Žymos archyvas: pokaris

Vilniuje bus paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės (4)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:

12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.

Skaityti toliau

Atidaryta nuotraukų paroda „Senas ir naujas Vilnius“ (0)

Fotografijų paroda „Senas ir naujas Vilnius“ atidaryta Aplinkos ministerijoje | vkpk.lt nuotr.

Vilniaus istorinis centras, šiandienos visuomenei pasakojantis daugybę skirtingų istorijų, vis dar žengia savitumo paieškų keliu. Kiekvienai kartai ypač svarbu išsaugoti miesto veidą, atskleisti jo tapatumą ir suvokti savąjį santykį su juo. Išsaugojęs viduramžių miestui būdingą planinę struktūrą ir UNESCO pelnytai įvertintas dėl savo reikšmės Vidurio ir Rytų Europai, senamiestis patyrė daugybę pokyčių ir iki šiol yra įtakojamas besikeičiančių urbanistikos paveldo apsaugos tendencijų.

Parodoje „Senas ir naujas Vilnius“ pristatomi fotografų Jano Bulhako ir Mečislovo Sakalausko fiksuoti vaizdai, leidžiantys lankytojams paklaidžioti po XX a. Skaityti toliau

Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas (1)

Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas | Lietuvos banko nuotr.

Birželio 12 d. Valstybės pažinimo centre Vilniuje, rekonstruotame partizanų bunkeryje, Lietuvos bankas pristatė į apyvartą išleidžiamą kolekcinę 50 eurų aukso monetą, skirtą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui. Tai yra pirmoji lietuviška kolekcinė moneta, įamžinanti pokario partizaninį pasipriešinimą okupacijai.

„Leisdami kolekcines monetas, siekiame įamžinti Lietuvai svarbias istorines asmenybes, vietoves, svarbius įvykius ir reiškinius. Ši moneta išskirtinė tuo, kad pirmąkart prabylama apie sudėtingą pokario laikotarpį ir įamžinamas partizanų ryžtas iki galo kovoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla (10)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Be Egenijaus Meškausko asmenybės neįsivaizduojamas nei pokarinis Vilniaus Universitetas, nei pokarinė Lietuvos filosofija, nei apskritai jos intelektualinis gyvenimas. Daugeliu atžvilgiu jis buvo šviesus autoritetas, pakankamai pripažintas gana skiurtingos galvosenos ir laikysenos studentų, inteligentų, o sukąstais dantimis net ir valdžios žmonių.

Tai buvo fenomenas, susijęs su daugelio žmonių gyvenimais, o kartu juos modifikavęs, harmonizavęs ir gynęs. Vieni jų jau mirę, bet yra ir gyvų, kurie tai galėtų geriau paliudyti. Skaityti toliau

Muziejuje – renginys, skirtas Klaipėdos krašto dienai pažymėti (0)

Muziejaus leidinys ir DVD diskas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos krašto dienai pažymėti skirtas renginys. Jo metu bus pristatoma nauja knyga ir DVD filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengti pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m. Žygaičių k., Tauragės apskr., dabar gyv. Ahause, Vokietijoje) rankraštį. Renginyje dalyvaus atsiminimų autorius, kiti garbūs svečiai.

Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Skaityti toliau

G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje (2)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Matyt, likimas visada patvarko taip, kad amžinoje gėrio ir blogio kovos istorijoje niekada nesibaigiantys tos kovos atšvaitai nušviečia kiekvieno gyvenimą… Ir žmogus susimąsto – kodėl blogis (unde malum, kaip įvardijo Česlavas Milošas).

