Žymos archyvas: Potsdamo konferencija

Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą (31)

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.

Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (25)

karaliaucius-respublika-lt-nuotr

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi? (33)

Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Skaityti toliau

Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos) (1)

Ekspedicija „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“ | Alkas.lt, ekspedicijos dalyvių nuotr.

2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio  Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau