Žymos archyvas: Piliečiai

Savivaldybės daugiau dėmesio skirs sugrįžtantiems emigrantams (0)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.

Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė (14)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje dar yra išlikę pavieniai, o gal kaip tik pamažu randasi ir gausėja autorių, suvokiančių, kas iš tiesų yra politika ir tikroji – dvasinė, moralinė ir politinė – asmens laisvė. Tai puikiai suvokė ir žinojo senovės graikai. Jų būtį grindžiusi klasikinė politikos samprata nuostabiai aiškiai išdėstyta Platono ir Aristotelio veikaluose.

Dalyvauti politiniame gyvenime tvarkant viešuosius reikalus graikams buvo gyvenimo norma ir savaime suprantama kiekvieno piliečio pareiga. Vengiantys Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (13)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne? Skaityti toliau

Iki lapkričio 12 d. dar galima susipažinti su Valstybės pažinimo centro ekspozicija „Laisvė dalyvauti“ (0)

Valstybės pažinimo centras. Ekspozicijos ir interjerai | R. Dačkaus nuotr.

Prieš kiek daugiau nei metus duris atvėrusio Valstybės pažinimo centro ekspozicija atnaujinama kone kasdien – prie to prisideda tiek kiekvienas čia užsukęs lankytojas, tiek profesionali kūrėjų komanda. Jau kitą pirmadienį, lapkričio 13 d., Centro ekspozicijoje „Laisvė dalyvauti“ šviesas išjungs paskutinį kartą: čia prasidės 2018 m. vasarį pristatomos parodos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ įrengimo darbai. Paskutiniąją ekspozicijos „Laisvė dalyvauti“ veikimo savaitę, nuo lapkričio 7 iki 12 dienos, nepraleiskite progos susipažinti su įdomiausia čia pateikiama informacija. Skaityti toliau

Gyventojai Vyriausybės nariams išsakė skaudžiausias bėdas (0)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiant sparčiau spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir konkrečias bėdas, ministrai Vyriausybės priimamajame liepos – rugsėjo mėnesiais priėmė per 70 šalies gyventojų.

Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui teko aiškintis dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą, aptarti matininkų, žemėtvarkininkų darbo kokybės spragas, spręsti namų valdos nustatymo klausimus. Skaityti toliau

G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai (18)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau

V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, jog Šilalė rajone jauna mama nusižudė po to, kai iš jos buvo atimta mažametė dukra. Atimta, visų kalbintų aplinkinių teigimu, nepagrįstai – vien tikrovės neatitinkančių anytos gandų pagrindu. Tragiška žinia ne mažiau skandalinga ir baisi nei metų pradžioje per šalies žiniasklaidą nuvilnijusi motinos ir patėvio mirtinai sumušto Mato istorija. Tačiau šįkart skandalo nebuvo. Viena kita naujiena portaluose, jokio žinių srauto, specialistų komentarų, pokalbių laidų ar kasdienių reportažų žiniose.

Su žiniasklaidos dėmesiu ar be jo, neišvengiamai kyla klausimas, kieno gyvybė bus svarbesnė Lietuvai ir politikams? Kai metų pradžioje žuvo jį auginusių galvijų sumuštas Matas, didelė dalis visuomenės susivienijo, Skaityti toliau

Prezidentė kviečia rinktis Lietuvą (video) (1)

Prezidentė kviečia rinktis Lietuvą | R. Dačkaus nuotr.

Rugpjūčio 22 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Jurgio Didžiulio projektu „ToBeLT“ ir iš užsienio parvykusiais žmonėmis paskelbė sumanymo – „Rinkis Lietuvą“ pradžią.

Jos metu, Prezidentė ypatingą dėmesį skirs grįžusiems, grįžtantiems ir savo ateitį mūsų šalyje jau kuriantiems žmonėms. Šalies vadovė susitiks su Lietuvoje jau gyvenančiais žmonėmis, kurie grįžę iš užsienio, lankysis jų įkurtose verslo įmonėse, inicijuos priemones sugrįžusiųjų įsiliejimo į Lietuvos

Skaityti toliau

Tradicinės šeimos apibrėžimą Lietuvoje palaikė apie 39 tūkst. piliečių (0)

dangerouslyfit.com nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė išvadą, kad Europos piliečių iniciatyvą santuokai ir šeimai apsaugoti „Mama, tėtis ir vaikai” (angl. Mum, Dad & Kids) Lietuvoje savo parašais parėmė 38 811 piliečių.

Šia pilietine iniciatyva siekiama ES teisėje nustatyti, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Taip tikimasi prigimtinę šeimos sampratą įtvirtinti kaip minimalų bendrą ES vardiklį ir išvengti prievartos šalims narėms priimti kitokias šeimos sampratas, jei jos to nenorėtų. Pagal tokį Skaityti toliau

Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę apie Europos ateitį (4)

Baltoji knyga.Europos ateitis

Kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą Baltąją knygą dėl Europos Sąjungos ateities, kurioje pateikti penki galimi Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai. Jie gali būti tarpusavyje derinami ar pildomi:

”    „esamos darbotvarkės tąsa“ – 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
”    „tik bendroji rinka“ – 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
”    „kas norės, nuveiks daugiau“ – 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė Seimui pateikė metinį pranešimą (video) (0)

Prezidentes metinis pranesimas2017_lrp.lt

Birželio 8 d. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo posėdyje  perskaitė aštuntąjį metinį pranešimą, kuriame aptarė padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Tai pirmasis pranešimas išrinkus naują Seimą, kuriame yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų valdančioji dauguma.

Šalies vadovė pranešimą pradėjo pabrėždama Lietuvos valstybės istorijos svarbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Skaityti toliau

D. Paukštė. Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė (Antuanas de Sent Egziuperi) (1)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasaulis mus ir mes patys save suvokiame kaip valstybę, pastatytą ant demokratijos pamatų. Ją įprasmina ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir tarptautinis pripažinimas. Tačiau tai yra tik formalioji, arba teorinė šio reiškinio pusė. O štai gyvenimas arba praktinė pusė mums įrodinėja priešingai: valstybingumo genų prasme, deja, mes esame tarsi ką tik išsivadavę iš baudžiavos pančių ir nežinome, ką daryti su gauta laisve. Tą tenka prisiminti kiekviena palankia ar nelabai proga. Esamų problemų fone, gal net nesąmoningai dauguma jau pasiilgo botago – anksčiau nereikėjo galvoti: įsakė – padarei ir galvos neskauda. Dabar mūsų tapatybę pasaulyje atspindi ne tik tautybė, bet ir pilietybė. Mūsų santykius su valstybe apibrėžia LR Konstitucija per mūsų teisės ir pareigas. Dėl teisių viskas lyg ir aišku, o štai dėl pareigų… Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

N. Goštautaitė Midtun. Nori mažiau geriančios Lietuvos – esi radikalas, talibanas ir truputį kanibalas (6)

Nijolė Goštautaitė-Midtun | asmeninė nuotr.

Viešojoje erdvėje jungtinės pajėgos šviečia tautą ir politikus, tvirtindamos, kad lietuvis laisvas ne miške, kaip rodėsi klasikams, bet tik tada, kai gali netrukdomas išgerti. Norėtųsi įvairesnių tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie alkoholio kontrolės politiką, bet ir šįkart alkoholio pramonei palankių žiniasklaidos atstovų ir politikų choras renkasi patogų emocijas žadinantį komentaro žanrą. Čia nebūtinas objektyvumas ar profesionalumas, pakanka asmeninės nuomonės. Lengva šaipytis, išreikšti asmeninę neapykantą. Nereikia šaltinių, nereikia deklaruoti interesų. Kas perka, kiek sumoka, dėžutėse ar paskolomis. Ir kvalifikacijos nereikia. Skaityti toliau

„Vilniaus forumo“ konferencija kelia klausimą – būti ar nebūti Lietuvos valstybei? (4)

Vilniaus forumas | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 26 d., 17.30 val., Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Vokiečių g. 10, Vilnius) 402 auditorijoje vyks visuomeninio judėjimo „Vilniaus forumas“ organizuojama vieša konferencija „Globalus chaosas ir naujasis žemės nomas: būti ar nebūti Lietuvos valstybei?“. Joje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas ir filosofas dr. Vytautas Rubavičius.

Konferencijos tema nėra atsitiktinė. Skaityti toliau

Seimo TS-LKD frakcija siūlo leisti ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę (17)

pasas

Balandžio 7 d. Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (26)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

Seime vyks diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“ (13)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 8 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo nario Žygimanto Pavilionio pastangomis rengiama diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.

Renginio rengėjų teigimu, Lietuvos piliečiai užsienyje vis dažniau atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir renkasi kitos valstybės pilietybę. Pasak renginio rengėjų, tai yra ypatingai svarbu po 2016 m. Jungtinės Karalystės, kurioje šiandien gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Skaityti toliau

V. Sinica. Lietuva neturi problemų (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Ne pirmus metus stebint žiniasklaidą ir didžiausius skandalus atrodo, kad Lietuva neturi problemų. Jų nėra, nes didžiausios Lietuvos problemos, labiausiai prikaustančios visuomenės dėmesį, yra politikų kelionės, mylimieji, pirkiniai ir turtas. Visa tai neretai sutaurinama ir įprasminama buitinio pobūdžio įstorijoms suteikus tikrą ar tariamą korupcinį atspalvį. Esą kažkas nedeklaruota, supainiota, neteisėta. Vienu ar kitu atveju taip ir būna. Etikos komisija tada skiria įspėjimą ir paprašo politikus patikslinti deklaraciją. Prasižengimai tad tėra tokio lygio – verti tik įspėjimo. Tačiau skandalai iš jų – nacionaliniai.  

