Žymos archyvas: politikai

J. Dapšauskas. Ar politikai už netiesioginį nužudymą ir sveikatos sutrikdymą bus bent politiškai baudžiami? (10)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Nauja politikų tyrimo komisija Seime ims aiškintis, kurie buvę ir esami Seimo nariai labiausiai pasidavė siaurų verslų interesų tenkinimui.

Tačiau, bent kol kas, girdisi tik ekonominiai dalykai, bet, manau, dar svarbiau tirti tuos pasidavimus neskaidraus verslo įtakoms, kurie susiję su žmonių gyvybėmis ir sveikata: turiu mintyje kelis dešimtmečius buvusį alkoholio verslo valdžios institucijų užvaldymą. Skaityti toliau

Išnagrinėjus VSD raštą, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (0)

atts.lt nuotr.

Išnagrinėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą dėl galimai neteisėto žvalgybos informacijos apie tam tikrų verslo grupių įtaką politikams paviešinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šiandien priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šis sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktą ir kitą reikšmingą informaciją, kuri buvo gauta tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Birželis, vasaros pradžia: Lietuva 1940 m. ir 2018 m. (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Gali būti, kad vienos didelės šalies ambasada Latvių gatvėje anksčiau laiko išėjo vasaros atostogų ir net atkimšo pergalės šampaną, nes tikrai sulauks ordinų už sėkmingiausią operaciją NATO ir Europos Sąjungos šalyje. Nuostabiausia, kad viskas įvyko be tos šalies atstovų pastangų.

Bet tai yra didžiausias meistriškumas nešvarius darbus atlikti svetimomis rankomis: nereikėjo nei trolių, nei fake news, nei išlaidų agentūrai. Viską padarė patys lietuviai. Tobulai – lyg iš natų. T.y. iš KGB vadovėlių. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Grybauskaitės valdymo erai paminklą pastatė VSD (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Paskelbus „tulpės“  susirašinėjimą su  Eligijumi Masiuliu ir pradėjus svilti Dalios Grybausksaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu.  Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs  rubuilis  „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai!

Nesunku nuspėti, kieno stalčiuose (kompiuteriuose) ši skandalinga į viešumą išmesta informacija buvo saugoma – taip pat ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

P. Gylys. Anksčiau ar vėliau, sąžinė prabyla (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Neringos Venckienės sulaikymas JAV ir kalbos apie galimą greitą jos grąžinimą į Lietuvą, vėl sujudino, po jos išvykimo iš šalies pamažu aprimusią, į dvi dalis pasidalinusią visuomenę. Kiekviena iš šių pusių turi savąją tiesą ir kiekviena tiki, kad būtent ji yra tikroji.

Buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys su „Drasos keliu“ 2012 m. išrinktas į parlamentą, neabejoja, kad anksčiau ar vėliau visos paslaptys būna atskleistos, nes kitos alternatyvos paprasčiausiai nėra. Tik ne visi šio momento sulaukia. Profesoriaus teigimu, šalį supriešinusi Garliavos istorija ne išimtis. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau

D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją (3)

Islandijos parlamentas - Altingas | limesonline.com nuotr.

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų Skaityti toliau

D. Stancikas. Apsivalymas (2)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Kaip mes atsiliekam nuo estų“, – dažnai padūsauja lietuviai ir nurodo dvi priešingas priežastis. Viena – Estijoje, skirtingai nuo Lietuvoje, įvyko antikomunistinis apsivalymas (liustracija), kita – estai mažiau kariauja tarpusavy ir daugiau dėmesio skiria permainoms.

Ar tikrai Estijoje antikomunistinis apsivalymas buvo kitoks nei Lietuvoje?

Tam tikra prasme taip. Kai Estija atkūrė nepriklausomybę, paskutinis šios šalies komunistų partijos vadovas Arnoldas Riutelis Skaityti toliau

K. Masiulis. Valstybės tarnyba netiki net S. Skvernelis, tai kam apsimetinėti? (0)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vidaus reikalų ministro bandymą reformuoti valstybės tarnybą prilyginčiau vežėčių remontui, nors gatvėse jau elektromobiliai. Kaip vežėčias betobulinsi, jos taip beviltiškai pasenusios, kad galima investuoti kalną pinigų, skambiai pavadinti, bet daugiausiai kas gausis – tai cirkomobilis.

