Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas.
Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.
– Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Skaityti toliau
Balandžio 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija lankėsi Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Komisijos nariai pasidžiaugė, kad šios mokyklos absolventai nesirenka emigracijos kelio: pusė licėjaus abiturientų renkasi savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kita pusė – karininko, policininko ar teisininko profesijas.
„Mes dirbame tol, kol plevėsuoja vėliava,“ – sako mokyklos direktorė Ingrida Levickienė. Išties graži tradicija! Kiekvieną pirmadienį, prieš pamokas, kadetai renkasi mokyklos kieme ir, giedodami Tautišką giesmę, Skaityti toliau
Nuolatinės kelionės, naujos pasaulio šalys, darbas virš debesų, bendravimas su įvairiais žmonėmis – taip trumpai galima apibūdinti orlaivių palydovų darbą.
Daugeliui šios profesijos atstovų tai net ne darbas, o tiesiog gyvenimo būdas.
Tiesa, ši profesija, kaip ir kiekviena kita, šalia žavesio ir romantikos turi ir savų sunkumų.
Apsilankiusi aviacinių mokymų centre Skaityti toliau
Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos. Koks turi būti šiandieninis mokytojas ir kokių labiausiai pasigenda patys Lietuvos moksleiviai?
Charizmatiškos asmenybės
Moksleiviai ir ugdymo įstaigų vadovai nori šiuolaikiškų, aktyvių ir veržlių mokytojų, Skaityti toliau
Apsispręsti dėl studijų abiturientams gali padėti Ūkio ministerijos atlikta stebėsena ir žmogiškųjų išteklių poreikio numatymas 2014-2018 metams. Internete paskelbta apie ateityje paklausius darbus.
„Valstybei rengiant švietimo sistemos plėtros strategiją, planuojant studijų krepšelius, numatant mokymosi visą gyvenimą kryptis,o būsimiesiems abiturientams ir jų tėvams sprendžiant tolesnio mokymosi kelio pasirinkimo klausimą yra svarbus žinojimas apie ateityje paklausias specialybes, būsimas karjeros galimybes, ateities finansines perspektyvas. Šioje svetainėje matyti, kokių Skaityti toliau
Lietuvos jaunimo nedarbo rodikliai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Statistikos agentūros Eurostat 2016 m. gegužės mėn. duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbo lygis siekė 13,4 proc. ir buvo 5,2 proc. punkto mažesnis nei ES šalių vidurkis. 2010 m. šis rodiklis buvo 35,7 proc., nuo tada vidutiniškai mažėjo po 4 proc. punktus kasmet.
Kartu auga jaunimo užimtumas. 2015 m. jaunimo užimtumo lygis sudarė 28,3 proc. ir buvo pats didžiausias nuo Lietuvos ekonomikos pakilimo laikų – 2007 metų (kai siekė 24,8 proc.). Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Ministerija pateikė Vyriausybei siūlymą, kad nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didėtų nuo 27 iki 50 proc.
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu, nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didėtų iki 702,9 euro. Šiuo metu mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos sudaro 468,6 euro, Skaityti toliau
Būsima istorijos mokytoja Gabrielė Akinskaitė dar mokydamasi mokykloje nusprendė studijuoti istoriją Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Mokytojo amatą pasirinko todėl, nes visada norėjo stovėti prieš auditoriją. „Gal kiek ir egoistiškai nuskambės, bet man patinka, kai daugelio žmonių smalsios akys yra nukreiptos į mane. Jaučiu savotišką malonumą kalbėdama prieš auditoriją“, – sako ji. Nors pasirinkimą labiau nulėmė merginos asmeninės savybės, tačiau nemažai įtakos šiam sprendimui turėjo ir tai, jog G. Akinskaitės mama Ilona taip pat yra švietėja – ji moko vaikus lietuvių kalbos Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje.
Rytoj, rugsėjo 19-ąją, šalies miškininkų bendruomenė pažymės savo profesinę šventę. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.
