Žymos archyvas: Piliakalnių metai

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno (0)

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjungs tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge.  Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.

Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno (16)

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Skaityti toliau

Ant Upytės piliakalnio bus pagerbti ir piliakalniai, ir baltų vienybė (0)

Upytės piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu | Naujienos.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d., penktadienį, Panevėžyje ir netoliese esančiame Tarnagalos kaime ant Upytės piliakalnio įvyks renginys, skirtas Piliakalnių metams paminėti. Kaip žinia, 2017-ieji metai Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais, tad Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centras taip pat nusprendė prisidėti prie šventinių renginių ir į juos pakviesti tiek vietinius gyventojus, tiek iš toliau atvykusius pilietiškus lietuvius.

Ėriškių kultūros centro rengiamas minėjimas prasidės 12 val. Panevėžio kraštotyros Skaityti toliau

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius (0)

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius | Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos nuotr.

Rugsėjo 22-23 d., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) kviečia į Geologinio paveldo dienai skirtą išvyką į panemunės piliakalnius.

Geologinio paveldo diena skirta lankyti, tvarkyti ir garsinti išskirtines ir žmogaus globos reikalaujančias geologines vietas: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes. Šiemet, Piliakalnių metais, šiai dienai skirtos išvykos lankytina vieta pasirinkti – panemunės piliakalniai. Nemunas – geologinė jų ašis.

Skaityti toliau

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė (0)

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė | Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Šių metų rugsėjo 10 d., biržiečiai buvo pakviesti atvykti į vėl atgimstančio ir visuomenės reikmėms pritaikomo piliakalnio pristatymą. Etnografinėje šventėje, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkūnas, padėkojęs piliakalnio tvarkymo sumanytojams ir dalyviams, uždegė laužą.

2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai – istorinė mūsų šalies atmintis, kraštovaizdžio dalis, lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, tad jų sutvarkymui bei apsaugai šiais metais raginama skirti įpatingą dėmesį.

Biržų rajono savivaldybės administracijos, Širvėnos seniūnijos, Biržų regioninio parko Skaityti toliau

Atidaroma karpinių ir keramikos paroda, skirta Piliakalnių metams (0)

Donato Repeikos keramikos darbas „Deivės Motinos ikona“ (2015 m., molis, šamotas) | V. Jocio nuotr.

Rugsėjo 12 d. 15 val. Etninės kultūros globos tarybos buveinėje (J. Tumo-Vaižganto 4-1, Vilnius) atidaroma karpinių ir keramikos paroda, skirta Piliakalnių metams. Parodoje susitinka dvi materijos – lengvai sudūlantis popierius ir ilgus tūkstantmečius išliekanti keramika. Karpinių ir keramikos meistrus apjungia dėmesys Lietuvos istorinės atminties liudininkams – piliakalniams ir baltiškojo provaizdžio pasauliui.

Karpinius piliakalnių tema pristato įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys ir kuriantys karpinių meistrai: Skaityti toliau

Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais (0)

Medvėgalio tyrimai 2017 m. | Varnių regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos įstaiga vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos žingsnių, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Skaityti toliau

Apie Lietuvos piliakalnius: susitikimas su paveldosaugos žinovu – Jonu Lukše (0)

„Aukštutinės pilies Gedinimo kalnas. II a. p. Kr. – XVII a.“ J. Lukšė, 2017.02. | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 d., penktadienį, 13 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.), vyks Piliakalnių metų paminėjimas ir paveldosaugos žinovo, architekto-dailininko Jono Lukšės piešinių parodos – „Piliakalniai“ uždarymas.

Renginio metu, su parodos autoriumi bus aptariama Lietuvos piliakalnių išsaugojimo svarba, bus galima sužinoti jų pagrindinius bruožus ir ypatumus,

Skaityti toliau

Gandro pavakariai Rambyno regioniniame parke (2)

Gandras.vstt.lt

Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį  – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“

Planuojama renginio pabaiga 19 val.

PROGRAMOJE: Skaityti toliau

Perkūno name Kaune bus atidaryta paroda „Ką kalneliai byloja“ (0)

„Ką kalneliai byloja“ | R. Umbraso nuotr.

