„Aušros“ ir „Varpo“ sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1918 metų vasario 16 dieną. 1988 metų birželio 3 dieną gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1990 metų kovo 11 dieną.
Du sąjūdžiai? Du Lietuvos vienybės ir valios reiškėjai. Kuo jie buvo panašūs? Ir kuo jie skyrėsi?
Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su istoriku, profesorium, daktaru Algimantu Liekiu. Skaityti toliau
Virš istorinio Trakų regiono pakibęs bedvasės modernizacijos ir statybinių monstrų grėsmės šešėlis, kurį meta – šį kartą – ne Rusija. Meta savieji politikai, kurių priešakyje atsidūrė „Tėvynės sąjunga/Lietuvos krikščionys demokratai“ bei verslo grupuotės, norinčios mūsų istorinę sostinę paversti urbanizuotu pasilinksminimams ir prabangiems namams paežerėse statyti skirtu Vilniaus priemiesčiu.
Trakų kultūrinį paveldą šiandien begina, atrodo, vienas žmogus – Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius, Skaityti toliau
Buvęs Seimo narys, žiniasklaidininkas Gintautas Babravičius kartu su visa Lietuva džiaugiasi atrastu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto originalu.
Tačiau jis teigia, kad tai mums turi simbolinę reikšmę, nes svarbiausia yra tai, ką mes padarėme po Vasario 16-osios.
Net jei Aktas į Lietuvą ir negrįžtų, mes suvokiame savo istorinės pilnatvės brandą, kuriai šis dokumentas turėjo ypatingai svarbią reikšmę. Skaityti toliau
Ilgametis Seimo narys Bronius Bradauskas nuo politikos pailsėti gavo nedaug. Aplinkybės susiklostė taip, kad vos po kelių mėnesių atostogų, jis grįžta į Seimą vietoj į Europos parlamentą išvažiuojančio Gedimino Kirkilo.
B.Bradauskas rimtai svarstė, ar verta jam vėl bristi į politikos upę. Tačiau argumentai „už“ buvo stipresni už argumentus „ne“.
Tuos argumentus Bronius Bradauskas ir išdėstė pokalbyje su Audriu Antanaičiu. Skaityti toliau
Per penkiolika metų vilniečiai už šildymą galėjo permokėti apie tris šimtus milijonų eurų. Per pastaruosius penkerius – apie šimtą milijonų. Taip tvirtina Seimo narys, ilgametis Vilniaus meras Juozas Imbrasas, teigiantis, jog Vilniaus šilumos ūkį valdę komercininkai prieš baigdami savo veiklą Lietuvoje privalo grąžinti nepagrįstai paimtus iš vilniečių pinigus.
Ar grąžins? Ar pakaks mūsų politikams valios to rimtai pareikalauti?
Juozą Imbrasą kalbina Audrys Antanaitis. Skaityti toliau
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys teigia, kad, nors žodžiais tvirtiname, kad mes saugome ir didžiuojamės etnine kultūra, paveldu, tautiniu savitumu, tačiau faktiškai šie dalykai yra išstumiami iš mūsų viešojo gyvenimo, mokyklų ir universitetų programų.
Pasak jo, laisvę, be visų privalumų , leido ir atsipalaiduoti. Atrodo, kad viskas gali pasidaryti savaime. Savaime išlikti Lietuva. Savaime išlikti lietuviškas žodis. Savaime išlikti saugotinos tradicijos. Skaityti toliau
Asociacijos „Sportas visiems“ ir Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Algis Vasiliauskas teigia, kad Lietuvos sportas jau išgyveno sunkiausius virsmo metus ir susiformavo į darnią sistemą. Tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad nėra rūpesčių ar silpnų vietų, kurias reikėtų stiprinti. Jo manymu, sportu labiau turėtų rūpintis ir valstybė, o įgaliotieji sporto valdininkai į savo pareigas galėtų vlegti mažiau valdiškai.
