Žymos archyvas: poetas

R. Ambrazevičius. Ką mena du seni atvirukai (0)

Pagal A. Žalvarnio žodžius sukurta blaivininkų giesmė. Atvirukas išleistas 1926 m. | R. Ambrazevičiaus nuotr.

Vartydamas senas tėčio nuotraukas ir laiškus, radau porą atvirukų, kurie gali būti įdomūs ir kitiems. Pirmasis – tai pagal A. Žalvarnio žodžius sukurta blaivininkų giesmė. Atvirukas išleistas 1926 m.

Poetas A. Žalvarnis – tai poeto Teofilio Tilvyčio vyriausiasis brolis Jurgis (vyriausias vaikas šeimoje; Teofilis – 13-asis vaikas šeimoje), kunigas, tuometinis žymus visuomenės veikėjas, gyvenęs 1880-1931m. Apie jį galima daug rasti „pagūglinus“ internete, todėl daugiau nesigilindamas pabrėšiu, kad dabar labiau žinomas Teofilis kartais nepelnytai nustelbia savo vyriausiąjį brolį. Skaityti toliau

Parengta signataro G. Iešmanto 90-osioms metinėms skirta virtuali paroda (nuotraukos) (0)

resize_1920x1080_08_lya_k-1_58_47756_2_95

Sausio 1 d. buvo minimos disidento, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro, publicisto, poeto, Gintauto Vinco Iešmanto 90-osias gimimo metinės.

Ta proga Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Laisvė gimsta kovoje už laisvę“, kurioje pristatomi dokumentai iš Lietuvos SSR KGB Gintautui Iešmantui, Vytautui Skuodžiui ir Povilui Pečeliūnui iškeltos Skaityti toliau

Kviečia diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“ (0)

Siuolaikine_literatura_lnb.lt

Gruodžio 3 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pokalbis „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų pokalbyje aotars Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines (1)

Mitingas „Ar apginsime baltų kalbas“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.

Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau

Prisimintas jauniausias literatūros klasikas, poetas Vytautas Mačernis (0)

Poetas Vytautas Mačernis | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 25 d. LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ drauge su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetu surengė popietę „Sielos paveikslas“ – iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“. Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. Vos 24-erių tesulaukęs, žuvo 1944 m. spalio 7 d. nuo patrankos sviedinio skeveldros prie Žemaičių Kalvarijos.

Todėl spalio mėnesį ir norėta pakalbėti apie šią ryškią asmenybę jo 75-ųjų mirties metinių proga. O pretekstas buvo rašytojos Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Skaityti toliau

Minėsime poeto, Australijos lietuvių žurnalisto V. Kazoko sukaktis (programa) (0)

Vincas Kazokas | V. Meškėno nuotr.

Spalio 24–31 dienomis, Kapčiamiestyje (Lazdijų r.), Leipalingyje, Lazdijuose, Kaune bei Vilniuje, vyks renginių ciklas „Mūsų tiesioginis uždavinys – tautai laimėti laisvę“, skirtas poeto, žurnalisto Vinco Kazoko gimimo 100-osioms, mirimo 35-osioms metinėms.

Kazokas gimė 1919 m. Mečiūnų kaime (Kapčiamiesčio valsčiuje). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten 1947 m. vedė Genovaitę Budreikaitė, o 1949 m. atvyko į Australiją, kur ir gyveno iki pat mirties 1984 m. spalio 30 d. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau

Prancūzijoje atidengta poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus skulptūra (5)

Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui | Ludo Segerso nuotr.

Rugsėjo 15 d. Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui (1877–1939). Šiame valanda kelio nuo Paryžiaus nutolusiame mieste gyveno ir dirbo Lietuvą aistringai mylėjęs, jos vardą garsinęs poetas ir diplomatas.

Iškilmėse dalyvavo Fontenblo miesto meras Frederikas Valetu (Frédéric Valletoux), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė.

Miestelio meras susirinkusiesiems priminė apie Fontenblo – viso pasaulio menininkams atviro miesto – istoriją: „Tarpukariu Fontenblo gyveno ir kūrė daugybė talentingų menininkų. Čia buvo tapytojo Pablo Picasso namai, veikė „Amerikos konservatorija“, kurioje dėstė garsi kompozitorė ir pedagogė Nadia Boulanger.  Šis paminklas primins apie Oskarą Milašių kaip vieną svarbiausių XX amžiaus kūrėjų.“

Skaityti toliau

Su „Baltijos kelio“ šviesa (0)

tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 3 dieną, Toliūnų kaime, Ukmergės rajone, įvyko šių metų tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“, kuri buvo skirta Baltijos kelio 30-čiui. Renginio dalyviai susitiko prie šventės iniciatoriaus ir rengėjo fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio autorinio kūrybinio darbo – „Širdies Angelo“, kuris pastatytas gimtajame Toliūnų kaime, pagerbiant į Amžinybę išėjusius kaimo gyventojus, o gyviesiems sukuriant bendruomenišką poilsiui ir renginiams skirtą erdvę.