„Miškininkai – ypatingos profesijos žmonės. Nuo istorinių laikų jų priedermė išliko ta pati – rūpintis mišku. Tačiau šiai priedermei atlikti neužtenka vien žinių ir patirties. Čia ir slypi didžioji jų profesijos paslaptis – mišką reikia tiesiog mylėti“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Su profesine švente sveikinu kiekvieną miškininkų bendruomenės narį ir linkiu, kad jokie rūpesčiai nenustelbtų meilės miškui, kurį jie pasirinko savo gyvenimu.“ Skaityti toliau
Seimas svarstys Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-2884(2).
Pataisomis siūloma nustatyti krašto apsaugos ministrui galimybę pratęsti profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybą: kareiviams (jūreiviams) Skaityti toliau
Kaip nesuklysti ir teisingai pasirinkti studijas, tapsiančias būsimos karjeros pagrindu? Į svarbiausius moksleiviams klausimus balandžio 29 d. KTU rengiamoje virtualioje konferencijoje atsakys „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, organizacijų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos atstovai.
Studijų pasirinkimas – itin rimtas sprendimas jauno žmogaus gyvenime. Artėjant laikui, kai į stojimo anketą teks įrašyti norimą specialybę, moksleiviai laužo galvas svarstydami, Skaityti toliau
Pokalbis apie kūrybą, pasakas ir savo pasaulio sukūrimą bei kūrybos magiją su dailininke GAIVA PAPRASTĄJA.
SIMBOLIŲ KALBA, MITOLOGIJA IR DAILININKĖ KAIP PASAULIO CENTRAS
– Pradedu nuo standartinio klausimo, nuo pradžios – nuo kada Tu pradėjai paišyti? Kaip atradai paišymą?
Aš ne tik paišymą atradau, aš tais laikais ir rūbelius lėlytėms iš skudurėlių siuvau, ir popierines lėles paišiau, dar kai ką, nebeprisimenu taip greitai, – kaip dviejų jaunų ir dirbančių tėvų vaikas, Skaityti toliau
Lietuvoje kuriama programa, skatinsianti moksleivius nuo pradinių klasių pasirinkti informatikos pamokas kaip vieną pagrindinių dalykų. Dažniausiai mokyklose vaikai orientuojami į tradicinius dalykus – istoriją, matematiką, lietuvių ir užsienio kalbas, tačiau ne į tuos, kurių vedami vėliau galėtų rinktis tikslines studijas ir profesiją. Asociacija „Užupis Creative Cluster“ siekia spręsti pagrindinę informacinių technologijų industrijos problemą – ribotą skaičių darbo rinkoje esančių programuotojų, projektų ir įmonių vadovų, kurie būtų orientuoti į informatikos sritį.
Vystantis aviacinei technikai ir augant susidomėjimui kosmoso technologijomis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje nuo rudens ruoš avionikos inžinierius. Šią studijų programą baigę inžinieriai galės projektuoti ir eksploatuoti orlaivių valdymo ir techninės priežiūros sistemas bei užsiimti bepiločių lėktuvų ar kosminių palydovų kūrimu.
Apie 90 proc. sutrikimų aviacijoje įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus kaltės, mat orlaivių valdymo sistemų gedimo tikimybė nuolat mažėja dėl tobulėjančių modernių skaitmeninių avionikos sistemų taikymo. Vystantis technikai, aviacijos inžinierių uždaviniai tampa dar Skaityti toliau
Balandžio 8 dienos rytą mirė ilgametė Valstybinio jaunimo teatro aktorė, scenos veteranė Irena Tamošiūnaitė.
Aktorė Irena Tamošiūnaitė gimė 1935 metų spalio 19 dieną Kaune. 1958 metais ji baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Kurso pedagogai buvo Juozas Siparis ir Vladas Jurkūnas. Tik baigusi studijas, aktorė pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Kūrybinės karjeros pradžioje antraeiliai vaidmenys buvo greitai pakeisti pagrindiniais, herojiniais. Skaityti toliau
Spalio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje apdovanotas Meilės Lukšienės premijos nugalėtojas.