Su Algiu Vasiliausku šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2017“ metu bendravo Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius Skaityti toliau
Loreta Jastramskienė savo naujojoje knygoje tikrai neina tiesiu keliu. Lyg ir žadėdama bilietą į Grįžulo ratus, galiausiai ji pareiškia, kad bilietai į ten neparduodami.
Menas ir jo dalis – literatūra, turėtų taurinti ir keisti pasaulį, tačiau Loreta grįžta prie senuko Žano Žako Ruso ir primena, kad visai jis nenorėjo keisti pasaulio, o su jo vėliava pradėta kruvinoji Prancūzijos revoliucija buvo kitų žmonių ir kitų gaivalų padarinys. Rašytoja susitinka su Šarliu Bodleru ir Kristijonu Donelaičiu, natūraliai keldama ne tik susidomėjimą, bet ir teisėtą klausimą – kas bendro Skaityti toliau
Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad kovo 10 dieną prasidėsianti Seimo sesija lems politinę visos neseniai prasidėjusios kadencijos turinį.
Iš vienos pusės kyla pavojus, kad labai greitai gavusi smūgį, Valstiečių dauguma susigūš ir nuolankiai pratylės jai likusius metus, nebegalvodama pradėti žadėtųjų reformų.
Iš kitos pusės kyla pavojus, kad pabandžius vykdyti realias reformas, nuo R.Karbauskio valstiečių daugumos gali atsiskirti S.Skvernelio „profesionalų“ Vyriausybė ir socialdemokratai, aptrupėti pati frakcija Seime. Skaityti toliau
Vertybės gali būti įvairios – dvasinės, materialios, menamos. Paprastai kiekviena aplinka turi suformavusi savo vertybių visumą.
Europietiškos vertybės atrodo labai patrauklios milijonams migrantų, kurie į Europos Sąjungą plūsta iš įvairiausių šalių. Tačiau štai paradoksas – atvykę jie dažnai supranta, kad ne taip jau europietiškos vertybės jiems ir patinka…
Tada prasideda problemos, kurias mes, Skaityti toliau
Dar prieš keletą metų niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2017 metus Europos Sąjunga pasitiks su milijonais migrantų, svyruojančiu euru, išorinėmis karinėmis grėsmėmis, Donaldu Trampu ir be Jungtinės Karalystės.
Pasitiko.
Dabar reikia sukti galvą kaip gražiai pakelti mestą pirštinę.
Audrys Antanaitis kalbasi su Europos Skaityti toliau
Lietuva – tranzitinė šalis. Mūsų valstybėje veikia apie 51 100 pervežimo įmonių, kurios sukuria apie 12% Lietuvos BVP. Jose dirba dešimtys tūkstančių vairuotojų. Tiesa, dalis jų jau yra užsieniečiai.
Kodėl įdarbinam svetimus, kai savi darbo neturi? Todėl, kad pigesni? Labiau apsimoka? O gal dar labiau apsimokėtų atsivežti vergų? Iš kokios nors Trampanerijos. Krovininių mašinų Lietuvos pervežimo įmonių savininkai juk turi.
O ir tie lietuviai, kurie dar dirba vairuotojais Lietuvoje, yra apgaudinėjami kaip kokie beraščiai imigrantai iš trečiųjų šalių… Skaityti toliau
Lietuvoje jau nieko nebestebina, kai įvairiausių lygių valdžios skriaudžia, slopina ar net naikina visuomeninės iniciatyvos apraiškas. Gal tik Nepriklausomybės aušroje nevyriausybinės organizacijos buvo pakenčiamos, o jomis buvo rūpinamasi. Kai kurios net patalpas buvo gavusios. Pavyzdžiui, „Sausio 13-osios brolija“.
Tačiau šiandien laikai kiti. Ir „Sausio 13-osios brolija“ jau be patalpų ir kita sena bei garbinga organizacija – „Žinija“. Jei „Sausio 13-osios brolija“ buvo šiaip nuskriausta, tai „Žinija“buvo ne tik nuskriausta, bet ir niekšiškai, banditiškai apgauta. Iš jos buvo atimtos kažkada į nuosavą namą išmainytos patalpos. Skaityti toliau
Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.
Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.
Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau
Lietuviai atrodo liūdni žmonės. Mėgsta pasiskųsti, paskųsti, paskusti. Kai kas lietuvio dejavimą laiko tautine sporto šaka. Šalia ritinio. Paverkti lietuviui yra garbės reikalas!
Rašytojas Jeronimas Laucius sako, kad kiekvienas pats prisiprašo to, ko yra vertas. Jei skundiesi blogu gyvenimu – tokio ir nusipelnei. Jei dėkoji už gerą gyvenimą – nusipelnei gero.
Gal ir nelengva kasdien rasti laiko padėkoti ir pasidžiaugti. Bet juk randame laiko pavalgyti, nusiprausti, pasimylėti, išsivalyti. Tai kodėl staiga pritrūkstame laiko padėkoti? Skaityti toliau
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pertvarkymo dešimtmetis baigėsi. 2016 metų rugsėjo 2 dieną prasidėjęs naujas pagrindinės mūsų bibliotekos gyvavimo laikotarpis šiandien įsibėgėja. Baigiamos įrengti skaityklos, salės, montuojama sudėtingiausia aparatūra. Šiandien nacionalinė biblioteka – moderni, išmani, patraukli skaitytojui ir kiekvienam lankytojui kultūros įstaiga. Pasiruošusi sudėtingiausiems 2017 metų iššūkiams.
Apie tuos iššūkius, planus ir viltis Audrys Antanaitis kalbasi su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriumi profesoriumi Renaldu Gudausku. Skaityti toliau
Politologas Vytautas Dumbliauskas sako, jog Lietuvai reikia naujų politikų. Jis mano, kad Seimo rinkimai parodė, jog Lietuvos žmonės tokių politikų ilgisi, todėl neišrinko ne tik prieš tai valdžioje buvusių socialdemokratų, bet ir konservatorių, nors šių palaikymas, pasak jo, gerokai sustiprėjo.
Vis dėlto V.Dumbliauskas galvoja, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Ramūnu Karbauskiu priešakyje nėra tie išsvajotieji naujieji politikai. Tiesa, R. Karbauskis, pasak jo, yra rimta asmenybė, tačiau jis, ko gero, dar iki galo nesuvokia, jog Lietuva nėra Naisiai ir kad visoje šalyje pertvarką įgyvendinti yra gerokai sunkiau nei viename kaime. Skaityti toliau
Kalbėdamas apie tai, kas laukia pasaulio prasidėjusiais 2017 metais, politologas Vytautas Dumbliauskas nėra optimistas. Pasak jo, prasidėjusios krizės tik aštrės, o Vakarų pasaulis sunkiai ras jų sprendimo būdus. Sirija jau šiais metais gali subyrėti į keletą smulkesnių valstybių, Vladimiras Putinas gali apgauti Donaldą Trampą, o Angela Merkel vargu ar atgaus iki migrantų krizės turėtą prestižą. Vis svarbesniu žaidėju darysis Kinija, kuri į Rusiją pradeda žiūrėti kaip į lėtai skęstantį laivą. Kas su kuo sugebės susitarti ir nukreipti planetą civilizuotų geopolitinių klausimų sprendimų keliu – šiandien visiškai neaišku…
Mykolo Romerio universiteto docentą, politologą Vytautą Dumbliauską kalbina Audrys Antanaitis. Skaityti toliau
Ne taip seniai pasibaigęs rungtynės dėl pasaulio šachmatų čempiono vardo tarp norvego Magnuso Karlseno (Magnus Carlsen) ir ruso Sergejaus Kariakino (Сергей Карякин) išaiškino nugalėtoją, bet paliko intrigą.
Pirma – pagrindinis mačo laikas baigėsi lygiosiomis, o M. Karlsenas laimėjo tik dvi papildomas partijas su trumpesniu laiko limitu. Antra, čempionas buvo ant prarajos krašto, o to tikrai mažai kas laukė.
