Žymos archyvas: Pilsudskis

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (161)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (51)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

Kaip 4 Lenkijos premjerai apiplėšė traukinį Bezdonyse (10)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.

Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui. Skaityti toliau

S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920) (5)

Sigitas Jegelevičius | T. Vyšniausko nuotr.

Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu.

Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos sąjungos klausimas [Buldurių konferencija arba Rygos konferencija – Estijos, Latvijos, Skaityti toliau

R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)

vidurine-Lietuva

1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.

Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.

Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau

P. Gylys: Politikams nevalia skatinti priešpriešos tarp lietuvių ir lenkų (9)

Povilas Gylys

„Aušra“:
– Profesoriau, kas, Jūsų nuomone, sugadino lietuvių ir lenkų santykius?

Prof. Povilas Gylys:
– Manau, kad žmonių santykiai nėra jau tokie blogi. Štai mūsų universitetas bendradarbiauja su Vroclavo ekonomikos universitetu, palaikome specialius santykius, pavasarį skaičiau ten paskaitas. Šiuo požiūriu lyg ir viskas neblogai. Bet valstybių santykiai yra prastos būklės. Tą būklę galima paaiškinti tuo, kad mes, lietuviai, ko gero, neužėmę adekvačios pozicijos. Daugeliu požiūrių elgiamės pagal principą – nusileisk, įtik. Pavyzdžiui, sutinkame, kad mūsų jungtinės valstybės istorija yra tokia, kokią ją įsivaizduoja dauguma lenkų. Bet juk dauguma lietuvių širdyje kitaip vertina mūsų gyvenimą po Liublino unijos. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lenkija kurčia (46)

Vilnijos krašte veikiantis Valdemaras Tomaševskis kartu su imperinių Lenkijos sluoksnių strategais sapnuote sapnavo, kada jų žodžiai pasieks Lenkijos prezidento ir premjero liežuvįNėra Lietuvos?

Prieš savaitę susitiko Lietuvos ir Lenkijos rašytojai. Ne visi, bet viršūnėlės, susitelkusios po tarptautine PEN centro vėliava. Pasižiūrėjo vieni kitiems į akis ir išsižiojo iš nuostabos: dvidešimt metų nesimatę. Ir toks keistas, kosminis jausmas apėmė: tuščiai praskriejo gyvenimo šmotas. Visą pasaulį visi aplakstė, egzotikų prisiuostė, o kad būtų artimiausią kaimyną pažinę? Taigi paskutinėje Skaityti toliau

Grupė Seimo narių prašo Etikos komisiją įvertinti Lenkų rinkimų akcijos atstovo Seime J.Narkevičiaus pasisakymus (audio) (7)

Jaroslavas Narkevičius, 15min.lt nuotr.

Šiandien, kovo 17 d., grupė Seimo narių reaguodama į Seimo nario atstovaujančio Lietuvos Lenkų rinkimų akciją, Jaroslavo Narkievičiaus kalbą po naujojo švietimo įstatymo priėmimo išplatino pareiškimą kuriame reiškia susirūpinimą dėl melagingu ir provokuojančių minėto Seimo nario  išsakytų teiginių ir prašo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti ir įvertinti šį atvejį.

Pareiškimo autoriai taip pat reiškia susirūpinimą dėl iki šiol neišspręstų ir deramai tarpvalstybiniu mastu neįvertintų Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių praeityje ir siūlo Seimui priimti nutarimą dėl dvišalių konsultacijų su Lenkijos atsakingomis institucijomis Skaityti toliau

Kaip būti lietuviu (6)

Gedimino pilis, marius.day.lt nuotr.

Apie Pietryčių Lietuvą, lietuvybės rūpesčius joje Liudviko Giedraičio pokalbis su trimis buvusiais šio krašto mokyklų direktoriais: Algimantu Masaičiu (Marijampolis), Vytautu Dailidka (Eišiškės), Stanislovu Budraičiu (Rimdžiūnai, Turgeliai).

Liudvikas Giedraitis: Gerai žinoma, kad baltų, lietuvių ribos daugelį am­žių siaurėjo. Apie tai, kas į pietus, rytus, vakarus nuo Lietuvos – tegalim surašinėt netekčių, lietuvybės siau­rėjimo statistiką, bet apie Pietryčių Lietuvą, manau, turim ne tik teisę, bet ir prievolę kalbėti, ieškoti būdų, kaip susigrąžinsim šį nutautėjusį, nutautintą kraštą. Skaityti toliau