Žymos archyvas: profesorius

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

2019 10 07 10:44
Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau →

Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba (1)

2019 10 01 13:45
Po atminimo ženklo prof. Č. Kudabai atidengimo Strazdalių k. Šilalės r. | A. Stričkos nuotr.

Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.

Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Skaityti toliau →

Buvęs NASA astronautas Garetas Reismanas pirmą kartą atvyks į Baltijos šalis (8)

2019 06 10 08:00
Dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas) | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) nuotr.

Birželio 14 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pranešimą skaitys dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas), buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.

Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti renginio metu. Skaityti toliau →

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų? (4)

2019 05 31 13:30
Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau →

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“ (1)

2019 05 29 23:27
Koranas | rengėjų nuotr.

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau →

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

2019 05 22 08:00
Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau →

Profesorius P. Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba (1)

2019 04 14 09:35
Sveikatos patikrinimas | asociatyvi nuotr.

Gruodžio 6–14 dienomis, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“, atliko tyrimą dėl cholesterolio daromos žalos.

Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantiems žmonėms. Kardiologijos profesorius, hab. med. dr. Pranas Šerpytis, Skaityti toliau →

O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla (10)

2019 02 17 17:42
Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Be Egenijaus Meškausko asmenybės neįsivaizduojamas nei pokarinis Vilniaus Universitetas, nei pokarinė Lietuvos filosofija, nei apskritai jos intelektualinis gyvenimas. Daugeliu atžvilgiu jis buvo šviesus autoritetas, pakankamai pripažintas gana skiurtingos galvosenos ir laikysenos studentų, inteligentų, o sukąstais dantimis net ir valdžios žmonių.

Tai buvo fenomenas, susijęs su daugelio žmonių gyvenimais, o kartu juos modifikavęs, harmonizavęs ir gynęs. Vieni jų jau mirę, bet yra ir gyvų, kurie tai galėtų geriau paliudyti. Skaityti toliau →

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo: Vaikų paklausa išaugs dar labiau (0)

2019 01 15 16:54
Vaikai darželinukai | sam.lt nuotr.

17 pilietinių organizacijų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis neišaiškintų, jog Baltarusijos pilietis turi teisę gyventi Lietuvoje vien dėl to, kad Danijoje susituokė su Lietuvos piliečiu. Tačiau Konstitucinis Teismas, kaip ir buvo galima tikėtis, visuomenės balsą ignoravo, tarp pasirašiusių buvo ir apie 100 iškilių Lietuvos piliečių. Viena jų – istorikė prof. Rasa Čepaitienė – įspėja: dabar bus tik blogiau.

„Iš esmės Konstitucinio Teismo išaiškinimas atveria kelią įvairioms šeimos ir santuokos sąvokos interpratacijoms, įskaitant ir poligamiją, kas jau atsirado Vokietijoje. Ten Konstitucinis Teismas išaiškino, kad poligamija neprieštarauja šalies Konstitucijai, Skaityti toliau →

S. Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui (12)

2019 01 09 11:07
Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Sausio 3 d. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo išdavimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, bet pats nėra Lietuvos pilietis.

Vyriausiasis Administracinis Teismas, kaip pareiškėjas, klausė KT, ar mūsų Konstitucija, imperatyviai drausdama tos pačios lyties asmenims tuoktis, vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę šeima?

KT sprendimą turėtų paskelbti per mėnesį. Kalbama, kad Konstituciniam Teismui nusprendus pripažinti šeima užsienyje tos pačios lyties asmenų sudarytą Skaityti toliau →

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla (0)

2018 12 05 11:00
Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Absoliutus temperatūros nulis arba kaip Nobelio premijos laureatas padės Lietuvos lazerių rinkai (video) (0)

2018 08 08 07:30
Prof. Volfgangas Keterlis (Wolfgang Ketterle) | LRT Kultūra nuotr.

Kai lauke taip beprotiškai karšta, norisi ir atvėsti ir įjungti smegenis dirbt aukščiausia pavara. Tokią galimybę suteikia mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ drauge su fizikos Nobelio premijos laureatu Volfgangu Keterliu (Wolfgang Ketterle).

Naujų žinių iš vėsinimo iki absoliutaus nulio pasaulio gausite pažiūrėję interviu su šiuo charizmatišku mokslininku. Įdomiausius savo veiklos aspektus profesorius pateikė dar prieš pat savo paskaitą „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“. Skaityti toliau →

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas pasmerkė VU Tarybos poziciją susidorojimo su V. Radžvilu akivaizdoje (7)

2018 07 12 17:57
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (LPS IG) klubo pirmininkas dr. Romas Pakalnis laišku kreipėsi į Vilniaus universiteto tarybos pirmininką Rimantą Kraujalį. Laiške išreikšta kritika dėl VU Tarybos pozicijos svarstant VU Senato narių kreipimąsi, kuriuo prašyta įvertinti rektoriaus elgesį, ignoruojant Senato sprendimus, ir spręsti dėl to kilusį universiteto valdžių konfliktą.