Tad šachmatų pasaulio gyventojai ir klausia – o kas čia pas mus vyksta? Monarcho sostas braška? Ateina nauja valdžia? Ar tai tik įspėjimas neatsipalaiduoti. Skaityti toliau
Nors Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, anglų kalba nesitraukia. Nes dar dviejose šalyse – Airijoje ir Maltoje anglų kalba turi oficialios kalbos statusą ir tai ją gelbsti.
Vis dėlto – pagal žmogų turėtų būti ir drabužis. Ar turėtų anglų kalba likti ne tik viena iš oficialių ES kalbų, bet ir išsaugoti faktiškai pagrindinės kalbos vaidmenį?
Juk Airija ir ypač Malta – valstybės nedidelės. Gal buvusią didybę vertėtų grąžinti prancūzų kalbai? O gal apskritai pagalvoti apie neutralią kalbą, kuri nebūtų gimtoji nė Skaityti toliau
Lenkijoje pasigirdo raginimų uždrausti kraštutines totalitarines ideologijas – fašizmą, rusiškąjį šovinizmą bei „ukrainietiškąjį ar lietuviškąjį nacionalizmą“. Šios Lenkijos Seimo politikų iniciatyvos sukėlė nerimo ne tik patiems lenkams, bet ir šioje šalyje gyvenantiems lietuviams, o taip pat Lietuvos politikams.
Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis paragino nesureikšminti šių siūlymų.
„Alko radijui“ politikas sakė, jog kol kas tai nėra oficiali Lenkijos pozicija. Pasak jo, reikia ieškoti kelių, kurie mums padėtų bendrauti ir bendradarbiauti, o ne baidytis vieni kitų.
Ramūną Karbauskį kalbina Audrys Antanaitis. Skaityti toliau
Kas yra nacionalinis saugumas? Vargu, ar kiekvienas galėtų į šį klausimą suprantamai ir aiškiai atsakyti.
O kokios yra grėsmės nacionaliniam saugumui? Į šį klausimą aiškiai atsakytų dar mažiau kas.
O kaip nacionalinį saugumą ir jam kylančias grėsmes suvokia mūsų naujoji valdžia?
Atsakymą bandykime išgirsti Audrio Antanaičio pokalbyje su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku bei buvusiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Andrium Baranausku. Skaityti toliau
Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto pensininkai – neramios „dūšelės“. Kaip ir turi būti iš tikrųjų! Beveik pusmetį jie keliavo po Lietuvą Vasario 16-osios Akto signatarų keliais, siekdami ne tik pažinti, pažindinti, parodyti, bet ir ateities kartoms perduoti žinią apie 1918 metų ir vėlesnių Lietuvos žmonių kartų žygius ir darbus Tėvynės labui.
Šis sumanymas ir jo vykdymas išjudino universiteto klausytojus. Suteikė prasmės kasdienybei. Įkvėpė siekti tikslo. Priminė, kad Lietuvoje sau darbo „vardan tos“ ir šiandien gali rasti kiekvienas. Skaityti toliau
Pavasarį visoje Lietuvoje prasidėjęs muzikuojančių šeimų festivalis-konkursas „Gaidų pynė“ – pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje. Jo organizatorius – šv. Kazimiero ordino didysis magistras Henrikas Eismontas sako, jog muzika ir muzikavimas ne tik atgaivina žmones, bet ir stiprina šeimas, o tuo pačiu visą Lietuvą.
Pirmasis konkursas jau baigėsi. Jis suteikė džiaugsmą ne tik patiems muzikuotojams, bet ir likimo ne taip gausiai apdovanotiems žmonėms, kuriems konkurso dalyviai neša savo kūrybinės šviesos spindulius. Skaityti toliau
Jau nemažai metų stengiamės savo miestus paversti išmaniaisiais, t.y. tokiais, kuriuose būtų gera, patogu, šiuolaikiška. Tai nėra lengva, tačiau galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje bent jau Klaipėda atitinka tarptautinius išmaniajam mietui keliamus standartus. Kitiems mūsų miestams dar reikės pasitempti.
