Žymos archyvas: planetos

„Aktualioji istorija“: Turėjome savo dangų ir savo žemę (video) (12)

2019 09 14 08:00

Šiandien mes pakalbėsime apie dangišką temą, tai yra, ką senovės lietuviai žinojo apie žvaigždes ir apie dangaus skliautą. Su mumis studijoje – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Kas ta etnokosmologija ir ką ji tyrinėja? Ji susideda iš dviejų žodžių: ethnos – tauta, o kosmologija – tai apibendrintos žinios apie visatą, apie visumą. Ir, ką tauta mąsto apie visumą, apie pasaulį, apie dangų, apie dangaus šviesulius, ta mokslo sritis Lietuvoje gavo tokį vardą, nors pasaulyje ta sritis vadinama ir kitais vardais: etnoastronomija, arba kultūrinė astronomija, netgi dar kažkada buvo vadinama astroarcheologija, archeoastronomija. Skaityti toliau →

Šio vakaro danguje – įstabus reginys: visiškas Mėnulio užtemimas ir labai priartėjęs Marsas (video, tiesioginė transliacija) (3)

2018 07 27 14:11

Liepos 27 d. bus matomas visiškas Mėnulio užtemimas. Ožiaragio žvaigždyne šviečiantis Mėnulis Vilniuje patekės 21 val. 19 min. Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės 21 val. 24 min., o visiškai padengs jį 22 val. 30 min.

Užtemimo maksimumas įvyks 23 val. 21 min. Žemės šešėlis slinkti nuo Mėnulio pradės 00 val. 13 min. ir visiškai nuslinks 01 val. 19 min.

Beje, tai bus ilgiausiai trunkantis Mėnulio užtemimas šiame šimtmetyje – Žemės šešėlis per Mėnulį slinks beveik 4 val. – 3 val. 55 min.!!! Skaityti toliau →

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? (7)

2017 09 17 07:30

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? | pixabay.com nuotr.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug 4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios

Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

2017 05 02 14:14

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau →

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

2017 02 22 19:46

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau →

Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)

2016 04 28 09:00

Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau →

Bus didinamos astronomijos mėgėjų gretos (4)

2014 03 13 12:10

Kiek žvaigždžių, žvaigždynų ar planetų atpažintumėte žvelgdami į pavasarėjantį dangų? Ar kada bandėte jas nufotografuoti? Viena iš įmonių, siekdama didinti astronomijos mėgėjų gretas, jau greitai pakvies dalyvauti fotografijų konkurse, o patarimus, kaip nepasiklysti dangaus skliaute, dalins atnaujintame portale.

„Internete galima rasti įvairios informacijos apie astronomijos mokslą, tačiau trūksta susistemintų praktinių patarimų, kaip stebėti dangų, kada ir kur aptikti vieną ar kitą planetą arba žvaigždyną. Nusprendėme jais praturtinti vieną iš nedaugelio portalų astronomijos mėgėjams, – pasakoja Povilas Narbutas, Skaityti toliau →

Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video) (0)

2013 05 24 17:00

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; Skaityti toliau →

„Mokslo sriubos“: Skrydis už Saulės sistemos ribų (I ir II) (0)

2013 05 11 19:24

Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika vykstanti šiandien! Už Saulės sistemos ribų šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Neįtikėtina! Kaip inžinieriams pavyko sukonstruoti tokius aparatus? Kokius nuotykius jie patyrė ir ar mums kada nors pavyks pasiekti kitas žvaigždžių sistemas? Susipažinkime su Voyageriais.

„Nufilmavę laidą sužinojome, kad NASA tyrėjai paneigė informaciją, kad „Voyager“ zondai jau išskrido už Saulės sistemos ribų. NASA mokslininkų teigimu, taip sakyti dar būtų per anksti. Skaityti toliau →

Pirmoji nuotolinė tolimos planetų sistemos žvalgyba (video) (0)

2013 03 19 12:24

Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą.