Tarptautinei mokytojų dienai ir habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtame renginyje – koncerte „Išskridę paukščiai sugrįžta“ švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis 2013 m. Meilės Lukšienės premiją įteikė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojui Tomui Kivarui.
2010 m. M. Lukšienės premiją Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė pedagogams (ne vyresniems nei 35 m.) Skaityti toliau
Birželio pradžioje Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke (Rukla) bazinius karinius mokymus (BKM) pradėjo 20-oji laida. Dėl savo sudėties ši laida išsiskiria iš ankstesnių – iš 72 pradėjusiųjų tarnybą karių daugiau nei trečdalis yra moksleiviai. Po 12 savaičių karinių mokymų daugelis jų vėl grįš į savo mokyklas ir sieks brandos atestato.
„Neturėjau ypatingų vasaros planų, bet sužinojęs apie šiuos mokymus, rimtai susidomėjau ir nusprendžiau pabandyti. Pirmosios dienos patvirtino, kad čia įdomu“, – sakė jaunesnysis eilinis Martynas Kisielius. Baigęs BKM vaikinas planuoja tęsti mokslus paskutinėje Anykščių Jono Biliūno gimnazijos klasėje. Skaityti toliau
Ar mylite savo darbą? Ar kas rytą į jį skubate su šypsena veide ir pasiruošę nuversti kalnus? Jei taip, Jums labai pasisekė – sėdite savo rogėse. Apsispręsti, ką studijuoti ir dirbti ateityje, – vienas sunkiausių jaunimo iššūkių. Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai, neseniai patys sukę galvas, kokias studijas pasirinkti, nusprendė palengvinti mokinių dalią. Jie įgyvendino projektą „Aš myliu savo darbą“, kurio tikslas – supažindinti mokinius su skirtingomis profesijomis praktiškai.
„Daugelis profesijų aprašymų skamba itin patraukliai – akcentuojami darbo privalumai, bet nutylima apie trūkumus – o tai klaidina jaunimą. Norėdami padėti mokiniams apsispręsti, kokią profesiją rinktis, pakvietėme juos pabendrauti su įvairių sričių specialistais, apsilankyti jų darbo vietose ir susipažinti su kasdiene Skaityti toliau
Neįsivaizduojame Lietuvos kraštovaizdžio be pievų, bet nesusimąstome, kad toks kraštovaizdis, kokį turime šiandien yra tūkstančius metų vykusio gyvulių ganymo rezultatas. Antraip čia būtų tik miškai. Miškai, žinoma, nėra blogai, bet kai jie kaitaliojasi su pievomis, laukais ir vandens telkiniais – tai sudaro nepaprastą mozaiką, kurioje du didieji kūrėjai (Gamta ir Žmogus) darniai vienas kitą papildė, vienas prie kito prisitaikydami ir vienas kitą tobulindami.
Teisybę sakant, tas Kūrėjas – Žmogus yra ne kas kita kaip paprastas piemuo. Taip, tas pats piemuo, kurį prisimename šiuo metu tik tada, kai norime ką nors pašiepti, sumenkinti, visų pirma turėdami minty nemėgiamo žmogaus jauną amžių, neišprusimą. Tikrieji piemenys nebūtinai buvo jauni ir neišprusę. Skaityti toliau
Šiemet gegužės 3 d. dvidešimtą kartą minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais.
Gegužės 3-ioji pasirinkta įprasminant istorinę Vindhuko deklaraciją, kurią 1991-ųjų gegužės 3 dieną priėmė į Namibiją UNESCO sukviesti Afrikos žurnalistai. Joje deklaruojama, kad spaudos laisvė yra galima tik laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkoje. Tai sudaro sąlygas ir žurnalistų saugumui.