Tačiau aiškėja ir kitas dalykas. Kuo miestas išmanesnis, tuo jame gyventi rizikingiau. Nes dėl tokių veiksmų, kaip nutukimas ar rūkymas, miršta daugybė žmonių. Skaityti toliau
Arkties vandenyne plyti ledų ir vandenų masėje pasimetęs Svalbardo salynas, kuriame neseniai lankėsi aplinkosaugininkas Žymantas Morkvėnas.
Norvegijai priklausančiose salose jis pamatė ne tik rūsčią gamtą, mūsų akiai neįprastus miestelius, šiaurės gyvūnus, bet ir pajuto, kad tas, pasaulio pakraštyje esantis žemės lopinėlis, mus apie daug ką įspėja.
Ir įspėja pirmiausia apie tai, kad keičiasi žemės klimatas. Skaityti toliau
Kad medžiai gydo – girdėjome ne vienas. Tačiau kurie? Kaip? Ir kodėl?
Į šiuos klausimus jau atsakytume ne visi. O jau receptus, kokius vaistus, giras, tepalus iš medžių galima pasigaminti, pateiktų tik vienetai.
Nors – gal taip buvo iki šiol.
Dabar, daugelis, perskaitę žurnalistės Daivos Červokienės knygą „Kaip gydo medžiai“, visa tai sužinos. Nes autorė, remdamasi Eugenijos Šimkūnaitės ir šiandienos vaistininkų, žolininkų patirtimi ir patarimais skaitytojui siūlo puikų bendravimo ir buvimo viename pasaulyje su medžiais vadovėlį.
Apie jį Audrys Antanaitis ir kalbėjosi su Daiva Červokiene. Skaityti toliau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos koalicinė sutartis dėl bendros veiklos pasirašyta. Iš esmės tai yra vienas pagrindinių valstybinės politikos dokumentų tam laikotarpiui, kol ši koalicija gyvuos. Ji numato ir pagrindines bendradarbiavimo gaires, ir pagrindinius dalykus, dėl kurių susitariama arba nesusitariama.
Atrodytų, kas čia gali būti blogo? Tačiau teisininkas, visuomenės veikėjas Liudvikas Ragauskis teigia, kad tokia koalicinė sutartis negalėjo būti pasirašyta. Dar daugiau, jo teigimu, koalicinės sutarties pasirašymas yra nusikalstama veika. Skaityti toliau
Naujoji Lietuvos politinė dauguma jau išryškėjo. Kol kas jos veikla palieka pakankamai solidžios jėgos įspūdį. Tiesa, žodžius ir pažadus versti darbais nėra lengva, tačiau tai, kad koalicijoje dominuoja viena partija, galimybes įgyvendinti pažadus palengvina.
Tačiau ar pažadai virs darbais? Ar užteks politikos naujokams patirties? Ar pavyks išsaugoti partinę drausmę? Kitaip – išbandymą valdžia? Ar pavyks paruošti Lietuvą 2020-siems metams, kada baigsis ES parama?
Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Mykolo Romerio universiteto docentu, politologu Vytautu Dumbliausku. Skaityti toliau
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trampas. Daugeliui prie sisteminių partijų bei ilgaamžiais susitarimais paremtų pokyčių įpratusių pasaulio politikų, politologų bei šiaip visuomeniškai aktyvių žmonių tai sukėlė jei ne šoką, taip bent jau nerimą. Kas dabar bus? Kodėl laimėjo D. Trampas? Kodėl D. Trampu džiaugiasi Rusija?
Atsakymai šiandien gali būti tik hipotetiniai. Ypač mūsų, gyvenančių Lietuvoje ir turinčių mažai informacijos apie tikruosius pasaulio politikos procesus. Tačiau nuojauta, kad kažkas smarkiai keisis – stipri. Skaityti toliau
