Žymos archyvas: politikai

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (7)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

M. Puidokas Europos Parlamente pasisakė prieš priverstinę federalizaciją (video) (5)

dr. Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Spalio 10 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojai dr. Mindaugas Puidokas ir dr. Aušra Maldeikienė  dalyvavo Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos (ES) ateitį. Dalyvaujant Europos Komisijai, Europos Parlamento nariams ir kitų nacionalinių parlamentų atstovams bei parlamento nariams iš šalių kandidačių Albanijos bei Turkijos, abu Lietuvos Seimo atstovai išsakė savo nuostatas apie ES ateities vystymosi iššūkius. Skaityti toliau

Kada bus galima nebeduoti kyšių daktarams? (video) (0)

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos nariai klaus politikų, kada bus galima nebeduoti kyšių sveikatos sistemoje | POLA nuotr.

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val.   Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) Seime surengs pokalbį su politikais – „Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“

POLA, kas mėnesį padedanti daugiau nei 10 000 vėžiu sergančių ligonių pasigenda aiškių politinių sprendimų ir tikisi, kad ligonių rengiamas pokalbis paskatins spartesnes jų paieškas.

„Kalbėdami su politikais ir ekspertais dalinsimės patirtimi ir lūkesčiais. Skaityti toliau

Dar vienas žingsnis nuo Lietuvos. Koks tikrasis dvigubos pilietybės referendumo tikslas? (nuotraukos, video) (2)

Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Politikų bandymai įteisinti dvigubą pilietybę žongliruojant įstatymais, vis labiau piktina visuomenę. Ilgai politikai kalbėjo sau, kritikai – sau, tačiau šią savaitę abi pusės buvo suvestos bendrai diskusijai – išgirsti vieni kitų argumentus. Pakviesti ekspertai aiškino, kodėl dėl kiekvienos politikų užgaidos Konstitucijos kaitalioti neverta, tačiau ne visi valdžios atstovai norėjo tai girdėti.

Spalio 3 d. į viešą visuomenės grupės „Už Konstituciją“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtą diskusiją buvo pakviesti konstitucinės teisės ekspertai, Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą padidinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių (0)

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas svarstys siūlymą nuo 5 iki 6 padidinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių. Tai numatantį Statuto 24 straipsnio pataisų projektą pristatė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis: „Kalbant apie Seimo darbo stabilumą, apie Vyriausybės palaikymą, mūsų sprendimas pakviesti aktyviau įsijungti į Seimo valdymą dvi frakcijas, buvo labai logiškas. Viena frakcija pasirinko deleguoti savo atstovą į valdybą, tai tas sprendimas ir siūlomas.“

Projektui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ Nr. XIIIP-2527 po pateikimo pritarė 63, prieš balsavo 44, susilaikė 6 Seimo nariai. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Viešame TS-LKD partijos pirmininko laiške įsivėlė logikos klaida (11)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tik šiandien prisiverčiau perskaityti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS- LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Labdsbergio laišką, nes labai ilgas, blankaus stiliaus, nė vienos naujesnės ar bent įdomesnės minties. Kaip ir įprasta Lietuvos politikų tekstams. Be to – LAIŠKAS NE MAN.

Tačiau atsiliepti į LAIŠKĄ NE MAN privertė jo logikos klaida: G.Landsbergis tvirtina, kad TS-LKD yra Sąjūdžio misijos tęsėja, kitaip tariant, Sąjūdis priklauso vienai partijai. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Politinės oligarchijos žydintys sodai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės besibaigiančios epochos  vienas svarbiausių („raktinių“) žodžių buvo „oligarchai“, tiksliau – „kova su oligarchais“. Retas neigtų, kad tai buvo tiksli valstybės didžiausios blogybės ir negalios diagnozė, kurią tik patvirtino  teismą pasiekusi stambiausia atkurtos nepriklausomybės laikų politinės korupcijos byla.

