Žymos archyvas: pragyvenimo lygis

R. Čekutis. Vis dar neatrasta Indija… (1)

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Indija, kurioje balandžio 11 d., praėjusį ketvirtadienį prasidėjo rinkimai, pakilo į naują ekonominį ir demografinį lygį, o analitikai praneša, kad ši šalis drauge su visa Azija, tapo pagrindine ekonominio augimo flagmane pasaulyje. Indija demonstruoja didžiausius augimo tempus tarp pagrindinių besivystančių ekonomikų, o šiais metais laukiama, jog ji išstums iš penktosios pasaulio ekonomikos net Didžiąją Britaniją. Tačiau Kinijos fone ši šalis paprastai nublanksta arba būna mažiau pastebima.

Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modis paskelbė tikrą nuosprendį Skaityti toliau

Kiek reikėtų uždirbti norint gyventi oriai Baltijos šalių sostinėse? (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio (angl. Living wage) analizę Baltijos valstybių sostinėse ir apskaičiavo, kiek reikėtų uždirbti asmeniui, norint gyventi oriai. Remiantis gautais duomenimis, mažiausiai lėšų pragyvenimui reikia Vilniuje, daugiausiai – Taline.

Norint gyventi oriai Lietuvos sostinėje, remiantis atliktu tyrimu, vienam, save išlaikančiam ir būstą besinuomojančiam asmeniui vidutiniškai reikėtų gauti 700-750 eurų pajamų „į rankas“ Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis (3)

Jonas Valatka | Asmeninė nuotr.

Bet  kur ir bet kurių verslininkų paklausus ar jūs norite mokėti mokesčius, absoliuti dauguma sąžiningai atsakytų – nenorime. Galbūt išimtis būtų Skandinavijos šalys kur verslo kultūra aukštesniame lygyje. Lietuva šiame kontekste ne išimtis.

Viena didžiausių bėdų – mažas surenkamas biudžetas, vienas mažiausių Europoje BVP perskirstymas. Dėl to labai kenčia iš biudžeto finansuojamos sritys – chroniškai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, policijai ir t.t.

Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi šešėlinės ekonomikos mastai. Čia svarią vietą užima akcizinių prekių kontrabanda, kitokia nelegali veikla. Tačiau valstybės mastu dar didesnę įtaką biudžeto surinkimui daro atlyginimų Skaityti toliau