Štai sausį visa Lietuva kalbėjo apie vienos politine prasme visiškai neįdomios moters Skaityti toliau

„Karštoji linija“ padėjo atskleisti neteisėtą valstybinio miško kirtimą (0)

Malkos_Alkas.lt nuotr.

Š. m. vasario pradžioje Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gautas pranešimas, kad Marijampolio k., Paberžės sen., Vilniaus r. neteisėtai kertamas valstybinis miškas. Tyrimą atlikę Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nustatė, kad VĮ Ukmergės miškų urėdijos valdomame valstybiniame miške Giedraičių girininkijoje neteisėtai nukirsta 80 medžių – daugiau nei 35 kietmetriai medienos.

Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštoji linija“ padėjo atskleisti įžūlų pažeidimą – neteisėtą valstybinio miško kirtimą, kuriuo padaryta žala siekia tūkstančius eurų. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I) (39)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt, 15min.lt, diena.lt, kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt ir lzinios.lt. Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dažniausiai net nemėginama įvardinti tikrųjų JAV rinkimų rezultatų priežasčių (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose piliečių prezidentu išrinktas Donaldas Trampas, iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D. Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios.

– D. Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto Radžvilo. Skaityti toliau

Žvalgų dieną minintis VSD atidarė Pasitikėjimo liniją (1)

saugumo-departamentas_kriminalai-com

Žvalgų dieną šiandien minintis Valstybės saugumo departamentas (VSD) atidaro Pasitikėjimo telefono liniją ir pradeda visuomenės švietimo kampaniją. Pasak VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, speciali anoniminė telefono linija padės Lietuvos piliečiams aktyviau tiesiogiai prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.

„Visuomenėje yra mažai šnekama apie priešiškų žvalgybos tarnybų grėsmes valstybės saugumui. Skaityti toliau

Rugsėjo 27 d. visa Lietuva laikys dešimtąjį Konstitucijos egzaminą (0)

LR konstitucijos egzaminas | tm.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., antardienį, visi savo konstitucines žinias pasitikrinti norintys Lietuvos piliečiai jau dešimtą kartą laikys Teisingumo ministerijos organizuojamą Konstitucijos egzaminą. Pirmasis etapas vyks visose šalies savivaldybėse, 619 bendrojo lavinimo ir 21 aukštojoje mokykloje, 10 įkalinimo įstaigų, LR Seime ir internetu.

Pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 31 tūkst. dalyvių, o šiemet, anot Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, tikimasi sulaukti dar daugiau dalyvių. Skaityti toliau

N. Goštautaitė-Midtun. Ar vyriausybės ir alkoholio pramonės tikslai sutampa? (0)

Autorės nuotr.

Danske bėgime vėl reklamuojamas alus, kurį lietuviams patiekia Danijos Karalystės investuotojas. Alaus palapinėje grūdasi vaikai, šeimos su atžalomis fotografuojasi atminimui po „[…] nealkoholinis” 10 km. bėgimo, kuriam nenustatyta jokia amžiaus riba. Sportininkai prie alaus stendo didžiuodamiesi mojuoja laimėtais medaliais. O šurmuliui paslaugiai diriguoja paaugliškai atrodantis jaunimas. Figos lapelis „nealkoholinis“ nepaslepia, kad tai alus, nepridengia prekės ženklo, nei bendros mantros „alus ir pergalės“. Įkyriai brukama sąsaja tarp spalvos ir alkoholinio gėrimo, primena apie kitus to paties gamintojo alkoholinius gėrimus. Baltus ir pūkuotus.   Skaityti toliau

R. Kupčinskas, V. Vilimas. Tik piliečiai gali aprengti nuogą teisingumo karalių (10)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Artėjant rinkimams kyla vis daugiau klausimų – ką pasirinkti, pagal kokius kriterijus vertinti būsimus tautos atstovus?

Partijos savo rinkiminėse programose visada pasiruošusios kurti geresnę Lietuvą. Tokie įsipareigojimai mus lydi nuo pat nepriklausomybės atstatymo. Bet įsipareigojimai turėtų būti vykdomi, nes dėl tuščių pažadų valstybės ateitis tampa neprognozuojama. Skaityti toliau