Tačiau per patį kovos su oligarchais įkarštį  liko neįvertintas vienas  įdomus, stačiai simboliškas Kovo 11-osios Lietuvos raidos įvykis: laimingą klestinčių  Seimo Skaityti toliau

VSD turės paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi ryšiai tarp verslo ir politikų nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti (1)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 30 d. grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos uždavė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui. Šie klausimai skirti padėti išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, kartu iškilo ir naujų rimtų klausimų. Skaityti toliau

Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija (41)

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

Liepos 28 d. Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Šiuo pareiškimu reaguojama į liepos 7-13 dienomis vykusį lenkų Armijos Krajovos (AK) bandymo perimti nacių okupuotą Vilnių 74-ųjų metinių minėjimą Lietuvoje.

Pareiškimo autoriai priminė skirtumus tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje.  „Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, Skaityti toliau

V. Gaupta: Mūsų ateitis – teisė be teisininkų (4)

Vinay Gaupta: mūsų ateitis – teisė be teisininkų | Pixabay nuotr.

„Pusiau automatizuota teisinė sistema yra mūsų ateitis“, – teigė kompanijos „Hexayurt.capital“ vadovas ir vienas iš kriptovaliutos „Etheurum“ kūrėjų Vinejas Gupta (Vinay Gupta) didžiausioje Lietuvos istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“. Pasak jo, teisė yra įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir siekiant technologijų proveržio – būtina keisti sistemą.

Konferencijoje V. Gupta teigė, kad teisinė sistema yra be galo sena: „Ginčai tarp žmonių visuomet egzistavo ir todėl teisė yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Mes negalime Skaityti toliau

Lietuva nerengia elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės? (8)

Ekspertai: Lietuva neturi elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės | Elektronika.lt

liepos 16-22 d. vyksiančioje didžiausioje šalies istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ teigė Paulius Kunčinas, ekonomikos ir finansų analitikas reig4, kad – „Blockchain judėjimas nebėra tik technologija ir jis keičia Lietuvos ekonomiką“.

Vykusioje panelinėje diskusijoje apie Lietuvos ir „Blockchain“ ateitį ekspertai teigė, kad šis judėjimas skatina sugrįžti nutekėjusius protus, o šalis elektroninių rinkimų neturi ne dėl technologijų stygiaus, bet dėl politikų baimės. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar politikai už netiesioginį nužudymą ir sveikatos sutrikdymą bus bent politiškai baudžiami? (10)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Nauja politikų tyrimo komisija Seime ims aiškintis, kurie buvę ir esami Seimo nariai labiausiai pasidavė siaurų verslų interesų tenkinimui.

Tačiau, bent kol kas, girdisi tik ekonominiai dalykai, bet, manau, dar svarbiau tirti tuos pasidavimus neskaidraus verslo įtakoms, kurie susiję su žmonių gyvybėmis ir sveikata: turiu mintyje kelis dešimtmečius buvusį alkoholio verslo valdžios institucijų užvaldymą. Skaityti toliau

Išnagrinėjus VSD raštą, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (0)

atts.lt nuotr.

Išnagrinėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą dėl galimai neteisėto žvalgybos informacijos apie tam tikrų verslo grupių įtaką politikams paviešinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šiandien priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šis sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktą ir kitą reikšmingą informaciją, kuri buvo gauta tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Birželis, vasaros pradžia: Lietuva 1940 m. ir 2018 m. (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Gali būti, kad vienos didelės šalies ambasada Latvių gatvėje anksčiau laiko išėjo vasaros atostogų ir net atkimšo pergalės šampaną, nes tikrai sulauks ordinų už sėkmingiausią operaciją NATO ir Europos Sąjungos šalyje. Nuostabiausia, kad viskas įvyko be tos šalies atstovų pastangų.