Nors ji yra už 128 šviesmečių nuo Žemės, pavyko gauti ir keturių šioje ssistemoje skriejančių egzoplanetų spektrus, o tai reiškia – ir pradinę informaciją apie jų atmosferų cheminę sudėtį. Ir ji nustebino – pasirodė, kad šie tolimi pasauliai gerokai skiriasi nuo kitų mums jau žinomų planetų. Skaityti toliau →

Kovo dangus: dairykitės kometos, prasidės astronominis pavasaris (video) (0)

2013 03 16 18:15

AFP/Scanpix / PanSTARRS kometa (2013 03 02 d., Queenstown, New Zealand, Minoru Soneto nuotr.)

Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis. Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tai ne viskas. Danguje taip pat dairykitės ir kometos.

Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau telksis virš pietų-pietvakarių horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Skaityti toliau →

„Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės (0)

2013 02 20 23:43

Astronomai skelbią atradę mažiausią planetą prie kitos žvaigždės, nei mūsų Saulė. Tai naujas rekordas šioje mokslo tyrimų srityje, o planeta turėtų būti labai panašaus dydžio, kaip Žemės gamtinis palydovas – Mėnulis.

Naujai atrasta planeta gavo Kepler-37b pavadinimą, o tai yra pirmoji egzolpaneta, mažesnė už Merkurijų. Tikėtis, jog naujai atrastas pasaulis galėtų būti draugiškas nežemiškai gyvybei neverta – metai ten tetrunka 13 dienų, o matematiškai apskaičiuota paviršiaus temperatūra siekia 427 laipsnius pagal Celsijų. Skaityti toliau →

Žemės tipo planetų gali būti arčiau, nei manėme (0)

2013 02 08 10:17

Naujausi Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad raudonosios nykštukės gali turėti daugiau gyvybei tinkamų planetų, kurios aplink gimtąją žvaigždę skrieja gana artimomis orbitomis, todėl galima daryti išvadą, kad artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta gali būti tik už 13 šviesmečių, o kosminiais masteliais tai – „už kampo“. Skaityti toliau →

Atrasta pirmoji reali planeta, kosmose klajojanti be žvaigždės (1)

2012 11 14 12:32

Kitas pasaulis dailininko akimis | newearthplanets.blogspot.com

Astronomai atrado pirmą stebėjimų istorijoje vienišą planetą, kuri nesisuka aplink jokią žvaigždę ir savarankiškai dreifuoja tarpžvaigždine erdve. Planetos-klajūnės, pavadinimu CFBDSIR2149, atradimą mokslininkai prilygina adatos radimą tūkstančiuose šieno kupetų.

CFBDSIR2149 yra net 7 kartus didesnė už Jupiterį ir kosmine erdve keliauja laisvai, nesusieta jokiais gravitaciniais ryšiais. Pagal specifinius masės, temperatūros ir amžiaus kriterijus šis dangaus kūnas telpa į planetos apibrėžimą. Skaityti toliau →

Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus (1)

2012 09 19 08:00

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas. „Tai fantazierių ir tų, kurie nori iš to užsidirbti, kalbos“, – sako A. Kazlauskas.

Astronomas šypsosi paklaustas, ar tiki, kad yra nežemiškų gyvybės formų. „Kad Žemėje lankytųsi ateiviai, nežinau, neteko susidurti. Bet labai sunku tikėti, kad Žemė yra vienintelė tokia planeta visoje galaktikoje“, – kalba A. Kazlauskas. Skaityti toliau →

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

2012 09 12 19:14

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau →

Rugpjūčio danguje visos šviesiausios planetos ir Perseidų meteorai (2)

2012 08 12 18:44

Trumpėjant dienoms ir tamsėjant naktims rugpjūčio dangaus skliautas gaubsis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Tiesiai ir žemiau po juo bus galima susirasti prie horizonto prigludusį Mergelės žvaigždyną su joje švytinčiomis Saturno bei Marso planetomis ir Spikos žvaigžde. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela.

Pietryčiuose aukštai iškilusiame Erelio žvaigždyne švytės ryškiausia žvaigždė – Altayras, Skaityti toliau →

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

2012 07 10 22:03

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau →

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

2012 05 06 17:17

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau →

Senos raketos neša bakterijas link žvaigždžių (0)

2012 04 23 16:14

Senuose apleistuose erdvėlaivių „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“, kurie jau yra Saulės sistemos pakraštyje ir lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę bei ten atsidursiančio NASA erdvėlaivio „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejančio link Plutono, varančiuose raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų.