Liepos 11 d. 17 val. Kaune, Perkūno namo kiemo amfiteatre (Aleksoto g. 6) vyks respublikinės parodos „Ką kalneliai byloja“ (karpiniai, nuotraukos, fotografika) atidarymas. Savo darbus pristatys parodos autoriai, apie piliakalnius pasakos kraštotyrininkė Dalina Galskienė, etnologas Arūnas Vaicekauskas, apeigomis ir giesmėmis  kalnus pagarbins etnografė Jūratė Bytautė, dūdmaišininkas Gvidas Kovėra, sutartinių giedotojų klubas „Saulėlio“. Renginyje bus galima keistis kūrybiniais darbais, nuotraukomis, pasimokyti karpinių amato bei nusipaveiksluoti Perkūno namo fone. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d. Skaityti toliau

Liepos 6 d. Dubingių piliakalnyje drauge „Tautišką giesmę“ giedos ir tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ svečiai iš Latvijos, Estijos, Indijos ir Ispanijos (0)

LLKC nuotr.

Liepos 6-ąją, 12 val. minint Valstybės dieną, nuostabiame Lietuvos kampelyje – Dubingių piliavietėje (Molėtų r.) vyks tautinių drabužių varžytuvių „Išausta tapatybė“ baigiamasis ratas, dailiausių drabužių rinkimai ir iškilmingas koncertas. Visą dieną čia bus sodru garsų ir spalvų – žėrės tautiniai raštai, aidės sutartinių sąskambiai, svečių šalių garsai ir šiuolaikiniai ritmai – į šventinę programą įsilies sutartinių šventė „Sutarjėla“, tarptautinė folkloro šventė „Baltica“, žinomi Lietuvos atlikėjai.

Šiemet varžytuvės vyks jau trečią kartą. Kadangi 2017-ieji paskelbti Tautinių drabužių Skaityti toliau

E. Karalevičienė: Tvarkant piliakalnius negali būti taikomi dvigubi standartai (nuotraukos) (2)

Šeimyniškėlių piliakalnis, Anykščiai | Valstybinėa kultūros paveldo komisijos nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas, minėdami Piliakalnių metus, apsilankė Ukmergės ir Anykščių rajonų piliakalniuose. Išvažiuojamajame posėdyje prieita išvados, jog nepaisant gerosios patirties pavyzdžių Lietuvoje taikomi dvigubi standartai tvarkant archeologinį paveldą – nuo daugybės draudimų atliekant priežiūros darbus iki brutalių statybos darbų, pamirštant paveldosaugos principus.

Vykdant žemės reformą, didžioji dalis piliakalnių perduota valstybės nuosavybėn ir yra Skaityti toliau

Išrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis (0)

Kernavė| K.Driskiaus nuotr

Kernavės piliakalniai nuo šiol gali didžiuotis dar vienu gautu statusus – po du mėnesius trukusio balsavimo Lietuvos gyventojai jų kompleksą išrinko gražiausiu. Šie rinkimai – viena iš iniciatyvų, skirtų 2017 metams, Lietuvoje paskelbtiems piliakalnių metais. Tai puiki proga šiemet aplankyti ne tik rinkimų lyderius, bet ir kitus žmogaus bei gamtos paveldo objektus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 900 piliakalnių, bet tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, mat miškai vis dar slepia dalį jų. Skaityti toliau

Išrinktas gražiausias saugomų teritorijų piliakalnis (0)

Kernaves piliakalniai_vstt.lt

Kartu su pavasariu baigėsi ir beveik du mėnesius trukę gražiausio saugomose teritorijose esančių piliakalnio rinkimai. Su rinkimams nominuotų piliakalnių trisdešimtuku visi norintys galėjo susipažinti specialioje interneto svetainėje, kurioje vyko ir balsavimas. Daugiau kaip 1000-čio balsavusiųjų valia gražiausiu, mėgstamiausiu piliakalniu išrinktas Kernavės piliakalnių kompleksas.

Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ąją.

Šiuos rinkimus organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir portalas www.pamatykLietuvoje.lt.

Balsuojantieji gali pasirinkti piliakalnius iš pasiūlytojo trisdešimtuko arba pateikti savo kandidatus. Visa informacija apie rinkimų organizatorių atrinktus 30 piliakalnių paskelbta specialiai sukurtoje svetainėje su žemėlapiu. Skaityti toliau

D. Vyčinienė: Praeitis turi pakankamai erdvės dabartyje (4)

Daiva Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

Su etnomuzikologe Daiva Vyčiniene kalbasi  Rūta Gaidamavičiūtė

– Daugeliui liaudies muzika iš savasties jau persikėlė į vartojimo ar stebėjimo sritį. Informacijos amžius yra paradoksaliai nepalankus tam, kad atskirtume, kas vertinga, o kas tiesiog reklaminis „masalas“…

