Žymos archyvas: popiežius

Popiežiaus apsilankymui Lietuvoje valdžia skirs bemaž 2 milijonus eurų (1)

Vilnaius Katedra | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vyriausybė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją prisidėti prie Popiežiaus lankymosi Lietuvoje rengimo. Užsienio reikalų ministerija turės sudaryti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su viešąja įstaiga Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymo ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatomis.

Nutarta gražinti įstaigoms patirtas nenumatytas išlaidas, susijusias su prisidėjimu prie Popiežiaus 2018 m. rugsėjo 22-23 d. vizito Lietuvoje organizavimo: Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui (25)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos (82)

Straipsnis parengtas pagal 2018 m. balandžio 26 d. Daugpilio universitete skaitytą pranešimą šio universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo autoriui proga.

Valdovo titulatūros klausimas

Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIX a. tautos vienybės idėja įveikė popiežių? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalbasi apie nacionalizmo ir tautos vienybės idėjos plitimą XIX a. Europoje, o taip pat konkretų šių idėjų nulemtą įvykį – Italijos suvienijimą. Italijos vienytojai nepabijojo būti atskirti nuo bažnyčios, nes į sukurtą Italijos karalystę įtraukė ir popiežiaus valdytą sritį.

Ar galima pavadinti XIX amžių nacionalizmo amžiumi? Kas yra nacionalizmas? Ar tai – tokia pat ideologija, kaip ankstesnėse laidose aptarti socializmas, liberalizmas, konservatizmas, krikščioniškoji demokratija, ar jis gali derėti su bet kuria iš jų? Kas paskatino nacionalizmo Skaityti toliau

Popiežiui įteikta Lietuvos šimtmečio vėliava (0)

VRM nuotr.

Vasario 8–9 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 30 šalių delegatai iš Europos, Azijos, JAV. Lietuvos delegacijoje – Vyriausybės kancleris,  Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento bei bažnyčios atstovai. Susirinkime taip pat dalyvavo Pasaulinio Fondo kovai su šiuolaikine vergyste (Global Fund to End Modern Slavery), Tarptautinės migracijos organizacijos, Europolo atstovai.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis Vatikane vykstančiame kasmetiniame Šv. Mortos grupės (Santa Marta Group) susitikime Popiežiui nuo Ministro Pirmininko įteikė Lietuvos trispalvę – simbolišką dovaną, Skaityti toliau

Vengrijos vyskupas: Popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija (2)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Popiežius Pranciškus yra daugybę kartų pasisakęs apie tai, kad katalikai privalo padėti į Europą plūstantiems šimtams tūkstančių migrantų, ir jiems atverti savo bažnyčių, vienuolynų bei namų duris.

Tačiau Vengrijos vyskupas Laslo Kis-Rigo (Laszlo Kiss-Rigo) šią savaitę pareiškė, kad popiežius šiuo klausimu klysta.

„Jie nėra pabėgėliai. Tai invazija“, teigia Segedo–Csanado vyskupijos vadovas. „Jie ateina čia šaukdami „Alahu Akbar“. Jie nori perimti.“ Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (39)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)

Gediminas | dail. Artūras Slapšys

Šiemet sukanka 700 metų, kai  Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos  „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.

/…/

Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau

L. Palmaitis. Romos vyskupo ir teroristinės valstybės emisaro istorinė deklaracija (2)

Benediktas XVI | Alkas.lt nuotr.

Dėkoju Pontifikui, pasirašiusiam Romos vyskupu, nes tai nuima nuo manęs dalį baimių išsakyti čia savo abejones bei įtarimus.

Nors kiekvienas žino, kad Romos vyskupas yra Katalikų Bažnyčios popiežius, tačiau tik dabartinis šitaip prisistatė miniai iškart po išrinkimo, kada dar nebuvo oficialiai nominuotas Romos vyskupu. Turint galvoje jau išrinktojo pabrėžtiną nenorą vadintis (būti?) popiežiumi, tačiau tuo metu jo parodytą norą vadintis, kuo dar nėra, ir atsižvelgus į unikalią situaciją, kada popiežiaus vardas liko paliktas („emeritui“) Benediktui XVI, logiškai peršasi mintis, kad dabartinis Romos Skaityti toliau

R. Valatka. Ką mums neša taikos balandėlis Pranciškus ir Putino mirtos šakelė Kirilas? (nuotraukos) (6)

Rimvydas Valatka | delfi.lt, M. Ažušilio nuotr.

Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.

„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį? (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie popiežiaus kalbą EP ir savivaldos rinkimus (video) (1)

Zenonas Vaigauskas | Penki.tv stop kadras

Šioje „Penki TV“ apžvalginę laidą „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su filosofu ir diplomatu Vytautu Ališausku kalbasi apie istorinę popiežiaus Pranciškaus kalbą Europos Parlamente.

Su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Algiu Marcinkevičiumi aptariamas pasirengimas po trijų mėnesių vyksiančius savivaldos rinkimams. Skaityti toliau

Romos katalikų bažnyčia nepadarė nuolaidų gėjams (4)

Romos katalikų Popiežius Pranciškus | Alkas.lt nuotr.

Spalio 18 d. baigėsi neeilinė dvi savaites trukusi Romos katalikų bažnyčios Vyskupų Sinodo asamblėja (VSA) šeimos klausimais: „Šeimos pastoraciniai iššūkiai evangelizacijos kontekste“.