Lietuvoje „valstybės tarnyba“ jau buvo pasenusi dar neįdiegta

Tokia, kokią mes žinome, valstybės tarnyba atsirado XIX a. pabaigoje. Jos kūrėjų sumanymas buvo surinkti elitinę grupę žmonių, kuriems būtų keliami labai aukšti profesionalumo ir moralės reikalavimai, jie turėtų gerą išsilavinimą, būtų lojalūs šaliai ir padėtų politikams valdyti valstybę. Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

Seimo nariai ragina V. Pranckietį ir R. Karbauskį imtis veiksmų, svarstant Lukiškių aikštės projektą (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

„Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą (27)

Sakaliene_respublika.lt

„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.

Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

A. Šlepikas: Nežinodamas praeities nežinai, ką reiškia dabartis (video) (0)

Slepiko TV filmas1

Nuo sausio 7 dienos į LRT televizijos eterį sugrįžta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Projekto režisierius Alvydas Šlepikas džiaugiasi, kad kūrybinė komanda galėjo toliau tęsti prasmingą švietėjišką darbą.

Dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ pasakoja apie Lietuvai svarbias istorines asmenybes. Pasak režisieriaus A. Šlepiko, šio filmų ciklo idėja aiški – pristatyti asmenybes, Skaityti toliau

ES dėl sankcijų Rusijai – vieninga (0)

Europos Parlamentas | ktu.lt nuotr.

Gruodžio 14 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vieningos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Tauta ir politikų bejėgiškumas (5)

Alvydas Jokubaitis | TSPMI archyvo nuotr.

Jokios save gerbiančios valstybės politikai negali savo noru pradėti kalbėti apie tautos ir valstybės nykimą. Net sovietų valdžia kalbėjo apie lietuvių tautos klestėjimą broliškų tarybinių respublikų šeimoje. Tai buvo demagogija. Tačiau demagogija nesibaigė kartu su Sovietų Sąjunga.

Šiandien nėra garantijos, kad gudrusis istorijos protas su lietuviais nežaidžia jiems iki galo nesuprantamo žaidimo. Apaštalas Paulius sakė: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7:15). Skaityti toliau

Nušalintų Katalonijos ministrų likimas bus sprendžiamas pirmadienį (0)

Nušalintų Katalonijos ministrų likimas bus sprendžiamas pirmadienį | „Scanpix“ nuotr.

Pirmadienį, gruodžio 4 d., Ispanijos Aukščiausiasis teismas nuspręs, ar už užstatą paleisti aštuonis kalinamus buvusius Katalonijos ministrus ir du kalinamus Katalonijos nepriklausomybės aktyvistus.

Teisėjas Pablas Larena (Pablo Llarena) informavo atsakovų advokatus, kad sprendimas dėl paleidimo už užstatą nebus priimtas iki pirmadienio. Aštuoni nušalinti Katalonijos ministrai kardomajam kalinimui sulaikyti praėjusį mėnesį, baiminantis, kad jie gali pabėgti, kaip tai padarė atstatydintas Katalonijos separatistų lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont). Skaityti toliau

Seime rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“ (programa, video) (2)

pasaulio lietuviai_facebook.com nuotr.

Gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“. Ši konferencija rengiama siekiant inicijuoti diskusijas lietuvių tapatybės klausimais. Kas šiandien yra lietuvis? Kas sieja Lietuvos piliečius su valstybe ir valstybės užimama teritorija? Ar tai yra tik geografinė sąvoka, ar tėvynė? Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo.

Konferencijos dalyviai sieks aptarti problemas, susijusias su lietuviškos tapatybės dabartine būkle. Pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis ir Vytautas Rubavičius. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

Briuselyje prie Europos Parlamento vyko protesto akcija prieš Astravo atominės elektrinės statybas (1)

belgijos lietuviu bendruomenes-logoLapkričio 24 d. prie Europos Parlamento būstinės Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje, vyko pilietinė akcija, kuria išreikštas protestas prieš Astravo atominės elektrinės statybas šalia Lietuvos ir Europos Sąjungos sienos. Pilietinę akciją inicijavo ir joje dalyvavo Belgijos lietuvių bendruomenės atstovai, prie jų prisijungė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Lapkričio 24-ąją protesto akcija prieš Astravo jėgainės statybas rengta ir Vilniuje.