Visi šių erdvėlaivių prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, ko nebuvo padaryta varikliams. Skaityti toliau →

Naujas tyrimas – iššūkis Mėnulio susidarymo teorijai (0)

2012 03 29 12:59

Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.

Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų. Tačiau tyrėjai manė, kad šis pasaulis chemine sudėtimi skirsis nuo Žemės, o ankstesni tyrimai atskleidė, kad Mėnulyje ir Žemėje randami izotopai yra gana panašūs – daug labiau nei leidžia numatyti dabartinis Tėjos modelis, rašo „Space.com“. Skaityti toliau →

Kovo danguje – nepakartojamas Veneros ir Jupiterio susitikimas (0)

2012 03 12 22:19

Giedrais kovo vakarais visų dėmesį trauks virš vakarų horizonto dvi viena arti kitos švytinčios ryškios planetos Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Ypatingu ryškumu išsiskirianti Venera kasdien artės prie Jupiterio. Arčiausiai vienas kito du ryškiausi kovo dangaus šviesuliai susieis kovo 13 d. ir sudarys nepakartojamą pavasarinio dangaus porą.

Ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais jau atsisveikindamos rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę ir rodys kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Skaityti toliau →

Vasaris palankus planetų stebėjimui (0)

2012 02 08 13:04

Šalti vasario pragiedruliai naktinio dangaus stebėtojams atvers įspūdingas žvaigždėto dangaus erdves. Giedrų vasario vakarų akcentu taps trys ryškiausios planetos – Venera, Jupiteris ir Marsas bei virš pietų horizonto kulminuojantys įspūdingi Tauro ir Šienpjovių žvaigždynai.

Tauro žvaigždynas žvilgsnį trauks savo išraiškingaisiais žvaigždžių spiečiais: Sietynu (Plejadės) ir Hiadomis. O žemiau švytintis Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskirs savo trejomis viena greta kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Skaityti toliau →

Dar viena „Kepler“ atrasta planeta (0)

2011 12 02 16:46

NASA teleskopas „Kepler“ tęsia planetų paiešką prie žvaigždžių, kurių masė panaši į mūsų Saulės masę. Skelbiama, kad patvirtinta dar viena egzoplaneta, kurios masė 10 kartų didesnė nei Žemės, o spindulys 1,6 karto. Dabar šio planetų „medžiotojo“ kraityje yra 26 planetos.

Planeta Kepler-21b skrieja labai arti savo žvaigždės – 6 mln. kilometrų atstumu, o metai ten trunka vos 2,8 žemiškųjų dienų. Jei lyginsime artimiausią Saulės planetą Merkurijų, tai jis nutolęs per 57 mln. kilometrų ir metai trunka 88 dienas. Skaityti toliau →

Aptikta jauniausia planeta (0)

2011 10 27 11:19

Jaunos žvaigždės medžiagos diskas ir matoma planeta

Astronomams pavyko gauti iki šiol jauniausios planetos atvaizdą, kuri vis dar tebesiformuoja. Adamas Krausas iš Havajų universiteto (JAV) ir Maiklas Airlendas iš Australijos astronominės observatorijos atrado planetą LkCa 15b prie Tauro žvaigždyno žvaigždės LkCa 15 450 šviesmečių atstumu.

Anksčiau prie jaunos (2 mln. metų) ir panašios į mūsų Saulę žvaigždės buvo pastebėtas dulkių diskas, kurio masė lygi 55 Jupiterio masėms. Skaityti toliau →

Ar egzistuoja dar viena planeta Saulės sistemoje didesnė nei Jupiteris? (3)

2011 02 19 10:15

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo. Kodėl taip įvyko? 2003 m. buvo atrasta panašaus dydžio kaip Plutonas kita transneptūninė planeta, vardu Eridė. Tuomet kilo dilema, ką reikia daryti su jau atrasta planeta ir nuo praeito amžiaus žinomu Plutonu. Ir buvo nuspręsta naikinti Plutoną iš planetų sąrašo ir jį bei kitas atrastas planetėles priskirti prie naujo kosminių kūnų sąrašo. Skaityti toliau →