Popiežiaus prašymu Sinodas paskelbė didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį dokumentą šeimos klausimais: Relatio Synodi. Tai Sinodo metu vykusios diskusijos apie šeimą baigiamoji ataskaita.

Katalikų vyskupams po specialaus sinodo šeimos klausimais, nepavyko pasiekti sutarimo dėl Bažnyčios durų atvėrimo gėjams, išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems asmenims. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Tikrasis lesbofeminizmo veidas. Argentinoje liepsnojo raganų šabašo laužai (video) (34)

Blogeris ZeppelinusPasaulį apstulbino kadrai iš San Chuano miesto. Kuriame septyni tūkstančiai agresyvių lesbofeminisčių nusiaubė miestą ir atakavo katalikų bažnyčią.

Jono Krikštytojo Katedros ginti stojo 1500 vietos katalikų.

Daugiau, nei valandą jie atlaikė visas kovotojų už toleranciją patyčias, išpuolius ir bandymus prasiveržti į katedros vidų. Šio įvykio vaizdus galima pamatyti žemiau. Skaityti toliau

Romos katalikai išsirinko popiežių (video) (17)

Popiežius Pranciškus I | Alkas.lt nuotr.

Kovo 13 d. krikščionys – Romos katalikai išsirinko naują popiežių. Juo tapo Argentinos kardinolas Jorge Bergoglio pasivadinęs popiežiumi Pranciškumi pirmuoju.

Naująsis popiežius J.Bergoglio yra jezuitas, Buenos Airių kardinolas, jam yra 77 metai.

Teigiama, kad atsistatydinusio popiežiaus Jozefo Racingerio (Joseph Ratzinger) įpėdiniu tapęs J.Bergoglio yra ne visai tvirtos sveikatos, dėl to per šiuos rinkimus ne daug kas tikėjo, kad būtent jis gali būti išrinktas naujuoju popiežiumi. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie banko griūtį, sveikatą ir popiežiaus atsistatidinimą (video) (0)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje prieššventinėje laidoje – nieko šventiško. Interviu su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Broniumi Bradausku apie Ūkio banko griūtį ir idėją kurti naują valstybinį banką. Prisiminsime pokalbį su Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovu Alvydu Navicku apie daug diskusijų sukėlusį Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio įsakymą, suvaržiusį privačių psichiatrų paslaugas, bet netrukus pataisytą. Laidos autorius Česlovas Iškauskas komentuoja visiems netikėtą popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Skaityti toliau

Perkūnas palaimino Romos popiežiaus atsistatydinimą (video) (12)

Perkūnas laimina Popiežiaus atsistatydinimą | Alkas.lt nuotr.

Romos popiežius Benediktas XVI netikėtai paskelbė atsistatydinąs. Katalikų bažnyčios istorijoje tai laikoma neeiliniu įvykiu, nes joks popiežius nėra savo laisva valia pasitraukęs iš pareigų jau 700 metų.

Vasario 11 d. per vadinamą kardinolų konsistoriją (taip vadinama popiežiaus pirmininkaujama kardinolų taryba), 85-erių metų Benediktas XVI  perskaitė  lotynų kalba parašytą kreipimąsi, kuriuo paskelbė, kad kad vasario 28 dieną 20 valandą atsistatydinsiąs, nes dėl senyvo amžiaus nebegalįs deramai atlikti savo pareigų sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

J.Užurka. Nepatogi tiesa, bet šventa… (19)

Jonas Užurka

Kuo toliau tuo vis garsiau girdisi, kaip ar ne tik pagal vieną signalą, vis garsiau falsifikuojami istoriniai įvykiai ir tiesos. Vis dar nenutylant maskvėnų balsams apie prūsų žemes kaip apie „russkyje iskonnyje zemli“, jau vis garsiau pasigirsta [ar ne tik labai gabių maskvėnų mokinių] Vilnijos krašto gyventojų  pritariantys balseliai: „Vilno – istorinės mūsų žemės, Vilno – naše“. Jeigu Valdemaras Tomaševskio ir jo akcijos narių istorijos pažinimas prasideda gėdinga, kruvinai purvina Vilniaus krašto okupacija 1919 metais, laikau pareiga nors trumpai priminti kur kas didingesnius ir gilesnius istorinius laikus. Skaityti toliau

V.Kinčinaitis. Naikintuvai virš Kryžių kalno (27)

Alkas.lt koliažas

Nėra didesnio prieštaravimo už triumfuojančią bažnyčią – nei didesnio neskoningumo. Nuo jo nukentėjo ir Šv. Petro bazilika Romoje. Josifas Brodskis

Kiekviena valdžia inertiškai naikina buvusius stabus ir ridena ant postamentų naujus. Kaskart atboginamas vis įstabesnis paminklas, vis didesnei kančiai įamžinti. Žmogui, žinoma, būtų kur kas smagiau, o ir jo protui sveikiau, jei visi šie stabai, užuot demonstravę savo didžiąsias istorines žaizdas ir pylę druską ant kitų, šoktų sau rateliu miestų aikštėse ir užmiesčių laukymėse primindami kančios ir valdžios reliatyvumą. Skaityti toliau