Žymos archyvas: Prancūzija

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (video) (5)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susiitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu | lrp.lt nuotr.

Balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Makrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

Skaityti toliau

Lietuvos prezidentė susitiks su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (1)

Emanuelis Makronas ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Balandžio 9 d.,   pirmadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į darbo kelionę Paryžiun, kur Eliziejaus rūmuose susitiks su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Lietuvos vadovė taip pat dalyvaus visų trijų Baltijos šalių vadovų ir Prancūzijos Prezidento susitikime, o vakare kartu atidarys Baltijos šalių simbolizmui skirtą parodą garsiajame Orsė muziejuje. Taip pat Prezidentė dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Taryboje, kur užbaigs derybas dėl Lietuvos narystės šioje organizacijoje.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką? (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie tai, kaip buvo pertvarkyta Europa po Napoleono karų vykusiame Vienos kongrese.

Ar galima sakyti, kad 1815 m. Vienos kongresas pirmą kartą ilgam laikui perbraižė Europos žemėlapį? Kodėl nesiekta tiksliai atkurti iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką? Kaip Vienos kongreso nutarimai paveikė Lietuvos ir Lenkijos likimą? Kas pasikeitė Vokietijoje? Kaip po Vienos kongreso sustiprėjo Prūsija ir Austrija? Kokią naudą iš pergalės prieš Napoleoną turėjo Didžioji Britanija, neįgijusi reikšmingesnių valdų Europoje? Kokį vaidmenį suvaidino Šventoji Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Paryžiuje nugriaudėjo pirmieji Šimtmečio akordai (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Sekmadienį, vasario 11 d., Paryžiuje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Prancūzijos lietuvių bendruomenės surengtas Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) koncertas sulaukė neregėtos sėkmės. „Pirmą kartą atsitiko taip, kad salėje netilpo žmonės“, – teigė renginio organizatoriai. Nors Vasario 16-ąją bendruomenė visuomet laukia daugiau svečių nei įprastai, šiemet Nepriklausomybės šimtmetį švęsti rinkosi neįtikėtinai daug Prancūzijoje gyvenančių lietuvių. Registracija į koncertą buvo užpildyta žaibišku greičiu, per mažiau nei dvi savaites. Skaityti toliau

Gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių (9)

Domantas Jasilionis | asmeninė nuotr.

Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina  aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija. Skaityti toliau

Minint Prancūzijos lietuvių bendruomenės 70-metį, Paryžiuje įamžintas lietuvio kunigo J. Petrošiaus atminimas (0)

Atidengta memorialinė lenta prelatui Jonui Petrošiui | Lietuviai.fr nuotr.

Lapkričio 19 d. sekmadienis įrėžė naują įrašą į Paryžiaus lietuvių bendruomenės (PrLB) metraštį. Ši diena buvo pažymėta dviem be galo svarbiais ivykiais: memorialinės lentos prelatui Jonui Petrošiui atidengimu bei PrLB 70-mečio sukaktimi.

Šiandieninę Paryžiaus lietuvių bendruomenę galima drąsiai pavadinti prelato J.Petrošiaus viso gyvenimo puoselėtu ir ugdytu vaisiumi, lietuvybės lopšiu Prancūzijos žemėje. Išties, 1955-ais metais Paryžiaus arkivyskupo paskirtas vadovauti Lietuvių katalikų misijai, kunigas Jonas Petrošius Prancūzijos lietuvių sielovada Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos viltys atgauti valstybingumą žlugo kartu su Napoleonu (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie Napoleono žygį per Lietuvą į Maskvą 1812 m. Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono valdymo ypatybes ir jo pergalių priežastis. Kodėl šį kartą Napoleoną ištiko katastrofa.

Kodėl Napoleonas išsirengė į žygį prieš Rusiją? Ko jis siekė? Ko iš Napoleono tikėjosi Lietuvos ir Lenkijos patriotai ir kodėl jie su entuziazmu parėmė Napoleoną? Kodėl užėmęs Maskvą Napoleonas turėjo atsitraukti? Kodėl traukimasis tapo katastrofa? Kur buvo jo lemtinga klaida? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką Prancūzijai ir Europai davė Napoleono valdymas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie vieną žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleoną Bonapartą (1769–1821). Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono kelią į valdžią, o dabar aiškinamės, ką jis nuveikė, būdamas valdžioje iki lemtingų jam 1812 metų?

