Žymos archyvas: piliakalniai

Pajūryje rastam Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

Atrastas Kukuliškių piliakalnis Klaipėdos rajone | Arūno Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.  

„Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, Skaityti toliau

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija sutarė bendradarbiauti su Lietuvos nacionaliniu muziejumi (0)

Karoblis ir Kulnyte_kam.lt

Kovo 9 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus stiprins bendradarbiavimą rengiant edukacinius projektus, ugdančius pilietiškumą ir nacionalines vertybes.

Šia sutartimi ministerija ir muziejus reglamentuos šalies mokyklų, kurioms kasmet sausio 1 d. iškilmingai perduodama saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava, Skaityti toliau

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų (7)

Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

Gimbutienes skaitymai XIV_lnm.lt

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau

Kaune vyks respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas-2017“ (0)

„Tautosakos malūnas-2017“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 23 d., 13 val. Kauno tautinės kultūros centras jau penktus metus  įsuks malūno sparnus ir  surengs smagias ir šmaikščias etninės kultūros pažinimo turiniu prisodrintas respublikines varžytuves „Tautosakos malūnas-2017“, skirtas Piliakalnių metams.

Lietuva garsėjo savo  giriomis, kurios kaip ir piliakalniai padėjo gintis nuo priešų. Štai kodėl šių metų tema „Piliakalniai, miškai ir laukiniai žvėrys tautosakoje“. Varžytuvių dalyvių pasakojamos legendos, sakmės nukels į tuos laikus, kada ant kalnų ir kalnelių, gausiai apaugusių ąžuolynais, savo galybę rodydavo aisčių garbinamas žvėris – tauras. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (3)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams (0)

Valstybine kultūros paveldo komisija

Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Valstybinė kultūros paveldo komisija, vertindama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktus 2017 metų programų projektus, rekomendavo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metų įprasminimui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai buvo patiekti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ priemonių projektai. Programų projektams Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa) (1)

leidėjų nuotr.

Gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.

Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.

Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės.

„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) –tai tęstinis tarpregioninis, tarpvalstybinis jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Skaityti toliau

Pradedamos istorinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos (19)

Anykščių sav. pav.

Atsižvelgiant į istorinius šaltinius apie XIII–XIV a. Lietuvoje stovėjusias medines pilis ir Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus, daugelį metų trukusios pastangos iš užmarštyje paskandintos praeities prikelti protėvių gyvenimą ant Šeimyniškėlių piliakalnio šiandien tapo realybe. 2016 m. rugsėjo 27 d. 14 val. į istorinę Šeimyniškėlių piliakalnio žemę bus įkasama Vorutos pilies statybų pradžios sija, rašoma pranešime.

 „Simboliška, kad Vorutos pilies statybas pradedame minėdami ir Pasaulinę turizmo dieną. Skaityti toliau

Šiemet visus baltus vėl sujungs Baltų vienybės ugnys (0)

Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Girnikų kalno | aukuras.lt nuotr.

Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. Rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su baltųjų smėlynų kraštu (0)

anyksciu_kvarco_karjeras_lgt-lt

Rugsėjo 17 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, mūsų šalyje bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga visiems norintiems susipažinti su baltųjų smėlynų – Anykščių – krašto geologiniais turtais rugsėjo 23-24 d. rengiama išvyka į Anykščių regioninį parką. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), Lietuvos geologų sąjunga ir parko direkcija. Skaityti toliau

Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus (1)

Liepos mėn. 23 d. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Salantų regioniniame parke palei Salanto-Minijos žemupį einanti senovės kuršių gynybinė piliakalnių linija atveria gausų kuršių genties istorinį ir kultūrinį palikimą. Kuršių gentis buvo nukariauta kryžiuočių, išblaškyta tarp kitų genčių, ilgainiui jose asimiliavosi, dalis jų sulatvėjo, kiti sulietuvėjo, todėl jau apie XVII amžių kuršiai išnyko.

Kretingos krašto gyventojai iš kuršių perėmė kai kurias kalbos ypatybes (kretingiškių patarmės ribos atitinka kuršių istorinės žemės ribas), todėl žodinė tradicija, Kretingos krašto padavimai ir legendos bei archeologinis ir istorinis paveldas (piliakalniai, Skaityti toliau

Paskirstyta 4,79 mln. eurų turizmo plėtros reklamavimui regionuose (0)

oro balionai_ukmin.lt

24-iems 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e. rinkodara“ projektams skyrė 4,79 mln. eurų finansavimą. ES investicijos pagal šią priemonę padės Lietuvos regionams, pasitelkus e. rinkodaros priemones, padidinti kultūros ir gamtos paveldo objektų žinomumą ir lankomumą.

„Pagal pateiktas paraiškas matome, kad Lietuvos savivaldybės ir asociacijos, pasitelkdamos e. rinkodaros priemones, planuoja pritraukti daugiau lankytojų į prioritetinius Lietuvos turizmui regionus. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa (0)

Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.

Tūkstančio piliakalnių šalimi Lietuvą vadina lietuvių kilmės muzikantas Džeimsas Zabiela (James Zabiela)  ir džiaugiasi, kad šių istorijos paminklų dar  neužgožė naujos statybos.  Nuo piliakalnio pasižvalgę, ne tik toliau matome…Bebėgdami (paknopstom?) beskubėdami kitus pasivyti, pamirštame paprastą tiesą: kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savos praeities… Gal todėl 2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais?

Kad žodžiai neskambėtų perdėm patetiškai,  Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) nariai iš Kauno ir Vilniaus, vadovaujami Juozo Pugačiausko, birželio 10-ąją išsirengė tvarkyti Skaityti toliau

Ką veikti Žemaitijos nacionaliniame parke pavasarį? (0)

moksleiviai Zemaitijos nac.parke_vstt.lt nuotr.

Kovo pradžia – kalendorinis pavasaris. Ir nors orai dar šaltoki, norisi išeiti į lauką, pakeliauti po gamtą, kur jau girdisi pavasario pranašų – vieversių – balsai. Pakeliauti kviečia Žemaitijos nacionalinis parkas.

Atvykus į parko „sostinę“ Platelius, pirmiausiai vertėtų užsukti į lankytojų centrą, kuriame gausite visą informaciją, ką aplankyti, kur pavalgyti, kokie renginiai ir edukaciniai užsiėmimai vyksta, įsigyti lankstinukų bei suvenyrų. Skaityti toliau

Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį (6)

„Wikipedia“ nuotr.

Punia ir istorinis Margio piliakalnis yra dažnai lankomas turistų. Išgirsti istoriją apie tragišką lietuvių karžygių kovą, pasivaikščioti ant piliakalnio, nuo kurio atsiveria Punios šilas ir Nemuno kilpa, atvyksta daug keliaujančių šalies gyventojų, turistų iš užsienio, mokinių. Tačiau esama infrastruktūra neatitinka šiuolaikinio keliautojo poreikių. Alytaus rajono savivaldybė kartu su Nemuno kilpų regioniniu parku ruošia Punios piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymo projektą. Skaityti toliau

Radiškio piliakalniui suteikta teisinė apsauga (1)

D. Stončiaus nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Radiškio piliakalnis Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Radiškio piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.

„Radiškio piliakalnis išsiskiria tuo, kad jis beveik neturi aiškios aikštelės. Tiksliau, jo aikštelė yra labai smarkiai nuolaidėjanti į Šventosios upės slėnį. Paprastai tai piliakalniams nėra būdinga, Skaityti toliau

„Baltų kelias“ apima visą Lietuvą (0)

baltu-amatu-ir-karybos-svente-ploksciuose-2012fr

Asociacijos „Baltų centras“ rengtame dviejų dienų seminare „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“ dėmesį parodė ne tik aukšti Vyriausybės vadovai, tačiau atvyko įvairių su turizmu, kultūra susijusių organizacijų atstovų iš Lietuvos ir Latvijos desantas. Siekiama sukurti sistemą, apjungiančią paveldo, kultūros, turizmo ir verslo sritis, susijusias su baltų savastimi. Organizatoriai pristatė projekto rezultatus, išgirdo daug naudingų patarimų.  Skaityti toliau

Šiandien vyks baltų vienybės ugnies sąšauka (4)

Baltų vienybės ugnies sąšauka

Šiandien, rugsėjo 22 d., antradienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungs į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegs ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Skaityti toliau

Pagarbinimas Lietuvos prie Nemuno (2)

Zita Kelmickaite_Andriaus Lygnugario nuotrauka

Muzikologė, etnologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė geba ne tik ryto suktinį sukti –  ji išmaišė visą Lietuvą, parengė šimtus reportažų iš atokiausių jos kampelių. Ši nesutramdoma moteris „pasirašė“ ir 7 dienų nacionalinei ekspedicijai „Nemunu per Lietuvą“ kurėnu, istoriniu burlaiviu, kuris toli gražu neprimena kruizinio laivo ar jachtos. Minkščiausia vieta jame buvo laivavirvių  krūva, o ir nuolat paskui upeivius sekusi filmavimo grupė neleido atsipalaiduoti. Z.Kelmickaitė mielai pasidalijo ekspedicijos įspūdžiais, juolab kad šiai moteriai dalytis geru yra tarsi kvėpuoti. Skaityti toliau

N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos) (1)

Nijolė Balčiūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nijolė Balčiūnienė – geografė ir žygeivė, Lietuvos gamtos ir tautinės kultūros mylėtoja bei puoselėtoja – jau 15 metų sekmadieniais be atlygio dovanoja savo laiką, rengdama pėsčiųjų žygius vilniečiams po sostinės apylinkes.

Šiame pokalbyje ponia Nijolė pasakoja apie savo „gamtojautos“ susiformavimą ir apie tai, kas ją skatina vos ne kas antrą sekmadienį vedžioti žmones pramintais ir nepramintais takais, jiems rodant gamtos turtus, glūdinčius aplink Vilnių ir pačiame jame. Skaityti toliau