Žymos archyvas: politinis kalinys

Skausminga Tibeto „Išrinktojo“ paieška (10)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 17 d., 19 val., Tibeto skvere Vilniuje Tibeto rėmimo grupės nariai uždegs žvakeles ir tokiu būdu prisijungs prie visame pasaulyje vykstančios XI Pančen Lamos pagrobimo metinių minėjimo akcijos. Tibetiečiai pakvietė žmones uždegti žvakeles ir savo namų languose – taip parodysime Kinijos režimui, kad jo nusikaltimas nėra pamirštas ir po 25 metų.

Gegužės 7 d. grupė Lietuvos parlamentarų ir aktyvių visuomenės narių pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininko Andriaus Navicko Skaityti toliau

Sukurta virtuali paroda „Lietuvos kelio į Nepriklausomybę metraštininkas Albinas Kentra“ (0)

Albinas Kentra su Kentrų šeimos partizanais Pr. Gerliko paveiksle | V. Jocio nuotr.

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija bus įteikta Laisvės kovų dalyviui politiniam kaliniui, Vilniaus universiteto tautinės savasties puoselėtojui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įvykių dalyviui ir metraštininkui Albinui Kentrai. 

Ta proga Lietuvos ypatingojame archyve parengta virtuali paroda, kurioje pristatomi dokumentai ir fotografijos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose saugomų A. Kentros ir jo šeimos narių baudžiamųjų bylų, Skaityti toliau

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai (5)

Albinui Kentrai įteikta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 5 d. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

Druskininkuose vyks Dzūkijos partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“ (1)

Partizanų dainų šventinis renginys | atgimimomokykla.lt nuotr.

Spalio 25 d. 12 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje (M. K. Čiurlionio g. 92) įvyks jubiliejinė 10-oji nacionalinė partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“. Renginyje pasirodys  moksleiviai iš 20 Lietuvos mokyklų ir svečiai iš Punsko Kovo 11-osios licėjaus. Savo prisiminimais pasidalins ir autentišką partizanų dainą atliks legendinis Lietuvos partizanas ir buvęs politinis kalinys Juozas Jakavonis-Tigras (93 m). Maloniai kviečiame atvykti, pamatyti ir išgirsti, kaip jaunimas prisimena ir pasakoja šalies istoriją meninės išraiškos formomis. Skaityti toliau

Seime pateikta rezoliucija dėl O. Sencovo ir kitų politinių kalinių paleidimo iš Rusijos kalėjimų (0)

Rusijos teismas įkalino Olegą Sencovą 20 metų | twiter nuotr.

Birželio 27 d. Seimo narių G. Landsbergio ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva teikiama rezoliucija (projektas Nr. XIIIP-2369) dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių paleidimo iš kalėjimų Rusijoje.

Rezoliucijoje Seimo nariai pažymi, jog Ukrainos kino režisierius ir politinis kalinys Olegas Sencovas yra dvidešimčiai metų įkalintas griežto režimo kalėjime Sibire dėl jo kritiško požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir pirmiausiai – į Rusijos įvykdytą okupaciją Kryme. Kartu akcentuojama, jog O. Sencovas jau pusantro mėnesio badauja, siekdamas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje kalinčių ir sulaikytų politinių kalinių padėtį bei reikalaudamas jų paleidimo. Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko (2)

Balys Gajauskas (1926-2017) | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., eidamas 92-uosius metus, po sunkios ligos šį rytą mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Balys Gajauskas.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. Jau nuo 1934 m. kartu su skautais prie Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo Kaune minėdavo Vasario 16-ąją. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Baliui Gajauskui sukanka 90 metų (1)

Balys Gajauskas_lrs.lt

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 15 val. Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) įvyks ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė.

Dar 1979 metais Balį Gajauską, jam kalint ypatingojo režimo lageryje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė kandidatu į Nobelio taikos premiją. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos partizano Albino Staugaičio (nuotraukos) (2)

Albinas_Staugaitis1

Mirė Lietuvos partizanas, tremtinys, politinis kalinys, buvęs Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno filialo ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos steigėjas Albinas Staugaitis (1922-2015).

Dar sovietmečiu Staugaičių bute dažnai rinkdavosi kraštotyrininkai-folklorininkai-žygeiviai kai sovietinė valdžia išardydavo kurį nors jų kolektyvą ir neleisdavo rinktis. Čia buvo ruošiamasi ne vienai Rasos šventei, mokomasi liaudies dainų,… Jo įkurta Kovo 11-osios gatvės bendrija pirmoji Kaune pradėjo švęsti Žolines prie Kovo 11-osios g. 43-iojo namo kieme pastatyto kryžiaus. Šiemet šia bus švenčiamos Žolinės jau 19-ą kartą. Skaityti toliau

A. Patackas. Partizanas-signataras-žmogus (4)

Liudvikas Simutis | R. Kaminsko nuotr.

 Pro memoria Liudui Simučiui (1939-2014)

Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, LLKS narys Edvardas Burokas (2)

Edvardas Burokas

Balandžio 9 d. Vilniuje mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio narys Edvardas Burokas.

Edvardas Burokas gimė 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje. Ukmergės gimnazijoje subūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Keršytojai už Tėvynę“, vėliau pavadintą “Lietuvos Patriotas”. Ši organizacija teikė partizanams žinias apie kariuomenės judėjimą, aprūpindavo juos spausdinimo popieriumi bei vaistais. 1951 m. Kaune kartu su Kauno matininkų kursų klausytojais ir KMI Medicinos fakulteto studentais subūrė „Lietuvos patrioto“ pogrindinės organizacijos filialą. Skaityti toliau

Seime bus pristatytos dvi parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“ (1)

Kalnų parke AntanasTerleckas ir Laima Pangonytė 1989.09.02 | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 13 d., sekmadienį, 9.20 val. Seime, Parlamento galerijoje (I rūmuose) bus pristatyta paroda „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirta paroda „Laisvės šauklys“.

Parodoje „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Eksponuojamos Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų; Skaityti toliau

E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų… (17)

Antanas Lukša | sakieciai.lt nuotr.

Neseniai alkas.lt rašė apie keturis brolius partizanus Lukšas ir legendiniu tapusį Juozą Lukšą, apie jų motiną – Oną Lukšienę, o šįkart siūlome pokalbį su vieninteliu iš šios šeimos likusiu gyvu Antanu Lukša.

Į Mauručius atvažiuoju vieną darganotą rugsėjo sekmadienio popietę. Antanas Lukša jau manęs laukia. Užeinam į vidų. Į tą kambarį, kuriame ant sienos kabo visos tragiško likimo Lukšų šeimos nuotraukos – tėvukas Simanas, mamelė Ona, broliai Jurgis, Juozas, Stasys ir pats Antanas. Pirmą kartą Antaną Lukšą buvau sutikus prieš kokius septynerius metus, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vykstančiame tradiciniame Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje. Skaityti toliau