Žymos archyvas: piliakalniai

Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D.Stončiaus surastiems piliakalniams (1)

Paberzes_p_I_pylimas_ir_griovys_is_R_D.Stonciaus nuotr.-K100

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.

„Seimas praėjusią savaitę nutarė paskelbti 2017-uosius piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios

Skaityti toliau

Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais (0)

piliakalniu-vyduno-metai-alkas.lt-koliazas

Birželio 23 d. Seimas, Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2793(3) balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą? (1)

Gediminas Zilys_respublika.lt

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių, šiandien kalbamės kaip su trijų vaikų tėvu, klausdami jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą. Skaityti toliau

Prie Karmazinų piliakalnio rinkosi pavasario budintojai (nuotraukos, video) (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Atkarpoje tarp dvejų sostinių – Vilniaus ir Kernavės – įsikūrusiame Neries regioniniame parke balandžio mėnesį audžiasi ištisi kilimai baltažiedžių plukių, o šalia gyva žaluma atsiveria Lietuvos praeities liudininkai – piliakalniai.

Tokioje įspūdingoje aplinkoje balandžio 18 dieną, šeštadienį, Neries regioniniame parke įvyko nemokamas renginys „2RATU: plukių žydėjimas“. Ant plokščiaviršūnio, Neries slėnyje iškilusio Ąžuolų kalno skambėjo akustinis Eglės Sirvydytės koncertas, o vėliau „Atviro rato“ teatro Skaityti toliau

Pavasario renginyje – balti plukių kilimai ir gyvybe pulsuojantis piliakalnis (0)

Rengėjų nuotr.

Ar kada pavasarį keliavote nuo Vilniaus Kernavės link? Šioje atkarpoje tarp dvejų sostinių įsikūrusiame Neries regioniniame parke balandžio mėnesį audžiasi ištisi kilimai baltažiedžių plukių, o šalia gyva žaluma atsiveria Lietuvos praeities liudininkai – piliakalniai.

Tokioje įspūdingoje aplinkoje balandžio 18 d., šeštadienį, Neries regioniniame parke vyks nemokamas renginys „2RATU: plukių žydėjimas“. Ant plokščiaviršūnio, Neries slėnyje iškilusio Ąžuolų kalno skambės akustinis Eglės Sirvydytės koncertas, o „Atviro rato“ teatro laboratorija Skaityti toliau

Ant Pūčkorių piliakalnio pašlovinta atbundanti gamta (nuotraukos, video) (19)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kovo 22 d., sekmadienį, 16 val., Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lietuvos jaunimo Ramuva sukvietė vilniečius ir svečius ant Pūčkorių piliakalnio į tradicinę pavasario lygiadienio šventę.

Prieš šventę nuo Pūčkorių piliakalnio vyko pažintinis pėsčiųjų žygis, kurio metu visi keliavo srauniosios Vilnios pakrantėmis bei stačiašlaičiais Pavilnio kalvynais.

Pavasario lygiadienis yra astronominė pavasario pradžia, kada saulė teka tiksliai rytuose. Skaityti toliau

Gariūnų piliakalnis įrašytas į Kultūros vertybių registrą (3)

Gariūnų piliakalnio itvirtinimai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Gariūnų piliakalnis Vilniaus mieste. Naujai atrasto piliakalnio koordinates praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.

„Archeologinis paveldas atskleidžia mūsų valstybingumo pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai leidžia manyti, kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių objektų ateityje bus atrasta daugiau. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 850 piliakalnių, beveik visi jie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Skaityti toliau

Darna pasaulyje užtikrina tvarką, o žmogaus gyvenime – pusiausvyrą (1)

Naisiai | R. Gendvilo nuotr.

Vienas iš Naisių, kurie šiais metais yra paskelbti Mažąja Lietuvos kultūros sostine, kūrėjų dizaineris Vytautas Puzeras darnos bei įkvėpimo ieško baltiškoje kultūroje. Šiais metais Naisiai (Šiaulių raj.) sulauks itin daug žmonių atvykstančių iš įvairių Lietuvos kampelių, tad skaitytojus kviečiame artimiau susipažinti su šio dizainerio vizijomis ir darbais Naisiuose.

Grįžimas prie kultūrinių bei etninių šaknų vis dažniau tampa įkvėpimo šaltiniu dažnam kūrėjui. Dizaineris V. Puzeras vedamas Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus renginys (0)

Marvos dvaro 500-ųjų sukaktuvių minėjimas | organiz. nuotr.