– Turbūt ne kartą esame susimąstę, kad šiandieniniame pasaulyje būti, išlikti savimi nėra lengva. Individuali, kultūrinė, etninė tapatybė glaudžiai susijusi su gimtosios ar gyvenamosios vietos branginimu, jos išskirtinumu, nulemtu ir kraštovaizdžio, ir kalbos (kalbėjimo), ir dainos (dainavimo). Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda „Kalno sakmė“ (video) (0)

medis_E.D.-Vindasienes karpinys

Gegužės 12 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) vyks Tautodailininkės Eglės Dvarionaitės -Vindašienės karpinių parodos „Kalno sakmė“ pristatymas. Lankytojai parodą jau gali apžiūrėti ir šiandien, nes ji išstatyta jau nuo gegužės 2-os dienos. Aplankiusieji turės puikią progą susipažinti su karpinių menu, populiarėjančiu ir atrandančiu savo vietą šiame laikmetyje.

Tautodailininkė parodą „Kalno sakmė“ skiria Piliakalnių metams, gimtajam Žaliakalniui, savo tėveliams, seneliams ir proseneliams, įkvėpusiems ištikimybę Lietuvai.  Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Lietuvos kultūros vaizdai Balio Buračo nuotraukose“ (video) (0)

B.Buraco nuotr1.

Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama paroda „Lietuvos kultūros vaizdai Balio Buračo nuotraukose“, skirta Balio Buračo 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

2017-aisiais Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metais turime puikią progą dar kartą prisiminti B. Buračo indėlį į gyvybe alsuojančios mūsų kultūros tradicijų puoselėjimą, apžvelgti į jo kūrybinį palikimą, stiklo negatyvuose užfiksuotus Lietuvos kraštovaizdžio elementus, piliakalnius, autentiškoje kasdienybės ir švenčių aplinkoje įamžintą tautinį kostiumą. Skaityti toliau

Kariai tvarkė Mažųjų Žinėnų piliakalnį (1)

Zinenu piliakalnis_kpd.lt

Mechanizuotos pėstininkų brigados ,,Geležinis vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuoto pėstininkų bataliono Rukloje (Jonavos r. sav.) kariai ėmėsi iniciatyvos globoti ir tvarkyti valstybės saugomą Mažųjų Žinėnų piliakalnį (Žinėnų k., Kulvos sen., Jonavos r. sav.).

Balandžio 19-ąją kariai šalino sausuolius, vėjovartas, savaiminius atvašynus, valė piliakalnio teritoriją. Šia gražia iniciatyva atsiliepta į Lietuvos archeologijos draugijos kvietimą ieškoti galimybių rengti piliakalnių tvarkymo talkas ir proginius renginius ant piliakalnių, esančių netoli Krašto apsaugos savanorių pajėgų dislokacijos vietų. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (5)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams (0)

Valstybine kultūros paveldo komisija

Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Valstybinė kultūros paveldo komisija, vertindama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktus 2017 metų programų projektus, rekomendavo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metų įprasminimui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai buvo patiekti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ priemonių projektai. Programų projektams Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

Pradedamos istorinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos (19)

Anykščių sav. pav.

Atsižvelgiant į istorinius šaltinius apie XIII–XIV a. Lietuvoje stovėjusias medines pilis ir Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus, daugelį metų trukusios pastangos iš užmarštyje paskandintos praeities prikelti protėvių gyvenimą ant Šeimyniškėlių piliakalnio šiandien tapo realybe. 2016 m. rugsėjo 27 d. 14 val. į istorinę Šeimyniškėlių piliakalnio žemę bus įkasama Vorutos pilies statybų pradžios sija, rašoma pranešime.

 „Simboliška, kad Vorutos pilies statybas pradedame minėdami ir Pasaulinę turizmo dieną. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa (0)

Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.

Tūkstančio piliakalnių šalimi Lietuvą vadina lietuvių kilmės muzikantas Džeimsas Zabiela (James Zabiela)  ir džiaugiasi, kad šių istorijos paminklų dar  neužgožė naujos statybos.  Nuo piliakalnio pasižvalgę, ne tik toliau matome…Bebėgdami (paknopstom?) beskubėdami kitus pasivyti, pamirštame paprastą tiesą: kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savos praeities… Gal todėl 2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais?

Kad žodžiai neskambėtų perdėm patetiškai,  Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) nariai iš Kauno ir Vilniaus, vadovaujami Juozo Pugačiausko, birželio 10-ąją išsirengė tvarkyti Skaityti toliau