Bet tai yra didžiausias meistriškumas nešvarius darbus atlikti svetimomis rankomis: nereikėjo nei trolių, nei fake news, nei išlaidų agentūrai. Viską padarė patys lietuviai. Tobulai – lyg iš natų. T.y. iš KGB vadovėlių. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Grybauskaitės valdymo erai paminklą pastatė VSD (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Paskelbus „tulpės“  susirašinėjimą su  Eligijumi Masiuliu ir pradėjus svilti Dalios Grybausksaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu.  Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs  rubuilis  „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai!

Nesunku nuspėti, kieno stalčiuose (kompiuteriuose) ši skandalinga į viešumą išmesta informacija buvo saugoma – taip pat ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

P. Gylys. Anksčiau ar vėliau, sąžinė prabyla (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Neringos Venckienės sulaikymas JAV ir kalbos apie galimą greitą jos grąžinimą į Lietuvą, vėl sujudino, po jos išvykimo iš šalies pamažu aprimusią, į dvi dalis pasidalinusią visuomenę. Kiekviena iš šių pusių turi savąją tiesą ir kiekviena tiki, kad būtent ji yra tikroji.

Buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys su „Drasos keliu“ 2012 m. išrinktas į parlamentą, neabejoja, kad anksčiau ar vėliau visos paslaptys būna atskleistos, nes kitos alternatyvos paprasčiausiai nėra. Tik ne visi šio momento sulaukia. Profesoriaus teigimu, šalį supriešinusi Garliavos istorija ne išimtis. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau

D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją (3)

Islandijos parlamentas - Altingas | limesonline.com nuotr.

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų Skaityti toliau

D. Stancikas. Apsivalymas (2)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Kaip mes atsiliekam nuo estų“, – dažnai padūsauja lietuviai ir nurodo dvi priešingas priežastis. Viena – Estijoje, skirtingai nuo Lietuvoje, įvyko antikomunistinis apsivalymas (liustracija), kita – estai mažiau kariauja tarpusavy ir daugiau dėmesio skiria permainoms.

Ar tikrai Estijoje antikomunistinis apsivalymas buvo kitoks nei Lietuvoje?

Tam tikra prasme taip. Kai Estija atkūrė nepriklausomybę, paskutinis šios šalies komunistų partijos vadovas Arnoldas Riutelis Skaityti toliau

K. Masiulis. Valstybės tarnyba netiki net S. Skvernelis, tai kam apsimetinėti? (0)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vidaus reikalų ministro bandymą reformuoti valstybės tarnybą prilyginčiau vežėčių remontui, nors gatvėse jau elektromobiliai. Kaip vežėčias betobulinsi, jos taip beviltiškai pasenusios, kad galima investuoti kalną pinigų, skambiai pavadinti, bet daugiausiai kas gausis – tai cirkomobilis.

Lietuvoje „valstybės tarnyba“ jau buvo pasenusi dar neįdiegta

Tokia, kokią mes žinome, valstybės tarnyba atsirado XIX a. pabaigoje. Jos kūrėjų sumanymas buvo surinkti elitinę grupę žmonių, kuriems būtų keliami labai aukšti profesionalumo ir moralės reikalavimai, jie turėtų gerą išsilavinimą, būtų lojalūs šaliai ir padėtų politikams valdyti valstybę. Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

Seimo nariai ragina V. Pranckietį ir R. Karbauskį imtis veiksmų, svarstant Lukiškių aikštės projektą (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

„Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą (27)

Sakaliene_respublika.lt

„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.

Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

A. Šlepikas: Nežinodamas praeities nežinai, ką reiškia dabartis (video) (0)

Slepiko TV filmas1

Nuo sausio 7 dienos į LRT televizijos eterį sugrįžta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Projekto režisierius Alvydas Šlepikas džiaugiasi, kad kūrybinė komanda galėjo toliau tęsti prasmingą švietėjišką darbą.

Dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ pasakoja apie Lietuvai svarbias istorines asmenybes. Pasak režisieriaus A. Šlepiko, šio filmų ciklo idėja aiški – pristatyti asmenybes, Skaityti toliau