Aštuntosios respublikinės meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ ugnį uždegti šeimininkas Skaityti toliau

Naujoje Domanto Razausko programoje – regio muzikos šėlsmas ir užkalbėjimai (0)

Domantas Razauskas | feisbuko nuotr.

Rugpjūčio 7 d., Vilniaus mokytojų namų kieme, Kristupo vasaros šventės proga įvyks naujos gitaristo, poeto ir kompozitoriaus Domanto Razausko programos premjera. Šventėje susitiks charizmatiška ir spalvinga atlikėjų kompanija – D. Razauskas su grupe, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, saksofonistas Donatas Petreikis, „Karališkojo Džiaugsmo Arkestras“ bei kviestiniai svečiai: „G&G Sindikatas“, „Baltasis Kiras“, Gintas Gascevičius iš „Bix“, „Dj Bosas“. Muzikantai intriguoja užsimindami, jog programa „REGIS. TAI. TU“ išskirtinė – kupina užkalbėjimų, laukinių improvizacijų, regio, baladžių, bliuzo ir alternatyvaus hip-hopo kūrinių. Apie ją – pokalbis su D. Razausku. Skaityti toliau

Nidoje vyks kultūros vakaras skirtas 90-oms K. Balmonto ir V. Krėvės draugystės metinėms paminėti (0)

kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“ | Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus nuotr.

Rugpjūčio 6 d., antradienį, 18 val., Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) įvyks Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus rengiamas kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“. Tai vienas iš ciklo „Pasaulio įžymieji – V. Krėvės bičiuliai“ renginių, skirtas poeto Konstantino Balmonto ir rašytojo Vinco Krėvės 90-osioms draugystės metinėms paminėti. Dviejų talentingų kūrėjų bičiulystė užsimezgė K. Balmontui gyvenant Prancūzijoje.

Konstantinas Balmontas – poetas simbolistas, rašęs rusų kalba ir vienas pirmųjų vertęs į ją lietuvių autorių tekstus, taip Skaityti toliau

„Poezijos pavasario“ šventėje Vilniaus mero apdovanojimas įteiktas poetui Artūrui Valioniui (0)

Artūras Valionis | Kastyčio Mačiūno nuotr.

Gegužės 23 d. į Vilniaus rotušę rinkosi poezijos ir meno mylėtojai, „Poezijos pavasario“ laimėtojai – sostinės meras R. Šimašius apdovanojo tarptautinės poezijos šventės laimėtoją poetą Artūrą Valionį. Už knygas „Iš natų“ ir „π-moll“, kultūrinę veiklą, poeziją muzikoje kūrėjui atiteko 2 tūkst. eurų apdovanojimas. Šiūmetė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ jau 55-oji.

„Susitikimai su Poezija kiekvieną pavasarį – ypatingas įkvėpimas. Šiemet įvairiose miesto erdvėse poezija persipynė su muzika, performansais, tapyba. Skaityti toliau

Mirė poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius (0)

zvake

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 15 d. mirė  poetas,  prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius.

Vytautas Karalius gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1954–1958 m. jame dėstė anglų kalbą. Nuo 1966 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau

2019-ųjų „Poezijos pavasario“ Maironio premija paskirta Mariui Burokui (3)

Marius Burokas_de.mfa.lt

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laimėtoju tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu poetui paskirta Maironio premija.

Premija skiriama  už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Rašytojų sąjunga šiam apdovanojimui šiemet pasiūlė penkis autorius: Marių Buroką (už knygą „Švaraus buvimo“), Vytautą Kazielą („Alyvmedžiai“), Giedrę Kazlauskaitę („Gintaro kambarys“), Skaityti toliau

Poetas, gydytojas Andrius Luneckas: „Haiku – tai, akimirkos ir begalybės poezija“ (0)

Andrius Luneckas | asmeninė nuotr.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Luneckas „Santaros“ klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų.

Knygos Vasarnaktis autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokodamas humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis Skaityti toliau

Kaune bus paminėta „Aušros“ leidyklos 25 metų sukaktis (0)

leidėjų nuotr.

Balandžio 12 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (Laisvės al. 39) vyks „Aušros“ leidyklos  (Punskas, Lenkija) 25 metų  jubiliejui skirtas minėjimas ir naujausių knygų sutiktuvės. Dalyvaus leidyklos vyriausiasis redaktorius ir direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Jotvingių kryžiaus ordino narys poetas Sigitas Birgelis. Renginyje bus pristatytas istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“ / (Jotvingių kraštas).

