Žymos archyvas: profesorė

Fortepijono muzikos elitas pagerbs pianistę profesorę Veroniką Vitaitę (0)

Veronika Vitaitė | Lietuvos muzikos ir teatro akademijos nuotr.

Gruodžio 15 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42), rengiamas koncertas pianistės profesorės Veronikos Vitaitės garbei. „Muzika yra laimė, lydėjusi nuo pat gyvenimo pradžios“, – sako pianistė, profesorė, kritikų vadinta virtuoze, mokinių – nuostabia pedagoge – Veronika Vitaitė, išugdžiusi visą plejadą Lietuvoje ir užsienyje garsių pianistų, parengusi daugybę įsimintinų koncertinių programų, renginių ir konkursų.

Koncerte pasirodys visas Lietuvos pianistų žiedas: Skaityti toliau

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau

Škotijos architektė Karen Forbes: Šimtmetį turėtumėte švęsti drąsiai (0)

Architektura.EvolutionTower_vdu.lt

Spalio 25-ąją, trečiadienį, 17.30 val., Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) škotų architektė, profesorė Karen Forbes skaitys pranešimą tema „Tarp meno ir architektūros“ ir pasitelks savo ilgametę patirtį kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas 18+18“, kurios bus skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui Kaune.

„Kaune valstybingumo šimtmetis viešose erdvėse turėtų būti švenčiamas drąsiai, apibrėžiant miesto ateities tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius naujus būdus gyventi, dirbti ir bendrauti, atsižvelgiant į ekologiją, gamtą“, – pataria profesorė K. Skaityti toliau

V. Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai (1)

Daujotyte-Pakeriene_vu.lt

Rugsėjo 12-osios vakarą, vis rečiau sklidinai prisipildanti Rašytojų sąjungos salė, tiesiog lūžte lūžo nuo žmonių gausos: akademikai ir profesoriai, filosofai ir rašytojai, studentai… Visa ši gražių žmonių minia susirinko į vienos šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių – mokslininkės, pedagogės ir poetės profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybos vakarą bei dviejų naujų jos knygų pristatymą.

Vieną tų knygų – itin komerciškai neparankiu pavadinimu „Asmeniniai kursai“ (negana to, dar ir su paantrašte „Įvadai, laisvi seminarai, paskaitos“) – jau esu perskaitęs, tad skubu patikinti, Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos (0)

Sv Jono baznycia_wikipedija.org

Gegužės 16 d., 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje vyks garbės daktaro vardų teikimo iškilmės. Šiemet VU garbės daktarais bus inauguruoti Paryžiaus Nantero universiteto profesorius Otmaras Seulas ir Lilio mokslų ir technologijų universiteto profesorė Mari-Klod Viano (Marie-Claude Viano).

Abu mokslininkai palaiko glaudžius ryšius su VU.

Prof. O. Seulas įvertintas už iškilius darbus diegiant naujus teisės dėstymo metodus, tobulinant teisės studijų programas, plėtojant atvirą lyginamąjį požiūrį į skirtingas teisės tradicijas ir kultūrų įvairovę, Skaityti toliau

Pristatoma L. Drąsutienės knyga „Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai (XX amžius)“ (1)

fortepijono pedagogika  virselisGegužės 13 d. 16.00 val. Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje (LMTA) Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) vyks prof. Liucijos Drąsutienės monografijos „Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai. XX amžius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorė prof. L. Drąsutienė, prof. Ramunė Kryžauskienė, prof. hab. dr. Leonidas Melnikas, doc. dr. Judita Žukienė, doc. Daumantas Kirilauskas bei trio „Kaskados“ – Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė).

Ilgus dešimtmečius knygos autorė bendravo su Lietuvos pianizmo autoritetais, gilinosi į jų, kaip atlikėjų bei pedagogų, veiklą, užsirašinėjo jų samprotavimus apie pianisto profesiją. Skaityti toliau

Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Skaityti toliau

Profesorei V.Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas (0)

prof. Viktorija Daujotyte-Pakeriene_ smm.lt

Gruodžio 29 d. profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai  Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.

Apdovanojimą  profesorei įteikė švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusiame iškilmingame renginyje,  kuriame profesorė skaitė Metų paskaitą  lituanistams, švietimo bendruomenei „Romualdas Granauskas – mokytojams“. Skaityti toliau

Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2)

M.Gimbutienė, 1970

Vasario 19 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) prasidės tradiciniai Marijos Gimbutienės skaitymai.

Žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921-1994) dedikuotus skaitymus Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos nacionalinis muziejus rengia vienuoliktą kartą. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų archeologinių temų ratą: tyrėjų asmenybes ir archeologijos mokslo istoriją, probleminius krašto apgyvendinimo klausimus, artefaktų tyrimus ir rekonstrukcijas. Skaityti toliau

Pasirodė profesorės Vandos Zaborskaitės autobiografija (11)

Vandos Zaborskaitės „Autobiografijos bandymas“Vasario 6 d., 17.30 val., Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks Vandos Zaborskaitės autobiografijos pristatymas. Pokalbyje dalyvaus knygos sudarytoja Virgilija Stonytė, rašytoja Vanda Juknaitė, literatūrologai prof. Viktorija Daujotytė, dr. Donata Mitaitė, dr. Darius Kuolys, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius. Vakare gros fleitininkas Andrius Radziukynas. Renginį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido 2010 metais išėjusios žymios literatūrologės, kritikės, profesorės Vandos Zaborskaitės memuarus „Autobiografijos bandymas“. Profesorė savo autobiografiją buvo spėjusi beveik užbaigti – jos rašyta autobiografija publikuojama kaip pirmoji knygos dalis, o antrojoje dalyje spausdinami V. Zaborskaitės pasakojimai, užrašyti pasitelkus diktofoną. Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau

Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui? (5)

Dainora Eigminienė | facebook.lt nuotr.

Kai prieš dešimt metų Vilniuje minėjome 140-ąsias Maironio gimimo metines, šviesaus atminimo prof. Vanda Zaborskaitė, atsakydama į klausimą, kaip skaityti Maironį, kad jį išgirstume, sokratiškai pradėjo – nežinojimo išpažintimi. Ji tada sakė: ,,Aš nežinau, kaip šiandien skaityti Maironį“. Ji prisiminė ankstesnius laikus, kaip jis buvo skaitomas, kaip keitėsi Maironio skaitymo akcentai. Iš Maironio poezijos daug ko galima pasisemti. Profesorė išskyrė naivųjį grožį eilėraštyje ,,Tėvynės dainos“, jai brangiausią ,,Vakarą“, Skaityti toliau