Atkreipdama dėmesį į žurnalistų fizinį ir psichologinį saugumą, kovą su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žodžio ir išraiškos laisvę, laisvo ir atviro interneto bei saugumo jame svarbą, Skaityti toliau
Prie to, kas suvokiama kaip sava, ilgainiui pripranta ir akis, ir širdis. Tačiau išsiskyrimas gali paskatinti visiškai naują požiūrį bei jausmus. Fotografui šis dėsningumas – ypač aktualus. Septynerius metus praleidęs svetur, gargždiškis Arūnas Staponas grįžo į gimtinę kupinas sumanymų, kurie atrodo ir netikėti, ir aktualūs: lyg laukę, kol bus pašaukti į gyvenimą.
Režisūros studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete baigęs Arūnas jau jų metu užsirekomendavo kaip perspektyvus jaunas fotografas.
Išvykai padirbėti į Anglijos Vitbį (Whitby) Šiaurės jūros pakrantėje sutapus su „Facebook“ suklestėjimu, Arūno profilis pradėjo pildytis šimtus „laikų“ surenkančiais pagauliais portretais, Skaityti toliau
Spalio 9 d., 10 val. Vilniaus dizaino kolegijoje (toliau – VDK), adresu Kauno g. 34, iškilmingai prasidėjo savaitės trukmės tarptautinis renginys „Meno srities profesijų studentų perėjimas iš mokymo į darbo pasaulį“ (angl. Transition of Arts-related students into the world of work), finansuojamas Europos Komisijos CEDEFOP agentūros (angl. European Centre for the Development of Vocational Training).
Vilniaus dizaino kolegijoje – novatoriškas švietimo idėjas propaguojančioje aukštojoje menų mokykloje – vyksiantis renginių ciklas bendram darbui suvienys 11 atstovų iš įvairių švietimo organizacijų, Skaityti toliau
Valstybinės institucijos užmerkia akis prieš mokslo sistemos trūkumus. Aukštojo mokslo įstaigose ruošiamas neadekvatus specialistų kiekis, o populiariąsias specialybes baigę jaunuoliai priversti laimės ieškoti svečiose šalyse. Na, o paklausius specialistus ruošiantys universitetai už modernėjančias auditorijas, tiesioginį studentų ir mokslinių tyrimų rėmimą dėkingi verslo sektoriui. Viena tokių socialiai atsakingų kompanijų – „Arvi“ įmonių grupė – ilgus metus investuoja į studijų kokybę ir būsimų specialistų kompetenciją. Skaityti toliau
Beveik pusė stojančiųjų (43,8 proc.) apie pasirinktą aukštąją mokyklą sužinojo iš savo draugų bei pažįstamų ir tik du iš šimto (2,07 proc.), rinkdamiesi būsimas studijas, vadovavosi tėvų rekomendacijomis. Tokios išvados apie pagrindinius stojančiųjų informacijos šaltinius bei pasirinkimą lėmusius veiksnius pateiktos apibendrinus kolegijų reitinguose lyderiaujančios Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM) pirmakursių atsakymus. Antrasis pagal svarbą informacijos šaltinis, šio tyrimo duomenimis – reklama internete, kuria vadovavosi keturiasdešimt procentų (40,24 proc.) pasirinkusių studijuoti TTVAM. Skaityti toliau
Dirbantys mokytojai galės įgyti teisę mokyti kito dalyko ar užsiimti nauja pedagogine veikla nebūtinai įgydami kitą aukštojo mokslo diplomą. Bus skiriama daugiau dėmesio nepedagogines studijas baigusiems ir mokytojais pradėjusiems dirbti specialistams. O būsimiems mokytojams universitetai ir kolegijos siūlys įvairesnių studijų programų: dviejų mokomųjų dalykų arba mokomojo dalyko ir vienos iš pedagoginių veiklų (socialinės ar specialiosios pedagogikos, ikimokyklinio ar pradinio ugdymo). Tokius pasikeitimus numato švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujos redakcijos Pedagogų rengimo reglamentas. Skaityti toliau