Laiške primenama, kad VU Senatas pripažino, jog rektoriaus sprendimas naikinti prof. Vytauto Radžvilo darbo vietą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute buvo nemotyvuotas, o jo paskelbtos konkurso profesoriaus pareigoms Skaityti toliau →

Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai (4)

2018 06 19 09:09
Šešiems Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas prestižinis išskirtinių profesorių vardas | VU nuotr.

Nuo naujų mokslo metų Vilniaus universitete (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus vardai bus suteikti pirmiesiems šešiems profesoriams (žr. nuotraukoje – iš kairės į dešinę): Audriui Dubiečiui (VU Fizikos fakultetas), Akseliu Holvoetui (Axel Holvoet) (VU Filologijos fakultetas), Sauliui Klimašauskui, Rolandui Meškiui, Virginijui Šikšniui,  (VU Gyvybės mokslų centras) ir Zenonui Norkui (VU Filosofijos fakultetas).

Skaityti toliau →

Obelynėje skambėjo himnai gegutei, pavasariui ir jaunystei (0)

2018 05 11 22:43
Obelynėje skambėjo himnai gegutei, pavasariui ir jaunystei | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Profesoriaus Tado Ivanausko įkurtoje Obelynėje (Kauno r.), čiulbėjo paukščiai ir klegėjo vaikai – čia vyko tradicinė Gegutės šventė. Ją kiekvieną gegužę, per patį žydėjimą, rengia Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenė.

Šį išskirtinį kampelį ateities kartoms išsaugojo Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai, kurie leido čia įkurti Kauno rajono muziejaus filialą. Deja, šiemet gegutės šventė vyko be ponios Eleonoros, kuri sunegalavo. Skaityti toliau →

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

2018 05 09 17:23
Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau →

Garsus antropologas T. H. Eriksenas Kaune kalbės apie „perkaitusį pasaulį“… (4)

2018 05 07 00:20
Tomas Hylandas Eriksenas (Thomas Hyllandas Eriksenas) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Gegužės 7-8 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lankysis bei viešą paskaitą skaitys ir seminarus ves Tomas Hylandas Eriksenas (Thom Hylland Eriksen) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys.

„Užuot nagrinėjęs vien gentis ir čiabuvius – T.H. Eriksenas analizuoja itin svarbius globalizacijos procesus, jų padarinius ir išeitis. Skaityti toliau →

V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas (5)

2018 05 04 13:18
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.

– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau →

L. Mažylis: Kad užbaigčiau knygą „99 metai po įvykio“, teko peržengti visas baimes (3)

2018 02 23 15:50
Liudas Mažylis | J. Petronio nuotr.

Vasario 23–24 d., Vilniaus knygų mugėje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Liudas Mažylis pristatys savo knygą „99 metai po įvykio“. Tai – jo pirmoji grožinės literatūros knyga. Paprašytas apibūdinti knygos žanrą, rašytojas sako, jog tai – veiksmo dokumentika. Pasitelkęs fantaziją, L. Mažylis drąsiai kalba apie Vasario 16-osios Akto suradimo aplinkybes.

– Kodėl pasirinkote būtent tokį knygos žanrą?

– Manau, kad sumanymui jis tiko geriausiai. Kitu būdu skaitytojui pristatyti Akto suradimo aplinkybes, atrodė, būtų sudėtinga – neaišku, nei kodėl jo reikėjo ieškoti, nei kodėl jis atsirado. Skaityti toliau →

Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui (1)

2018 01 24 15:22
Destytojai.smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai juos leis pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų. Skaityti toliau →

2017 m. S. Lozoraičio žurnalistinė premija bus įteikta mokslininkui ir publicistui Liudui Mažyliui (0)

2018 01 07 01:12
Liudas Mažylis | asmenininė nuotr.

Sausio 11 d., 16 val., Kaune, istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33), mokslininkui ir publicistui Liudui Mažyliui, bus įteikiamas Stasio Lozoraičio žurnalistinis apdovanojimas-premija. Premijos mecenatas – ūkininkas, teisininkas Kazys Starkevičius. Dalyvauti kviečiami Lietuvos žurnalistų draugijos nariai ir visa šalies visuomenė.

Lietuvos visuomenė profesorių politologą Liudą Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl pernai jo surastų 1918 m., vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tačiau prof. L. Mažylis ne mažiau nuveikė populiarindamas Lietuvoje Skaityti toliau →

Kiekviename Lietuvos regione – saviti tautiniai drabužiai (2)

2018 01 01 11:41
Aukštaičių tautiniai drabužiai | KTU nuotr.

Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.

Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau →

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

2017 12 10 07:00
Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau →

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

2017 11 25 17:43
Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau →

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas (0)

2017 11 16 18:00
Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;

16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau →

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas (0)

2017 11 16 06:00
Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

2017 11 07 10:36
„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau →

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

2017 10 15 08:20
Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau →

S. Juknevičius. Radžviliados tęsinys, arba kur eina Lietuva (13)

2017 10 12 00:17
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos. Skaityti toliau →

Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės (0)

2017 10 11 21:00
Tomas Krilavičius | Pranešimo autorių nuotr.

Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).

Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius. Skaityti toliau →