Žymos archyvas: praeitis

Seime pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“ (0)

Keramikė Ona Kreivytė-Naruševičienė | visitneringa.com nuotr.

Spalio 4 d. 15 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“. Darbai sukurti ,,Harmonijos“ simpoziumų, kur susitinka skirtingų kartų menininkai, išbandomos naujos idėjos, įtvirtinami ankstesni atradimai, metu. Tai kasmetinė keramikos panorama – nesivaikanti efektų, tačiau tiksliai atspindinti dabarties pulsą.

„Vienas iš simpoziumo leitmotyvų – laiko skaičiavimas. Keramiką įprasta sieti su praeitimi, archeologija, senovės civilizacijomis. Bet ne mažiau svarbus ir futuristinis keramikos matmuo. Skaityti toliau

Miesto 509-ajam gimtadieniui skiriama konferencija „Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIX–XX a.“ (0)

Panevežio kraštotyros muziejus

Rugsėjo 7 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyksianti XIV mokslinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIX–XX a.“ pradės šventinių renginių maratoną, skirtą Panevėžio miesto 509-ajam gimtadieniui. Konferencija prasidės 10 val.

Šių metų konferencijos tema ypač aktuali šiandienos visuomenei. Apie XIX–XX a. emigracijos priežastis, etapus ir mastus; emigrantų patirtis ir ryšius su tėvyne; į Lietuvą iš už Atlanto sugrįžusį paveldą ir kt. kalbės pranešėjai: dr. Aurelija Tamošiūnaitė (Ilinojaus universitetas, Čikaga), dr. Vitalija Kasperavičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas), Linas Saldukas (Vytauto Didžiojo universitetas), Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje (0)

R.Flicko knygos „Paskutinis traukinys“Rytprūsių istorija, žinia, nėra Lietuvos istorija, vis dėlto ji mums sava – ir didelę to krašto dalį Mažąja Lietuva vadiname, šioje dirvoje suleistos nemenkos mūsų Raštijos šaknys,  ir dar nesena – XX-ojo amžiaus – tragiškoji istorija ne vieno  rytprūsiečio, net ir „grynakraujo“ vokiečio, likimą pavertė lietuvišku… Manau, galime pasidžiaugti, kad literatūriniame šios istorijos veidrodyje jau regime ne vien didingas Mažvydo, Donelaičio ar Herkaus Montės figūras, bet ir mažų žmonių Istorijos traiškytus likimus. Turiu galvoje istorines mūsų baltąsias dėmes naikinančius vienas po kito pasirodžiusius romanus – pirma Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, o visai neseniai ir Roko Flicko „Paskutinis traukinys“. Skaityti toliau

G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai (65)

Kolūkiečiai | efoto.lt, sventupio nuotr.

Drąsūs, agresyvūs, linkę į nusikaltimus ir beprotiškai siekiantys turto. Taip viename straipsnyje „Plėšikai, kariai, menininkai“ V.Vareikis  šiandien apibūdina lietuvius it kokius antžmogius. Ne staiga jie tokie tapo – šie bruožai atėjo iš amžių amžinųjų. Kas gi yra lietuviškasis genas – klausia autorius ir čia pat ieško atsakymo, leisdamasis į seniai praeitin nugrimzdusius laikus, kuomet baltų gentys, tarp jų ir lietuviai, traukdavo plėšti kaimynų, užkariauti naujų žemių ir susigrumti su kitomis tautomis. Taigi tuo mėginama įrodyti ar pagrįsti esą dabartiniai lietuviai, siautėjantys laukiniai nusikaltėliai, grobiantys svetimo gera, dėlto yra atpažįstami nuo Prancūzijos iki Skandinavijos, niekuo nesiskiria nuo anuometinių lietuvių. Lygybės ženklas tarp nelygybės. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt | J.Vaiškūno fotomontažasŠiandien, kovo 21 d. 11 val. Seime vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį renginį rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas  „Savastis“.

Žiūrėkite šio renginio tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencijoje „Tautos istorija ir jos sklaida“ bus svarstoma: ar visomis išgalėmis skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių organizacijų pastangos bei galimybės. Skaityti toliau

Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos (7)

Apuolė | efoto.lt, Vijos nuotr.

Kovo 21 dieną 11 val. Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį forumą rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas“Savastis“.

Visuotinės globalizacijos erdvėje nykstant ir menkstant tautų istorijos paveldui, pasaulio tautos  vis intensyviau, giliau ieško savo ištakų. Pasaulio tautų iškilūs politikai, istorikai, ekspertai, genetikai, antropologai ir net kriminalistai-ekspertai, visų sričių menininkai vis drąsesnėmis įžvalgomis ieško savasties šaknų, kuria ir visomis mokslo, meno išgalėmis populiarina savo tautų kilmę, reprezentuoja savo valstybes. Skaityti toliau

Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas (2)

Aleksandras Fromas Gužutis

Gruodžio 12 d. sukako 189 m. nuo prozininko, vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų Aleksandro Fromo, savo raštus daugiausia pasirašinėjusio Gužučio slapyvardžiu  gimimo dienos. A.Fromas-Gužutis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai. Nepaisant to, 1835 m. berniukas įstojo į Kražių gimnaziją, kurią baigęs ir neturėdamas lėšų tolesniam mokslui, ėjo raštininkauti. Dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje ir kitur. Susitaupęs kiek pinigų ir žmonos giminių padedamas, apie 1853 m. nusipirko Gongailiškių (Aleksandravo) viensėdį Girkalnio valsčiuje (dab. Aušgirio k. Jurbarko r.). Ten ir gyveno, ūkininkaudamas, padėdamas kaimynams juridiniais patarimais, iki pat mirties 1900 m. rugpjūčio 21 dieną. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau