Žymos archyvas: piliakalnis

Klaipėdoje pastatyta skulptūra „Piliakalnis“ (1)

Skulptūra „Piliakalnis“ | Lietuvos kalvių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 12 d. Klaipėdoje, Žardės prekybos centro aikštėje (prie Šiaulių banko skyriaus) buvo pastatyta kalvių sukurta skulptūra „Piliakalnis“.

Kūrinį, skirtą Piliakalnių metams paminėti, praėjusiais metais XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu nukaldino profesionalūs kalviai ir metalo meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija kviečia į žygį ieškoti dar neatrasto piliakalnio (0)

Piliakalnio paieškos žygis | Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Šį sekmadienį, lapkričio 5 d., minėdama 2017-uosius, paskelbtus piliakalnių metais, prie Vilniaus įsikūrusi Neries regioninio parko direkcija, kviečia į ypatingą žygį.

Žygio metu, kartu su archeologais Gintautu Vėliumi ir Roku Vengaliu, bus tyrinėjami statūs Neries šlaitai ties Sidaronių kaimu. Jie, specialistų akimis, turi didelį potencialą slėpti dar neatrastą kultūros paveldo objektą – ne vieną šimtmetį skaičiuojantį piliakalnį.

Skaityti toliau

Seime – tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ (tiesioginė transliacija) (0)

Prelomciškės piliakalnis, Alytaus r. | grz.lt nuotr.

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 9.20 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“, skirta Piliakalnių metams paminėti. Renginį organizuoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos archeologijos draugija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Seime vyksianti konferencija – pirmoji iš tris dienas truksiančių renginių, kurioje pranešimus skaitys ne tik garsūs Lietuvos Skaityti toliau

V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių? (5)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Apie Lietuvos ieškojimus protėvių pilkapiuose ir nūdienos žmonių širdyse kalbamės su archeologu, prigimtinės kultūros, senųjų šventviečių, partizanų kovų vietų tyrėju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi.

– Eidamas į šį susitikimą pagalvojau: štai mes su jumis, Vykintai, dirbame tą patį darbą – ieškome Lietuvos. Tik jūs ieškote jos po kapus ir pilkapius, o aš – žmonių širdyse. Apmaudu, bet man atrodo – daugiau randate jūs negu aš. Skaityti toliau

Respublikinės parodos „Ką kalneliai byloja“ atidarymas (0)

„Ką kalneliai byloja“ | R. Umbraso nuotr.

Savo darbus pristatys parodos autoriai, apie piliakalnius pasakos kraštotyrininkė Dalina Galskienė, etnologas Arūnas Vaicekauskas, apeigomis ir giesmėmis  kalnus pagarbins etnografė Jūratė Bytautė, dūdmaišininkas Gvidas Kovėra, sutartinių giedotojų klubas „Saulėlio“. Renginyje bus galima keistis kūrybiniais darbais, nuotraukomis, pasimokyti karpinių amato bei nusipaveiksluoti Perkūno namo fone. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d.

Tautodailininkai, karpinių meistrai, prasmingai paminėdami Piliakalnių metus ir atsiliepdami į iniciatyvą „Dovana Lietuvai“, skirtą Lietuvos atkūrimo 100-mečiui , bendrai kūrybinei veiklai pakvietė ne tik karpytojus iš įvairių Lietuvos regionų, bet ir fotografus mėgėjus. Kauno Senajame Perkūno name veikia respublikinė karpinių, nuotraukų, fotografikos paroda „Ką kalneliai byloja“.

„Odė piliakalniui“, Diana Lukošiūnaitė (Druskininkai) | Rengėjų nuotr.

Paroda sulaukė didelio susidomėjimo: atsiliepė 32 karpytojai iš Utenos, Obelių, Kupiškio, Kuršėnų, Kazlų Rūdos, Gižų, Balsupių, Didžiųjų Šelvių, Naudžių, Leipalingio, Druskininkų, Marijampolės, Kėdainių, Vilniaus ir Kauno. Seniausiame ir gražiausiame gotikiniame Kauno name eksponuojama arti šimto kūrybinių darbų – tai karpiniai,  nuotraukos ir fotografikos spaudiniai, atspindintys kalnelius, pilkapius, piliakalnius ir jų apylinkes. Čia galima pamatyti ne tik karpinių meistrų, jų mokinių darbus, bet ir septynių fotografų mėgėjų nuotraukas, kuriose jautriai įamžinti patyrimai, išgyventi akistatoje su kalnu.

Parodos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Legenda sako, kad tai buvusi šventyklos vieta. Perkūno namas yra vienas gražiausių pastatų ne tik Kauno senamiestyje, bet ir vienas puošniausių gotikinių namų Europoje. Unikalus 15-16 amž. namas kaip kultūros paminklas saugomas valstybės ir yra įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. Pastatas turi net 500 metų senumo interjero detalių, jo fasadą puošia moliniai dekorai ir kaminai, o kambarių sienose yra daugybė nišų, bei  mūro suoliukų. Manoma, kad tai pirmasis mūrinis Kauno namas, o jam pavadinimą suteikė kadaise čia rasta žalvarinė dievo Perkūno statulėlė.

Virginijos Jurevičienės (Kupiškis) karpinys | Rengėjų nuotr.

Šio nepaprasto architektūros paminklo kambariai ir rūsiai dvelkia paslaptingomis istorijomis, todėl nenuostabu, kad parodos autorių kūrybiniai darbai rado savo išskirtinę vietą: medinių sijų palubėje ar lentynoje, kupare ar ugniakure, spiralinių laiptų skliautuose ar net erkeryje-balkonėlyje. Ekspoziciją pagyvina pačių dalyvių ir bičiulių sunešti moliniai dubenėliai su vandeniu, vaško žvakės, lino drobės, ką tik nupjauti rugiai, laukų gėlės. Parodoje visu grožiu ir didingumu atsiveria Taurapilis, Ladakalnis, Ožiakalnis, Dijokalnis, Šatrija, Kernavė ir daug kitų piliakalnių. Neįtikėtinos, nepamirštamos odės kalnams ir kalneliams!

Anot parodos sumanytojos tautodailininkės Eglės Vindašienės, nuotraukos ir karpiniai viltingai primena, jog esame šio laikmečio metraštininkai ir kraštotyrininkai, esame šimtmečio liudininkai, todėl turėtume užrašyti, nupiešti, nupaveiksluoti ar kitaip fiksuoti tai, kas buvo ir yra brangu dabar. Pasistengti suvokti protėvių paliktus reliktus ir juos perskaityti širdimi. Tautodailininkė  įsitikinusi, kad ši paroda įkvėps naujiems atradimams, suteiks džiaugsmo ir senam ir jaunam, o svarbiausia tai, kad paskatins dar giliau kapstytis lietuvių priešistorijoje, kils noras dar labiau  pažinti savo numylėtą gimtinę.

„Ant kalnelio“, Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė (Utena) | Rengėjų nuotr.

Eglė Vindašienė ragina pasitinkant Lietuvos valstybės 100-metį, labiau sustiprinti savo tapatybę, lietuvybę, rasti laiko ir aplankyti savo giminės senąsias sodybas, pakeliui atrandant dar nepažintą pilkapį ar neregėtą alkakalnį. „Nusilenkime kalnui, paglostykime akmenį, apkabinkime ąžuolą. Sustabdykime ir įamžinkime šventas akimirkas, kad visa tai išliktų ateinančioms kartoms“.  Ir žaismingai priduria: „Čiupkite fotoaparatą,  žirkles ir aplankykite parodą, kur išgirsite, ką kalneliai byloja, pasisemsite įkvėpimo. Šioje paslaptingoje vietoje, Perkūno žinyčioje, galėsite suraityti savo kalno istoriją, sukurti neįtikėtiną popieriaus ažūrą ar net parašyti kalneliui laišką. Nepatingėkite atvykti  pas Perkūną dievaitį ir paprašyti Jo, kad suteiktų daugiau kūrybinių galių. Tuomet trenks perkūnas per jūsų kūną!“

Šeiminiškėlių piliakalnis | R. Gaidžio nuotr.

Parodos rengėjai tiki, kad šis bendras projektas išsaugos parodos dalyvių ir lankytojų  ryšį su senąja baltų-lietuvių kultūra, pažadins vienybės jausmą ir sustiprins meilę Tėvynei, jos žmonėms, kurie čia gyveno, gyvena ir gyvens. Primins parodos lankytojams, kad reikia saugoti tėviškės svarbias  kultūros paveldo vietas, paskatins daugiau keliauti ir perskaityti negirdėtų sakmių. Pakvies pasimokyti trepsėti archainę sutartinę ratu sutariant dijūta kolnali, dijūta berželi, dijūto kalnali, dijūto kalnali“

Rengėjų nuotr.

Dalyviai:

32 karpytojai: Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė (Utena), Vaida Svigarienė (Utena), Lina Paukštienė (Utena), Aušra Būgienė (Utena), Rūta Vanagickienė (Utena), Gita Juškėnienė (Utena), Miglė Saladžiūtė (Utena), Rasa Slesoriūnienė (Utena), Gita Kolosovienė (Obeliai), Genutė Bučiūnienė (Kazlų Rūda), Albina Mackevičienė (Kėdainiai), Alma Stugienė (Kuršėnai), Virginija Jurevičienė (Kupiškis), Lina Kabelkaitė (Leipalingis), Diana Lukošiūnaitė (Druskininkai), Ada Germanavičienė (Vilnius), Roma Gudaitienė (Vilnius), Irma Barauskaitė-Klimkienė (Vilnius), Laimutė Fedosejeva (Vilnius), Rita Abarienė (Vilnius), Laima Kantakevičienė (Vilnius), Irena Katinauskienė (Vilnius), Rasa Rainienė (Kaunas), Roberta Kazlauskienė (Kaunas), Rasma Raudonienė (Kaunas), Eglė Dvarionaitė-Vindašienė (Kaunas), Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė (Kaunas), Viginija Armonavičienė („Sėjinis“, Gižai), Vilma Anskaitienė („Sėjinis“, Gižai), Lina Bakaitienė („Sėjinis“, Didieji Šelviai), Audronė Radauskienė („Sėjinis“, Marijampolė), Rūta Natkevičiūtė („Sėjinis“, Balsupiai).

7 fotografai: Rita Mockeliūnienė (Naudžiai), Gražina Pašakarnienė (Kaunas), Petras Vaičiulis (Kaunas), Rytis Umbrasas (Kaunas),  Dalia Narkevičiūtė (Kaunas), Raimondas Gaidys (Kaunas), Edita Meškonienė (Vilnius).

Keramikė Eglė Kurcikevičienė (Kaunas).

 

Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke (0)

Medsedziu piliakalnis_lgt.lt

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai (2015 m.) atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Skaityti toliau

Neries regioninis parkas pasipildė dar vienu piliakalniu (0)

Neries krantai-V.Balkuno nuotr.

Balandžio 1 d. pėsčiųjų žygio metu visuomenei buvo parodytas prie Neries, ties Karageliškių kaimu, Vievio sen., Elektrėnų sav., esantis piliakalnis, apie kurį iki šiol žinojo tik vienas archeologas. Šio piliakalnio atradimo istoriją galima pavadinti tikru detektyvu.

„Jau ilgai dairėmės į kairiajame Neries krante, Velniakampio kilpoje, esančius upės šlaitus. Specialistai dažnai užsimindavo ir mes pritardavome, kad kažkur ten turėtų būti miško slepiamas piliakalnis“, – teigia regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. Skaityti toliau

Seimo narys N. Puteikis paragino paveldosaugininkus ir politikus ginti naikinamą kultūros paveldą (1)

 
Naglis Puteikis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti svarbias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį ketinama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau.

N. Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (5)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Šienavimo talka ant Bridvaišio ežero ledo (1)

Talkininkai_vstt.lt

Sausio 28 d. Tytuvėnų regioninio parko direkcija jau trečią kartą surengė žiemos šienavimo talką. Nuo ledo paviršiaus šalinti pernykščių nendrių stiebai,  gelbstint ežerą  nuo užžėlimo.

Bridvaišis – pats giliausias Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esantis ežeras. Vietinių gyventojų ir lankytojų mėgstamas, lengvai pasiekiamas, viliojantis savo mėlynais vandenimis, salomis ir piliakalniu. Giliausioje vietoje ežero dugnas slepiasi 42 metrų gylyje, o pakrantės pakankamai seklios. Tokios vietos – puiki terpė plėstis nendrynams. Skaityti toliau

Gamtos paslapčių mėgėjus kviečia žiemos žygis po Karmazinų kalvas (0)

ziema_Neries RP nuotr

Sausio 28 d., Neries regioniniame parke rengiamas žygis po Karmazinų kalvas. Mažai tyrinėtas, žmonių visai nelankomas, laukines ir paslaptingas. Žygio pradžia – 10 val. Jis truks apie keturias valandas.

Susitikę netoli Karmazinų pilkapyno, žygeiviai kops į piramidžių formos kalvų grandinę, keliaus šernų, elnių ir stirnų takais, aplankys vos prieš kelis metus atrastą piliakalnį, apžiūrės suopio lizdą, lapių urvus, barsukų urvų koloniją. Aplankys ir mišką, kuriame gyvena didžiosios miegapelės. Skaityti toliau

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos) (9)

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną. Skaityti toliau

Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

vepriu-piliakalnis-dariaus-stonciaus-nuotr

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius. 

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau

Bus sutvarkytas Ukmergės piliakalnis (2)

Ukmerges piliakalnis_ukmergeinfo.lt

Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą įtraukto Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui planuojama skirti beveik 350 tūkstančių eurų Europos Sąjungos plėtros fondo lėšų.

Vilniaus regiono plėtros taryba jau patvirtino Vilniaus regiono projektų sąrašą pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.  Pirmasis projektas sąraše – Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa (0)

Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.

Tūkstančio piliakalnių šalimi Lietuvą vadina lietuvių kilmės muzikantas Džeimsas Zabiela (James Zabiela)  ir džiaugiasi, kad šių istorijos paminklų dar  neužgožė naujos statybos.  Nuo piliakalnio pasižvalgę, ne tik toliau matome…Bebėgdami (paknopstom?) beskubėdami kitus pasivyti, pamirštame paprastą tiesą: kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savos praeities… Gal todėl 2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais?

Kad žodžiai neskambėtų perdėm patetiškai,  Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) nariai iš Kauno ir Vilniaus, vadovaujami Juozo Pugačiausko, birželio 10-ąją išsirengė tvarkyti Skaityti toliau

Nuo Medsėdžių piliakalnio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas (0)

Medsėdziu piliakanio vaizdas_I.Kaminskaites nuotr.

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta Medsėdžių piliakalniui su priešpiliu, esančiam Platelių kaime, Plungės rajone. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pernai surastas piliakalnis yra vienas iš svarbesnių piliakalnių, iš kurio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas.

Skaityti toliau

Prašoma visuomenės pagalbos dėl Kejėnų piliakalnio suniokojimo (2)

Kejenu piliakalnis_M.Tuco nuotrpg

Dubysos regioninio parko direkcija kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono komisariatą dėl Kejėnų archeologijos komplekso Raseinių r. Ariogalos sen. Kejėnų k. niokojimo, kaip spėjama, keturračiais motociklais.

Parko direkcija prašo visus neabejingus raseiniškius bendradarbiauti su parko direkcija, policija, dalintis informacija ir  padėti  išaiškinti pažeidėjus.

Archeologinis Kejėnų kompleksas patenka į parko Betygalos kraštovaizdžio draustinį. Kompleksą sudaro piliakalnis dar vadinamas Kaukuru, Skaityti toliau

Rengiamas žygių ciklas „Atrask Sirvėtos salą“ (0)

Sirvetos sala_vstt.lt

Rytų Lietuvoje, įvairiomis kalvelėmis net iki 289 metrų virš jūros lygio iškyla Švenčionių aukštuma. Aukščiausių kalvų grandinė, nutįsusi iš pietų į šiaurę, atskiria dviejų upių baseinus – vakarų pusėje Nemuno, o šiaurės rytuose Dauguvos. Nuo 1992 metų šiame kalvų vandenyne yra skalaujama Sirvėtos regioninio parko sala. Saugomos teritorijos direkcija šiais metais organizuoja pažintinių žygių ciklą, kuris skirtas „Benduomenių metams“ ir kviečia iš naujo atrasti, ištyrinėti kalvotąją „Sirvėtos salą“.

Pagrindiniai šių žygių, kurių numatoma po vieną kiekvieno mėnesio pabaigoje, principai yra vengti įprastų kelių, maršrutų, keliauti miškų keliukais, senais, dabar gamtos glėbyje Skaityti toliau

Apie Žibėčių kaimo piliakalnį – Dirvės kalną (5)

800px-Naujasodis003

Turbūt kiekvienam svarbiausias yra savo kraštas kuriame gimėme, esame ir tikimės išlikti savo vaikų atmintyje. Mūsų gimtas kaimas yra Žibėčiai, besantis atkampiausiame Molėtų rajono kampelyje, besiribojančiame su Utenos ir Anykščių rajonais. Žibėčių kaimas mažai žinomas, bet mums labai svarbus. Mes nuo seno žinojome ir tikėjome, kad kaimo pakraštyje prie kelio Alunta-Utena besantis Dirvės kalnas yra piliakalnis, nuo kurio ir radosi Žibėčių kaimas. Pagal legendą, senais laikais ant Dirvės kalno žibėdavo žiburėlis, nuo jo ir kilo Žibėčių kaimo pavadinimas. Tačiau į Lietuvos piliakalnių atlasą, išleistą 2005 metais, Dirvės kalnas kažkodėl nebuvo įtrauktas. Skaityti toliau

Prie Saidės iškils prof. R. Kazlausko atminimui skirtas koplytstulpis (0)

R Kazlauskas-prie-Saides-upelio-NeriesRPD-nuotr

Rugsėjo 18 d. 14 val. prie Saidės upelio, Saidės pažintiniame take (Stirnių km., Trakų raj.) bus atidengtas tautodailininko Sauliaus Lampicko sukurtas koplytstulpis skirtas prieš metus mirusio gamtininko prof. Ričardo Kazlausko (1927 09 14 – 2014 09 06) atminimui. Neries regioninio parko direkcijos sumanymą pastatyti šį koplytstulpį visokeriopai parėmė ir apmokėjo Trakų miškų urėdija.

Ši vieta koplytstulpiui pasirinkta neatsitiktinai. Neries regioniniame parke tekantis Saidės upelis – tai vietovė, kurią labai mėgo ir jos apylinkes tyrinėjo prof. R. Kazlauskas. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D.Stončiaus surastiems piliakalniams (1)

Paberzes_p_I_pylimas_ir_griovys_is_R_D.Stonciaus nuotr.-K100

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.

„Seimas praėjusią savaitę nutarė paskelbti 2017-uosius piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios

Skaityti toliau

17 piliakalnių atradėjo D.Stončiaus aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre (0)

Stasenu piliakalnnis_griovys_pylimas_is_PV_dr.Dariaus Stonciaus nuotr

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.

„Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių ežerų salose. Stašėnų piliakalnis yra vienas iš naujausių jo atradimų.

Skaityti toliau

Atrastas nežinomas piliakalnis prie Neries (0)

grabijolu piliakalnis2-K100

Vasario 20-ąją, pirmą saulėtą ir šiltą šių metų dieną – puikus atradimas Grabijoluose (Elektrėnų sav.). Ilgame šio kaimo archeologinių ir mitologinių vertybių sąraše nebuvo piliakalnio ir jį, vienas kitam padedami, surado Neries regioninio parko darbuotojai: Karolina Tamašauskaitė, Audronė Žičkutė, Saulius Pupininkas ir Gintaras Malmiga. Archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui, kuris tądien svečiavosi su paskutiniąja, jau ketvirta iš eilės 2007 m. Neries ekspedicijos knyga, liko maloniausia dalis – apžiūrėti, išmatuoti ir… palinkėti šeimininkams jėgų tvarkant šį vaizdingą, miške skendintį piliakalnį (LKS-94: 555434, 6078416).

Grabijolų piliakalnis įrengtas net pusšimtį metrų iškylančių stačiašlaičių Neries aukštumų kyšulyje. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Biršone atrastas naujas piliakalnis (1)

????????

Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.

Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?! Skaityti toliau

Penktadienį vyks Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventė (4)

Samylų piliakalnis |  turizmogidas.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. 14 val. ant Samylų II piliakalnio (Samylų km., Kauno raj.) Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė kviečia į Baltų vienybės dienos, Rudens lygiadienio ir Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventę.

Lietuva turi daugiau negu tūkstantį piliakalnių, tai iškilūs istorijos paminklai. Piliakalniai, gynybinės sistemos niekada neegzistavo pavieniui. Štai ir neseniai atrastas Samylų II piliakalnis randasi netoli Samylų I piliakalnio Kauno marių regioniniame parke.

Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės kolektyvas ėmėsi iniciatyvos Skaityti toliau

V. Tumėnas. Žilvinas Danys – kraštovaizdžio sakralumo dailius (nuotraukos) (0)

Žilvinas Danys prie aukuro Duburių šventvietėje, Zarasu r. 2014.

Žilvinas Danys – savitą meninę kalbą, gamtinę pasaulėjautą ir regioninę tapatybę aktyviai puoselėjantis jaunasis menininkas.

Jo sukurtas fotografijos ir tapybos darbų ciklas „Geografinės plotmės“, neseniai eksponuotas Zarasų kultūros centre (2014.04.15 – 05.15), originaliai liudija itin savitą, kitokį, nei perša masinė kultūra, požiūrį į gimtinės ir protėvių žemės kraštovaizdžio sakralumą, necivilizuoto pirmapradžio grožio kultūrinę reikšmę.

Tai savitas poetizuotas jauno šiuolaikinio menininko savojo rytinių Europos Sąjungos ir Lietuvos pakraščių gamtovaizdžio lyginimas su priešingu vakariniu pakraščiu – Skaityti toliau