Toks jau yra šis pasaulis: diena keičia naktį, rytas – vakarą, gimimas – mirtį, liūdesys – džiaugsmą, pergalė – pralaimėjimą. Likimas taip jau suklostė, kad Lietuvai teko visko su kaupu – ir (bent dabar taip atrodo) sunkiai Skaityti toliau

A. Juzėnas: Anuomet atidavėme Lietuvą be kovos, be šūvio (video) (4)

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Trečią savaitę tarp žiūrimiausių filmų Lietuvoje išliekantis Audriaus Juzėno filmas „Pelėdų kalnas“ žiūrovų vis dar narstomas po kiekvieną kaulelį: kam filme apie Lietuvą buvo reikalinga Prūsijos tema, kam reikia finale mėnesienos ir gaidžio giedojimo simbolikos, ar partizanų pasipriešinimas tolygus tautos ginkluotam pasipriešinimui? Kokį įspūdį režisieriui paliko filmas ir ką kartais reikia suprasti tarp eilučių, pasitelkus istorines žinias? Apie tai pokalbis su pokario meilės dramos režisieriumi Audriumi Juzėnu. Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)

vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Nidoje vyks jau šeštasis Baltijos šalių kino festivalis „Baltijos banga“ (0)

Baltijos_banga_logoRugpjūčio 23-30 d. Nidoje vyks šeštasis tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“, kurį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga drauge su Nidos kultūros ir informacijos centru „Agila“, bendradarbiaujant Nerginos miesto savivaldybei, Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungoms bei šių šalių ambasadoms Lietuvoje.

Festivalio „Baltijos banga“ metu Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“ Skaityti toliau

Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą (17)

Režisierius Vytautas V. Lansbergis | A.Simonaitytės nuotr.

Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką. Norėjau iš gyvų liudininkų išgirsti svarbiausias šio apsisprendimo bei kovos detales, kad žinotume, jog savo netolimoje istorijoje turime garbingų pavyzdžių, į kuriuos galime atsiremti“, – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis lapkričio 13 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatęs naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Trispalvis“ – ketvirtasis Jūsų filmas skirtas partizanams ir jų atminimui. Prieš tai esate sukūręs spektaklį, parašęs knygą ir net išleidęs muzikinį albumą. Kodėl ši tema Jus taip traukia?

Čia sutampa daug tiek asmeninių, tiek ir visuomeninių aplinkybių. Skaityti toliau

A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario (6)

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Pranešimas perskaitytas gegužės 21 d. Seime vykusio didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ųjų metinių minėjime.

Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

E.Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video) (8)

Romas Kalanta

Pasipriešinimo sovietų santvarkai simboliu tapusį jaunuolį su pokario partizanais yra palyginęs istorikas Kęstutis Kasparas. Kas gi iš tiesų toks buvo Romas Kalanta? Nepaisant to, kad šiemet gegužę minėjome jo susideginimo keturiasdešimties metų sukaktį, apie šį jaunuolį vis dar sklando legendos. Kas jis? Eilinis devyniolikmetis, hipis, tik prijaučiantis gėlių vaikams ar tik paprasčiausiai kitoks, įžvalgiu mąstymu ir kitokiu elgesiu išsiskiriantis iš avių bandos, ne itin gerai besimokęs ir norėjęs tapti dvasininku, negalėjęs taikstytis su Lietuvos okupacija ir dėl to paaukojęs gyvybę? Skaityti toliau

V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka (12)

Vytautas V. Landsbergis | alfa.lt K.Kavolėlio nuotr.

„Partizanai, apie kuriuos daug kalbu ir darau, dar yra ta didvyrių gentis, prie kurios prisilietus, pats tuo užsikreti ir nustoji bijoti“, – tvirtina režisierius Vytautas V. Landsbergis, baigiantis kurti savo trilogiją „Trispalvis filmas“.

Šią savaitę ant įspūdingo Dūkštos upelio skardžio, Neries regioniniame parke, po šimtamečiu ąžuolu prie pianino įsitaisė jaunoji dainininkė Ieva Narkutė, akordeonistas Martynas Levickas, padėję įrašyti garso takelį trilogijos paskutinei „geltonajai“ daliai. Tai vienas baigiamųjų studijos „A PROPOS“ darbų, kuriam užbaigti valstybė neskiria nė cento, nors filmo kopijos nemokamai dalijamos mokykloms. Skaityti toliau

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai (0)

Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)

Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur žuvo – vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Šiandien apie partizanų majoro Juozo Lukšos-Kazimiero, Skirmanto gyvenimą ir veiklą byloja knygos, mokslo darbai, Skaityti toliau

Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje (0)

R.Flicko knygos „Paskutinis traukinys“Rytprūsių istorija, žinia, nėra Lietuvos istorija, vis dėlto ji mums sava – ir didelę to krašto dalį Mažąja Lietuva vadiname, šioje dirvoje suleistos nemenkos mūsų Raštijos šaknys,  ir dar nesena – XX-ojo amžiaus – tragiškoji istorija ne vieno  rytprūsiečio, net ir „grynakraujo“ vokiečio, likimą pavertė lietuvišku… Manau, galime pasidžiaugti, kad literatūriniame šios istorijos veidrodyje jau regime ne vien didingas Mažvydo, Donelaičio ar Herkaus Montės figūras, bet ir mažų žmonių Istorijos traiškytus likimus. Turiu galvoje istorines mūsų baltąsias dėmes naikinančius vienas po kito pasirodžiusius romanus – pirma Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, o visai neseniai ir Roko Flicko „Paskutinis traukinys“. Skaityti toliau

Naujojoje R.Flicko knygoje „Paskutinis traukinys“ – dramatiški pokario žmonių likimai (2)

R.Flicko „Paskutinis traukinys“Šią savaitę knygynų lentynas papildė antrasis lietuvių rašytojo Roko Flicko romanas Rytų Prūsijos istorijos tema – „Paskutinis traukinys“, pasakojantis apie „vilko vaikų“ dalią ir Karaliaučiaus virsmą Kaliningradu. Knygos herojui Valteriui ieškant per karą dingusio brolio, paliečiama karo ir pokario istorija, persipynusi su skaudžia šeimos drama.

Autorius teigia, kad sumanymas parašyti šią knygą gimė betarpiškai susidūrus su Kaliningrado pokario metų žmonių tragedijomis, išgirdus jų istorijas. „Eidamas visuomenines pareigas – buvau Lietuvos vokiečių kultūros bendrijos pirmininkas – susidūriau su daug karo ir pokario metais likimo į Lietuvą atblokštų Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (II) (3)

Dzūkijos partizanai

VISŲ PRIEŠAS VIENAS

Skaudi lietuvių ir lenkų priešprieša šitame krašte. Svarbiausia, kad rimtų priežasčių čia visai nėra. Amžių bėgyje gal dažniau pralaimintys buvo lietuviai, bet juk didelių tarpusavio karų nebuvo. Na taip, mūsų kalba palengva traukėsi nuo Juodosios Ančios, Marychos link Baltosios Ančios ir Raigardo. Žmonės maišėsi, prekiavo, vaikščiojo į tas pačias bažnyčias. Bet neapykantos nebuvo, išskyrus gal trumpą laikotarpį, besikuriant abiejų šalių nepriklausomoms valstybėms praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje. Čia jau lenkai buvo karingesni ir gerokai apkartino panemunių kaimų gyvenimą. Tačiau mes ir likome prie Ančios ir Raigardo, o lenkus nurungė gudai. Skaityti toliau

J.Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (I) (9)

Lietuvos partizanai

2011 m. žurnalas, „Naujasis Židinys-Aidai“ Nr.1-3 spausdino Juozo Prapiesčio straipsnį ,,Puščios slėpiniai“. Redakcijai maloniai sutikus skelbiame šį rašinį dalimis su Algirdo Patacko įvadiniu žodžiu. 

Juozas Prapiestis (g. 1948) – inžinierius, žygeivis, disidentas, rašytojas. 1998 m. Skelbiame pirmąją dalį jo ilgus metus (kalbinant liudytojus ir rausiantis Lietuvos ypatingajame archyve) rengtos ir rašytos studijos, kurią galima pavadinti ir pavyzdiniu mikroistoriniu tyrimu, ir įsigyventa bei išjausta istorija, ryškiomis spalvomis atveriančią Pūščios girios partizanų tragediją, kartu ir sovietų klastos bei agentų smogikų veikimo paslaptis.

Algirdo Patacko įvadinis žodis Skaityti toliau