Renginį atidarys  LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai (0)

Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

Laimingas tas žmogus, kuris įgyvendina savo svajonę. Manau, kad kolega Jonas Laurinavičius yra laimingas. Jau besimokydamas Pasamovio kaimiškoje pradinėje mokykloje, be jokio profesinio orientavimo, be jokių mokytojų paskatinimų jis jau brandino vienintelę svajonę „rašyti į laikraščius“. Ši svajonė išsipildė su kaupu.
Vytautas Žeimantas, žurnalistas, rašytojas.

Panašiai apie žurnalistą, rašytoją Joną Laurinavičių rašė ir bendras mūsų draugas, mano Skaityti toliau

P. Cvirka įrašytas į „balvonų“ sąrašą (18)

P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

Lietuvoje nuo vasario 6-osios pasirašinėjama Vilniaus miesto savivaldybei skirta peticija, raginanti sostinėje nukelti Petro Cvirkos (1909-1947) paminklą, sukurtą dailininko-architekto Igno Laurušo. Vilniečių iniciatyvinės grupės peticijoje „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ rašoma, jog tokių „balvonų“ Lietuvoje dar yra apie 160 ir vienas jų – paminklas sovietiniam politiniam veikėjui P.Cvirkai. Teigiama, jog Rusija tokius paminklus-ideologinius simbolius išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį.

Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Gumbinėje (Gusevas) buvo dažais Skaityti toliau

Justino Marcinkevičiaus apvienyti (1)

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.

Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau

Seime pristatoma nuotraukų paroda, skirta Algirdui Vaclovui Patackui atminti (2)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui (1943.09.28 – 2015.04.3) butų sukakę 75-eri.  Šiai nepaprastai asmenybei atminti Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) surengta nuotraukų paroda. Parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943–2015)“, kurią parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, spalio 11 d., ketvirtadienį, 9.30 val. atvers Lietuvos Skaityti toliau

A. Matiukienė. Paminklas lietuviškam kaimui (0)

Paminklą pašventino Ukmergės Šv. Trejybės bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas | V. Svalbono nuotr.

Gražią ir šiltą birželio 16-osios popietę, Ukmergės rajone Toliūnų kaime, esančiame šalia Siesikų pilies, buvo atidengtas paminklas „Širdies Angelas“, kurį sukūrė ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga padovanojo savo gimtajam kaimui fotomenininkas ir poetas Albinas Kuliešis.

Paminklas skirtas kaimui ir jo žmonių atminimui. Į atidarymą susirinko dabartiniai kaimo gyventojai, jame gimę, tačiau išvykę iš gimtinės ir jau gyvenantys kitur buvę toliūniečiai bei jų svečiai. Paminklą pašventino ir kalbą pasakė Ukmergės šv. Trejybės bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas. Skaityti toliau

Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys (1)

Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys | V. Šalavėjaus nuotr.

Ankstyvą gegužės 26-osios rytą, iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį, jau 33-iąjį kartą keliautojai vyko aplankyti lietuvininkų žemės.

„Šiandien vykstame jau į 33-iąją kelionę-talką“, – ankstyvą 2018 m. gegužės 26-osios rytą autobuse bendrakeleiviams priminė kelionės rengėja ir vadovė Izolina Lingienė. Iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį vieni vyko 33-iąjį kartą, kiti – pirmąjį. Paprotys tęsiamas: šios kelionės pirmeiviai kasmet jos laukia, o kartu visada būtinai vyksta ir naujokų. Su lietuvininkų žeme būtina susipažinti ir niekada nebūna nevėlu. Skaityti toliau

Poetas Algimantas Mikuta švenčia neeilinį gimtadienį (video) (0)

Algimantas Mikuta | Youtube.com nuotr.

Gegužės 13 d. deivės Mildos dieną poetas, vertėjas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalio kavalierius Algimantui Mikutą švenčia 75-ąjį gimtadienį.

Poetą gimtadienio proga pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės teigimu, šią garbingą sukaktį poetas pasitinka pelnęs skaitytojų dėmesį ir pripažinimą už kūrybą, tapusią neatsiejama Lietuvos kultūros ir literatūros dalimi. Anot Prezidentės, A. Mikutos poezija ne vienai kartai dovanojo galimybę geriau suvokti mūsų Skaityti toliau

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri (nuotraukos, video) (3)

R. Burokas 1977 m., Vilnius. Vytauto Balčyčio nuotr. | Asmeninė S. Kurienės nuotr.

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri.  Sovietinio saugumo persekiotas  kalintas ir 1980 08 10 d. Vilniuje nužūdytas R. Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Alytuje.