Ar Napoleono siekis sukurti savo imperatorišką dinastiją buvo toliaregiškas? Kokia Napoleono ir jam vadovaujant sukurtų teisės kodeksų reikšmė Europos teisės istorijoje? Koks jų ryšys su Didžios Prancūzijos revoliucijos idėjomis? Kokią reikšmę Napoleono kodeksas turėjo Lietuvai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieno žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleono Bonaparto (1769–1821) – kelią į valdžią.

Kuo reikšmingas Napoleonas? Kokia jo kilmė? Ar jis – prancūzas? Kokie gabumai ir kokios istorinės aplinkybės lėmė svaiginančią Napoleono karjerą? Kokios pergalės pelnė jam didžio karvedžio šlovę? Kas yra Briumerio 18-osios perversmas? Ar šis perversmas žymi Didžiosios Prancūzų revoliucijos pabaigą? Kaip Napoleonas stiprino savo valdžią ir tapo imperatoriumi? Ar Prancūzijos Respublikos žlugimas buvo demokratiškas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).

1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau

Baisiausios masinės žudynės JAV nusinešė 58-ių žmonių gyvybes (video) (0)

Baisiausios masinės žudynės JAV nusinešė 58-ių žmonių gyvybes | Youtube.com stop kadras

Spalio 1 d. vakarą Las Vegase per kantri muzikos šventę „Route 91 Harvest“ vietos gyventojas 64-ių metų Nevados valstijos gyventojas Stefanas Padekas (Stephen Paddock) iš viešbūčio-kazino „Mandalay Bay Resort“, apie 22 val. vietos laiku apšaudė koncerto dalyvius. Lietuvoje tuomet buvo 8 val. ryto..

Mažiausiai 58 žmonės žuvo, api 515 buvo sužeista. Užpuolikas į minią šaudė iš viešbučio 32-ojo aukšto, kuriame ir žuvo. Iš pradžių buvo pranešta, kad kambario duris susprogdinę pareigūnai banditą nukovė, tačiau vėliau policijos atstovai patikslino, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai revoliucijai pritarė visi, išskyrus karalių (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją. Praėjusioje laidoje aptarę revoliucijos priežastis, dabar vėl kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autoriumi Algiu Kasperavičiumi, kuris atskleidžia pirmojo revoliucijos etapo (1789–1791 m.) ypatybes.

Kaip amžininkai žiūrėjo į 1789 m. išrinktų Generalinių luomų, pasivadinusių Steigiamuoju susirinkimu, reformas? Kodėl Paryžiuje kilo neramumai ir buvo paimta Bastilija? Ką naujo Europai davė jo paskelbta Žmogaus teisių deklaracija? Kaip į reformas reagavo Prancūzijos karalius Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasideda revoliucija? (video) (5)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos temą. Apie šios revoliucijos reikšmę ir priežastis pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius, dar 1989 m. jos istoriją aprašęs savo knygelėje „Didysis Bastilijų šturmas“.

Kodėl Prancūzijoje, XVIII a. buvusi etaloniniu absoliutinės monarchijos pavyzdžiu, 1789 m. susvyravo karaliaus valdžia ir prasidėjo revoliucija? Kokiomis idėjomis gyveno to meto Prancūzijos visuomenė, su kokiomis problemomis ji Skaityti toliau

Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“ (0)

Vilnius.ukmin.lt

Liepos 14 d., penktadienį, 11.15 val. Ūkio ministerijoje bus pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir vystant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje“ dalis. Susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą pasirašys Ūkio ministerijos, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, VšĮ „Go Vilnius“ ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovai. Skaityti toliau

Lietuvė vaidina vieną iš pagrindinių populiaraus prancūziško serialo vaidmenų (video) (0)

migle-rimaityte-gumbriene-asmen. nuotr

„Meilės paslaptys“ – kultinis prancūzų serialas, populiarumu šioje šalyje prilygstantis amerikietiškajai „Santai Barbarai“. Skirtingais pavadinimais šis serialas transliuojamas jau beveik dvidešimt metų, o jo aktoriai – tikros žvaigždės. Viena jų – lietuvė Miglė Rimaitytė. „Nėra tokio prancūzo, kuris nežinotų šio serialo“, – atskleis kylanti žvaigždė iš Kauno.