Pilietinės akcijos dalyviai prie Europos Parlamento Briuselyje iškėlė plakatus, užsidėjo respiratorius – reikalauta stabdyti nesaugios atominės elektrinės Astrave statybas, kuriose jau užfiksuota ne viena avarija. Skaityti toliau

Kas ir kodėl eitų ginti tėvynės – šį penktadienį vyksiančioje šaulių konferencijoje (0)

Sauliai veliavos_Aut.VaidotasOkulic Kazarinas

Lapkričio 17 dieną, Vilniuje vyks Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojama tarptautinė konferencija „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“

Konferencijoje apie šalies saugumą ir gynybą, visuomenės ir įvairių organizacijų vaidmenį stiprinant pilietinį pasipriešinimą kalbės žinomi visuomenės, kariuomenės atstovai, savo įžvalgomis dalinsis akademinės bendruomenės nariai, įvairių institucijų atstovai iš Izraelio, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos. Skaityti toliau

P. Urbšys. Nieko asmeniško (10)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Praėjusią savaitę dviem Lietuvos Seimo partijoms pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Mažai ką nustebino antrą kartą pareikšti įtarimai Darbo partijai, daugiau triukšmo sukėlė įtarimai Liberalų sąjūdžiui. Nors iš bylos eigos ir pareikštų įtarimų jau buvusiems vadovams buvo aišku, jog tai – tik laiko klausimas.

Gabrielius Lansbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlys, pirmas suskubo ištrimituoti laidojimo maršo garsus Liberalų sąjūdžiui. Sielodamasis dėl sąžiningų liberalų likimo tėviškai pasiūlė savo glėbį. Nevykusiai bandydamas paslėpti savo troškimą pribaigti artimiausius konkurentus ir tapti vieninteliu pasirinkimu liberaliam „sveiko proto“ rinkėjui. Skaityti toliau

Seimo nariai prašo Europos Komisiją gerbti migrantų kvotas atmetusių šalių suverenumą (7)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 15 d. septyniolika Seimo narių iš įvairių Seimo frakcijų: Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Rimantas Jonas Dagys, Kazys Starkevičius, Vytautas Juozapaitis, Kęstutis Masiulis, Andrius Navickas, Kęstutis Glaveckas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Rita Tamašūnienė bei kiti kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį prašydami nesvarstyti jokių sankcijų migrantų kvotų atsisakančioms šalims.

L. Kasčiūno teigimu, Europos Komisijos vadovas  Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) savo metinėje kalboje pabrėžė būtinybę Europai kvėpuoti abiem plaučiais: Skaityti toliau

V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, jog Šilalė rajone jauna mama nusižudė po to, kai iš jos buvo atimta mažametė dukra. Atimta, visų kalbintų aplinkinių teigimu, nepagrįstai – vien tikrovės neatitinkančių anytos gandų pagrindu. Tragiška žinia ne mažiau skandalinga ir baisi nei metų pradžioje per šalies žiniasklaidą nuvilnijusi motinos ir patėvio mirtinai sumušto Mato istorija. Tačiau šįkart skandalo nebuvo. Viena kita naujiena portaluose, jokio žinių srauto, specialistų komentarų, pokalbių laidų ar kasdienių reportažų žiniose.

Su žiniasklaidos dėmesiu ar be jo, neišvengiamai kyla klausimas, kieno gyvybė bus svarbesnė Lietuvai ir politikams? Kai metų pradžioje žuvo jį auginusių galvijų sumuštas Matas, didelė dalis visuomenės susivienijo, Skaityti toliau

Laisvės piknike – tūkstančiai Lietuva tikinčių žmonių (video) (6)

Laisves piknikas 2017 _lrp.l

Gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Kauno rajone rengiamame festivalyje „Laisvės piknikas“.

Žurnalisto, rašytojo ir internetinės televizijos įkūrėjo Andriaus Tapino pernai sugalvotas „Laisvės piknikas“ gimė kaip pilietiška idėja ir buvo rengiamas A. Stulginskio universiteto stadione. Šiemet jis išaugo į didžiulį renginį Nemuno saloje.

Šiemet „Laisvės piknikas“ kvietė ir į idėjų festivalį, todėl organizatoriai ragino visus neabejingus piliečius dalyvauti viešuose debatuose Skaityti toliau