Žymos archyvas: Povilas Plechavičius

Vėlinių prisiminimo mozaika (nuotraukos) (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą  mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė  laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva.  Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)

arunas-bubnys-voruta.lt-nuotr

Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.

Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau

Kaune paminėtos generolo P. Plechavičiaus 125-osios gimimo metinės (nuotraukos) (2)

Kaune paminėtos generolo P. Plechavičiaus 125-osios gimimo metinės | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinio biuro nuotr.

Vasario 1 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko generolo leitenanto Povilo Plechavičiaus 125-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Minėjime dalyvavo Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Kauno m. sav. Tarybos narė Gintarė Skaistė, Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja Raminta Baltuškienė, šauliai, Kauno sąjūdiečiai, birutietės, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, asociacijos „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ nariai.

Generolas P. Plechavičius buvo pagerbtas tylos minute. Grojant Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestro fleitininkui A. Tamulaičiui prie Nežinomo kareivio kapo ir Povilo Plechavičiaus paminklo padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakės. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas (4)

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. (Genocido aukų muziejaus nuotr.)

Lietuva – maža šalis, ir su tuo niekas nesiginčija.

CŽV sąvade „The World Factbook“ pagal užimamą plotą pasaulyje jai skiriama tik 123 vieta, o pagal gyventojų skaičių – 134 (informaciniame portale pažymima, kad 2013 m. pradžioje tų gyventojų buvo belikę kiek daugiau kaip 2,97 mln., taigi, Lietuva šiuo rodikliu dar labiau nusmuko). Skaityti toliau

Iškilmingai prisiekė Generolo P. Plechavičiaus mokyklos kadetai (nuotraukos, video) (0)

Iškilmingai prisiekė Generolo P. Plechavičiaus mokyklos kadetai | kaunas.lt nuotr.

Balandžio 4 d. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje šį penktadienį surengta iškilminga Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtinių priesaikos ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

114 mokyklos auklėtinių Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės akivaizdoje iškilmingai ištarė priesaikos žodžius – savo mokymusi ir elgesiu prisidėti prie mūsų Tėvynės Lietuvos ir tautos klestėjimo, puoselėti dvasines vertybes, pilietiškumą ir patriotiškumą, pagarbiai elgtis su vyresniaisiais, Skaityti toliau

Gedimino kalno bokšte įvyko Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės (nuotraukos) (2)

Trispalvė Gedimino kalne 2013 01 01 d. | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Sausio 1 d. minint Lietuvos vėliavos dieną Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje įvyko tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kiti Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė, visuomeninių organizacijų nariai, miestiečiai ir kiti svečiai. Skaityti toliau

137-osios pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos metinės (video) (3)

Antanas Smetona 1874–1944

Šiemet, rugpjūčio 10 d., sukako 137 metai, kai gimė vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir pirmasis Lietuvos Respubliko Prezidentas Antanas Smetona.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (dab. Ukmergės r.), gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Taujėnų pradinėje mokykloje, privačiai – Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. buvo pašalintas iš Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepakluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Skaityti toliau