„Meilės paslaptys“ – situacijų komedija, kurios herojams nutinka įvairūs ir netikėti dalykai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas (3)

Rusijos pagrobtas Lietuvos pasiuntinybės pastatas Romoje. Dabartinė jo vertė – apie 20 mln. Eur. | Archyvinė nuotr.

Praėjusią savaitę Rusija numetė ant Lietuvos didelę hibridinio karo informacinę bombą – šios šalies ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas Lietuvoje leidžiamam rusiškam laikraščiui pareiškė, kad Lietuva, pati 1940 m. birželio 15 d. pasiprašiusi į Sovietų Sąjungą, entuziastingai važiavusi į Sibirą gyvuliniais vagonais, po 1990 m. „skyrybų“ su Rusija skolinga Maskvai 72 mlrd. dolerių. 20 tūkst. žuvusių antisovietinių laisvės kovotojų ir beveik milijoną tremtinių į Rytus  bei pabėgėlių į Vakarus apspjaudžiusio veikėjo mūsų valdžia net neiškvietė į Prezidentūrą, nepareikalavo pasiaiškinti dėl viešai skleidžiamos klastotės, tik premjeras ir užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose pasiguodė, Skaityti toliau

V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje – komentaro vaizdo įrašas.

Rytoj vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai [pirmas rinkimų ratas įvyko birželio 11 d., sekmadieni, – Alkas.lt] yra labai svarbūs Europai ir pasauliui. Numatyti jų baigtį gana lengva. Šie rinkimai tik dar labiau išryškins dabar visame pasaulyje ir ypač ES vykstančius milžiniškus pokyčius. Galima neabejoti, kad vyks ginčas, kaip interpretuoti jų rezultatus. Nesunku numanyti, kad ES vadovai ir vadinamoji pagrindinė žiniasklaida Skaityti toliau

Po pirmojo Prancūzijos parlamento rinkimų rato pirmauja E. Makrono partija (0)

Pixabay nuotr.

Birželio 11 d. Prancūzijoje įvyko pirmasis rinkimų į Nacionalinį Susirinkimą – parlamento žemuosius rūmus – ratas. Jame  Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) judėjimas „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche) kartu su sąjungininkais centristais iškovojo 32,32 nuošimčių balsų. „Respublika, pirmyn“ surinko 28,21 nuošimčius o prieš rinkimus su jais susivieniję centristai surinko 4,11 nuošimčius balsų. Kartu jie turi visas galimybės per rinkimus užsitikrinti visišką daugumą žemuosiuose rūmuose. Spėliojama, kad šis susivienijimas gali iškovoti daugiau kaip 400 iš 577 vietų Prancūzijos Nacionaliniame susirinkime. Skaityti toliau

Iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ atstovai VRK įteikė apie 50 tūkst. piliečių parašų (0)

Mum dad and kids_mama tetis ir vaikaiEuropos piliečių iniciatyvos santuokai ir šeimai apsaugoti (MUM, DAD & KIDS) atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė apie 50 tūkst. Lietuvoje surinktų parašų, remiančių siūlymą ES teisėje įtvirtinti sąvokas: santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima yra pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Į VRK buvo pristatytos 60 bylų ir 1 kompaktinis diskas, kuriame pateikti piliečių pritarimo pareiškimai. Pasirašyti už iniciatyvą buvo galima internetu arba specialiose popierinėse formose.

Visoje Europoje iniciatyva „MUM, DAD & KIDS“ surinko apie milijoną europiečių parašų. Tam, kad ES institucijos nagrinėtų iniciatyvą, būtina surinkti bent 1 mln. ES piliečių parašų Skaityti toliau

Prancūzija išsirinko Prezidentą: E. Makronas laimėjo prieš M. Le Pen (tiesioginės transliacijos, video, nuotraukos) (11)

Prancūzija renka Prezidentą: E. Makronas prieš M. Le Pen | Alkas.lt koliažas

Gegužės 7 d.Prancūzijoje įvyko antrasis prezidento rinkimų ratas. Jame varžėsi judėjimo „Pirmyn“ steigėjas, centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir  „Nacionalinio Fronto“ vadovė Marin Le Pen (Marine Le Pen).

Pirmajame rinkimų rate, vykusiame balandžio 23 d., kuriame rungėsi penki kandidatai  E. Makronas surinko 24,01 %. rinkėjų balsus o M. Le Pen 21,30 %.

66 546-ios rinkimų apylinkės darbą pradėjo nuo 8 val. vietos laiku (Lietuvos laiku 9 val.). Skaityti toliau

Prancūzija renka Prezidentą: antrame rate varžysis E. Makronas ir M. Le Pen (video, tiesioginė transliacija) (5)

Prancūzija renka Prezidentą | Alkas.lt koliažas

Oficialiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis suskaičiavus 100% balsų Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pirmauja su 24,01 %. balsų, Marin Le Pen (Marine Le Pen) lieka antra su 21,30 % balsavusiųjų parama.

***

Balandžio 23 d. 45,7 mln. prancūzų renka šalies Prezidentą. Šie rinkimai yra prikaustę viso pasaulio dėmesį, nes gali tapti vienu svarbiausių pastarojo meto pasaulio politiniu įvykiu po „Brexit“ referendumo ir JAV Prezidento Donaldo Trampo rinkimų. Skaityti toliau

Kanų kino festivalio programoje du Lietuvos kino centro paremti filmai (0)

Sarunas_Bartas.wikipedija.org

Gegužę vyksiančiame 70-ajame tarptautiniame Kanų kino festivalyje dėmesio netruks ir Lietuvai. Net du Lietuvos kino centro paremti filmai dalyvauja festivalio programoje – tai režisieriaus Šarūno Barto naujausias vaidybinis filmas „Šerkšnas“ ir  režisieriaus Sergejaus Loznitsos vaidybinis filmas „Nuolankioji“.

Vieno žymiausių Lietuvos režisierių Šarūno Barto naujausias filmas „Šerkšnas“ atrinktas į festivalio paralelinę programą „Dvi režisierių savaitės“ („Director’s Fortnight“). Festivalyje įvyks filmo pasaulinė premjera. Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Gaisras Prancūzijos atominėje elektrinėje galėjo kilti dėl trumpo jungimosi (video) (0)

Flamanvilio atominė elektrinė | youtube.com stop kadras

Prancūzijos šiaurėje esančioje Flamanvilio atominėje elektrinėje driokstelėjo sprogimas, po jo kilo gaisras. Penki žmonės apsinuodijo dūmais, tačiau sunkių sužeidimų išvengė.

Incidentas įvyko ne jėgainės branduolinėje zonoje, todėl radioaktyvios taršos grėsmės nėra, pranešė pareigūnai.

Po sprogimo jėgainės 1-asis reaktorius buvo išjungtas. Praėjus dviem valandom po sprogimo, paskelbta, kad avarija likviduota. Vietos pareigūnų teigimu, pirminė sprogimo Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių (0)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Tik keletą kartų per JAV prezidento rinkimų istoriją, rinkimus yra pavykę laimėti kandidatui, kuris valstijų mastu surinko mažiau piliečių balsų nei oponentas. Šiais metais netikėtai, beveik 3-is milijonais rinkėjų balsų mažiau surinkęs, bet  prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trampas (Donald Trump), sukėlė aršią diskusiją, ar tinkama rinkimų sistema veikia JAV. Daugiausiai liberalių pažiūrų žmonės, prezidento rinkimuose palaikę Hilari Klinton (Hillary Clinton) JAV ir Lietuvoje,  apeliavo į tai, jog nesąžininga, jog rinkimus laimi kandidatas, surinkęs mažiau rinkėjų balsų JAV mastu.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu, kuri rinkimų sistema yra teisingesnė atstovaujamosios Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

Maisto pramonės parodoje Paryžiuje pristatomi lietuviški gaminiai (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis spalio 17 dieną aplankė lietuviškos maisto pramonės įmonių stendus tarptautinėje parodoje SIAL, kuri vyksta Paryžiuje spalio 16–20 dienomis. Susitikęs su įmonių atstovais ambasadorius domėjosi šio verslo naujienomis ir eksporto tendencijomis, aptarė galimą bendradarbiavimą ir ambasados pagalbą siekiant didinti lietuviškų gaminių pardavimus Prancūzijoje.

Skaityti toliau

Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus (0)

mokslo idejos_ukmin.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje programos „Žiliberas“ komiteto aštuntasis posėdis. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2017-2018 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

Šalys taip pat svarsto galimybę esant lėšų finansuoti dar du projektus. Galutinis projektų nugalėtojų sąrašas abiejose šalyse bus paskelbtas lapkričio 15 d. Skaityti toliau