiteto valdžių konfliktą.
Laiške primenama, kad VU Senatas pripažino, jog rektoriaus sprendimas naikinti prof. Vytauto Radžvilo darbo vietą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute buvo nemotyvuotas, o jo paskelbtos konkurso profesoriaus pareigoms Skaityti toliau
Nuo naujų mokslo metų Vilniaus universitete (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus vardai bus suteikti pirmiesiems šešiems profesoriams (žr. nuotraukoje – iš kairės į dešinę): Audriui Dubiečiui (VU Fizikos fakultetas), Akseliu Holvoetui (Axel Holvoet) (VU Filologijos fakultetas), Sauliui Klimašauskui, Rolandui Meškiui, Virginijui Šikšniui, (VU Gyvybės mokslų centras) ir Zenonui Norkui (VU Filosofijos fakultetas).
Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Profesoriaus Tado Ivanausko įkurtoje Obelynėje (Kauno r.), čiulbėjo paukščiai ir klegėjo vaikai – čia vyko tradicinė Gegutės šventė. Ją kiekvieną gegužę, per patį žydėjimą, rengia Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenė.
Šį išskirtinį kampelį ateities kartoms išsaugojo Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai, kurie leido čia įkurti Kauno rajono muziejaus filialą. Deja, šiemet gegutės šventė vyko be ponios Eleonoros, kuri sunegalavo. Skaityti toliau
Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.
– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau
Gegužės 7-8 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lankysis bei viešą paskaitą skaitys ir seminarus ves Tomas Hylandas Eriksenas (Thom Hylland Eriksen) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys.
„Užuot nagrinėjęs vien gentis ir čiabuvius – T.H. Eriksenas analizuoja itin svarbius globalizacijos procesus, jų padarinius ir išeitis. Skaityti toliau
Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.
– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau
Vasario 23–24 d., Vilniaus knygų mugėje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Liudas Mažylis pristatys savo knygą „99 metai po įvykio“. Tai – jo pirmoji grožinės literatūros knyga. Paprašytas apibūdinti knygos žanrą, rašytojas sako, jog tai – veiksmo dokumentika. Pasitelkęs fantaziją, L. Mažylis drąsiai kalba apie Vasario 16-osios Akto suradimo aplinkybes.
– Kodėl pasirinkote būtent tokį knygos žanrą?
– Manau, kad sumanymui jis tiko geriausiai. Kitu būdu skaitytojui pristatyti Akto suradimo aplinkybes, atrodė, būtų sudėtinga – neaišku, nei kodėl jo reikėjo ieškoti, nei kodėl jis atsirado. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai juos leis pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.
Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų. Skaityti toliau
Sausio 11 d., 16 val., Kaune, istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33), mokslininkui ir publicistui Liudui Mažyliui, bus įteikiamas Stasio Lozoraičio žurnalistinis apdovanojimas-premija. Premijos mecenatas – ūkininkas, teisininkas Kazys Starkevičius. Dalyvauti kviečiami Lietuvos žurnalistų draugijos nariai ir visa šalies visuomenė.
Lietuvos visuomenė profesorių politologą Liudą Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl pernai jo surastų 1918 m., vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tačiau prof. L. Mažylis ne mažiau nuveikė populiarindamas Lietuvoje Skaityti toliau
Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.
Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau
„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.
Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.
Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse
Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;
16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.
Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Skaityti toliau