R. Buroko eilėraščiai plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo išleistos dvi knygos: 39 eilėraščiai (Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.) ir (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai (Kitos knygos, 2008 m.). Skaityti toliau

Netekome poeto Mykolo Karčiausko (0)

Mykolas Karčiauskas (1939-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Balandžio 20 d. eidamas 80-tuosius metus mirė  Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas (1939.03.15 – 2018.04.20).

M. Karčiauskas gimė 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje, Pasvalio r. 1966 m. baigė VU Teisės fakultetą.  1965–1969 m. buvo  KGB Kauno miesto poskyrio kadriniu darbuotoju. 1969–1970 m. buvo laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas, o 1971–1974 m. – Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, laikraščių redakcijose, „Vilties“ spaustuvėje. 1997- 2015 ėjo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriaus pareigas. Nuo 1973 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau

M. Purvinas. Klaidingi teiginiai apie Kristijono Donelaičio paveldą (4)

MAŽOSIOS Lietuvos paveldo tyrėjas dr. Martynas Purvinas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyresn. mokslo darbuotojas | ve.lt nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultetas, vykdydamas mokslo temą „Dokumentinių medijų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai“, parėmė žinomo knygotyrininko Domo Kauno studiją „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, kurią 2016 m. išleido „Akademinė leidyba“, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai.

Atidžiau susipažinus su, berods, solidžiu ir nemažos apimties veikalu, ten aptinkama nemažai keistų dalykų, gal primenančių dabartinio Lietuvos istorijos mokslo bėdas. Antai, D. Kauno veikale užsimenama apie mokytoją L. Venau (Lutz F. W. Wenau) iš Vokietijos, parašiusį „keletą vertingų savilaidos kraštotyrinių knygų apie Donelaičių genealoginius ryšius ir giminės narių istoriją“ (psl. 257 ir kitur). Nepanorėta nurodyti, kad tas Donelaičių giminės palikuonis per daugelį kruopštaus darbo metų surinko gausias žinias apie K. Donelaitį ir jo giminę, Skaityti toliau

Žygis per Lietuvą kels žmones didžiausiam Šimtmečio šventės įvykiui (0)

Žygis per Lietuvą kels žmones didžiausiam Šimtmečio šventės įvykiui | Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.

Kovo 11-ąją, Pasvalyje, TV laidų vedėja Edita Mildažytė kartu su Dainų šventės rengėjais išsiruoš į žygį per Lietuvą „Vardan tos“. Jo tikslas – uždegti mūsų šalies žmones tikroms šventinėms linksmybėms, kurios apogėjų pasieks vasarą, didžiausiame Šimtmečio minėjimo renginyje Dainų šventėje. Žmones ji telks ir dar vienai ypatingai misijai – pakviesti 4 milijonus lietuvių iš viso pasaulio liepos 6-ąją kartu giedoti Šimtmečio „Tautišką giesmę“. Skaityti toliau

G. Storpirštis kviečia į plokštelės pristatymo koncertus Kaune ir Klaipėdoje (1)

Gediminas Storpirstis | rengėjų nuotr.

2018 metai Gedimino Storpirščio talento gerbėjams yra ypatingi. Aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, vasario 28 dieną, 19 val. Renginių oazėje, Kaune bei kovo 2 dieną, 21 val. muzikiniame klube „Jazzpilis“, Klaipėdoje, po intensyvaus įrašų laikotarpio, pristato savo naująją kompaktinę plokštelę pavadinimu „Metų laikai“. Keturi pagrindiniai albumo kūriniai – Vėlinės, Kalėdos, Velykos ir Vasarvydis – susiję tematiškai ir kompoziciškai, yra parašyti poeto Rimvydo Stankevičiaus. G.Storpirštis meistriškai prakalbina ir kitų poetų eiles: D.Saukaitytės, M.Martinaičio, D.Čepauskaitės, G.Grajausko ir kitų.

„Metų laikai“ bene gražiausias ir brandžiausias G.Storpirščio darbas, kurį sudaro 12 kūrinių, kuriuos muzikiniais rūbais apvilko gitaristas Jonas Krivickas, Skaityti toliau

Liutauras Degėsys: Gyventi būtina drąsiai (1)

Liutauras Degėsys | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują poeto, romanisto, eseisto Liutauro Degėsio esė rinkinį „Apatiniai gyvenimo drabužiai“. Šioje knygoje, autorius toliau gvildena savo pamėgtą gyvenimo metafizikos problematiką.

Skaitant „Apatinius gyvenimo drabužius“ tikrai neatsibos, bus linksma, nors kartais – ir linksma pro ašaras. Kasdienybės metafizika visados yra tokia: juokinga, kol nepriartėja, graudi, kai paliečia, ir pikta, kai užgriūva netikėtai arba iš pasalų. Skaityti toliau