Rugpjūčio 15 d., penktadienio popietę, bene seniausioje Kauno vietoje – Marvelėje – vyko Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus šventė. Renginyje skirtame paminėti Marvos dvaro istoriją jaukiam pasibuvimui kartu susirinko gausus būrys miestiečių.

Renginio metu visi susirinkę miestelėnai galėjo išsamiau susipažinti su Marvos dvaro ir gyvenvietės istorija, pabendrauti su vietos gyventojais, menančiais senuosius Marvelės laikus.  Apie Marvelės istoriją pasakojo seniūnaitis Saulius Jakutavičius, Skaityti toliau

Žolinių dieną kviečia Marvos dvaro 500-ųjų metinių sukaktuvių šventė (0)

Marvos dvaras šalia Kauno | Archyvo nuotr.

Rugpjūčio 15 d. 15 val., prasidedant ilgajam Žolinės savaitgaliui, bene seniausioje Kauno vietoje – Marvelėje – vyks Marvos dvaro 500-ųjų metinių sukaktuvių šventė. Renginys skirtas paminėti turtingą Marvos dvaro istoriją bei suburti miestiečius jaukiam pasibuvimui kartu.

Marvelė – ypatinga Kauno miesto dalis, turinti turtingą, senus laikus menančią istoriją. Šioje vietoje archeologai rado patį didžiausią kapinyną Baltijos šalyse. Apie žilą senovę byloja ir du oficialiai pripažinti piliakalniai: Marvos ir Marvelės. Tačiau ši Kauno miesto dalis ypatinga ne tik savo istorija. Botanikas Tadas Ivanauskas Marvos dvaro parke atrado būtent šioje vienoje vietoje egzistuojančią visos Lietuvos augmeniją. Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Kviečia pažintinis žygis po Pavilnių regioninio parko piliakalnius ir bunkerius (0)

Pučkorių atodanga | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Liepos 26 d., šeštadienį, nuo 17.00 val. vyks pažintinis žygis po Pavilnių regioninio parko piliakalnius ir bunkerius.  Žygeiviai kviečiami rinktis  Naujojoje Vilnioje, Genių st.

Iš viso bus aplankyta 8 objektai, išsidėstę tarp N. Vilnios ir Antakalnio.
Žygio dalyviai pamatys 3 piliakalnius, 1 pilkapyną, Pučkorių palivarką, pakeliui aplankys ir XIX a, Kučkuriškių popieriaus fabriką. Žygio pabaigoje bus sustota pasigrožėti gamta prie Pučkorių atodangos, o ekskursiją organizatoriai užbaigs  Antakalnyje,  XX a. lenkų armijos statytuose bunkeriuose. Skaityti toliau

Verslavos piliakalnį šienauja avys (0)

Gražutės regioninio parko nuotr.

Gražutės regioninio parko direkcija su partneriu „Antalieptės kaimo bendruomene“ Verslavos kaime pradėjo įgyvendinti vietos projektą, kurio tikslai daugialypiai – gerinti Verslavos piliakalnio būklę, didinti objekto lankomumą, išsaugoti piliakalnio stepinių pievų buveines.

Verslavos piliakalnis su istorine gyvenviete yra respublikinės reikšmės kultūros paminklas. Ankstesniais metais ant piliakalnio buvo ganoma ir šienaujama, todėl čia susiformavo Europos Bendrijos svarbos gamtinė buveinė-stepinės pievos. Skaityti toliau

Apdovanoti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso nugalėtojai (0)

Seredžiaus piliakalnis (Jurbarko r.) | vstt.lt nuotr.

Balandžio 18 d. Vilniuje paminėta  Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Šia proga Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi Mokslininkų rūmai surengė seminarą, kurio metu buvo aptarti paveldosaugos politikos klausimai, XX a. pradžios kultūros paveldo objektai.

Renginio metu buvo apdovanoti ir Geriausių archeologijos paveldo Skaityti toliau

Dešimt vietų saugomose teritorijose, kurias turite pamatyti šiais metais (1)

Seredžiaus piliakalnis. VSTT nuotr.

Galimybės prasmingai keliauti po gamtą, po saugomas teritorijas kasmet didėja: sutvarkyti paveldo objektai, įrengti nauji pažintiniai gamtos takai, apžvalgos bokštai ir regyklos, nuorodos ir informaciniai stendai. Keliautojus užsukti kviečia saugomų teritorijų Lankytojų centrai su unikaliomis vidaus ekspozicijomis.

Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos siūlo aplankyti 10 naujai sutvarkytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose: Skaityti toliau

Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta (0)

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Penktadienį (kovo 21-ąją) buvo minimas pavasario lygiadienis, žymintis astronominio pavasario pradžią. Dūkštos pažintiniame take ta proga surengtas naktinis žygis sutraukė daugiau kaip 150 žygeivių. Rengėjai teigia nesitikėję tokio susidomėjusių skaičiaus, o patys žygeiviai prasitaria, kad tokių žygių Lietuvoje labai trūksta, todėl daugelis jų, pasitaikius progai, sprunka į gamtą.

Nutolęs nuo Vilniaus 25 kilometrus lankytojus pasitinka Dūkštos pažintinis takas. Atkeliavus sutartu laiku, tenka kiek palaukti, mat susidomėjusių žygiu tiek daug, kad nusidriekia ilga automobilių eilė. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

Šiauliečiai kviečia kartu švęsti Pusiaužiemį (programa) (0)

Žiemos žygis | Aukuras.lt nuotr.

Sausio 25 d. (šeštadienį) Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ bei Kurtuvėnų regioninio parko direkcija kviečia visus kartu švęsti Pusiaužiemį ir pakeliauti po Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio ežeryną, aplankant 10 ežerų.

Pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir prie urvo pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei ne – tai ilga. Tad visi norintys pamatyti kaip gyvena barsukas ant Barsukyno kalno, kviečiami prisijungti prie šventės.

Pusiaužiemio šventės programa Skaityti toliau

Mintys ir darbai Šakių kraštui (0)

Zanavykų sašauka | sakiskis.lt nuotr.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, Vilniuje ėmė kurtis kraštiečių bendrijos. 1988 m. vasarą viešėdamas pas prof. J. Pikčilingį jo tėviškėje Joniškių kaime, A. Vaičiūnas tarėsi dėl šakiečių bendrijos įkūrimo Vilniuje. Po atostogų sugrįžę į sostinę, pasitelkė dar 3 bendraminčius – „Mokslo“ leidyklos darbuotoją A. Pastarnokienę, Botanikos instituto mokslinį bendradarbį J. Jurevičių ir Vilniaus universiteto darbuotoją A. Matijošienę. Šis „penketukas“ sudarė iniciatyvinę grupę, kuri sukvietė Vilniuje gyvenusius šakiečius į susirinkimą.

Prabėgo 25-eri metai nuo to vakaro, kai 1989 m. sausio 13-ąją Vilniaus šakiškiai rinkosi į Meno darbuotojų rūmus (dabar – LR Prezidentūra), Skaityti toliau

Atgimsta piliakalniai saugomose teritorijose (0)

Bėčionių piliakalnis pritaikytas lankymui | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 1000 piliakalnių, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose pastaraisiais metais nemažai iš jų tvarkoma. Varnių regioniniame parke baigti Pašatrijos, Panemunių regioniniame parke – Seredžiaus, o Salantų regioniniame parke – Kartenos piliakalnių tvarkymo darbai. Lankytojų laukia naujai įrengti laiptai, informacinės aikštelės, sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės.  Darbai atlikti įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus tęsia vakarų ciklą apie pilis. Kas naujo medinių pilių tyrimuose? (0)

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. Viršelis. | Dailininkas Š.Miškinis

Spalio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) archeologas dr. Gintautas Zabiela skaitys paskaitą „Kas naujo medinių pilių tyrimuose?“

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet vėl rengia naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“. Pirmasis vakaras jau įvyko spalio 10 d. Tuo kart istorikas Vytautas Volungevičius skaitė įvadinę paskaita „Kas yra pilis?“

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė viduramžiais buvo medinių pilių kraštas. Iš šių pilių iki mūsų dienų išliko tik jų vietos – piliakalniai ir pilis minintys negausūs rašytiniai šaltiniai. Paskaitoje buvo apžvelgtos pagrindinės paskutinio dešimtmečio Skaityti toliau

Meilė gimtajam kraštui gimsta nuo jo pažinimo (2)

Seredžiaus piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šią vasarą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pakvietus, teko apsilankyti ne viename Lietuvos nacionaliniame parke, rezervate ar draustinyje. Džiugu buvo matyti, kiek daug daroma, siekiant išsaugoti gražiausius mūsų šalies kampelius! Ir visur palaikomi itin glaudūs ryšiai su mokyklomis: jaunimas būna tarp pirmųjų, išbandančių parkuose naujai nutiestus pažintinius takus, traukiančių apžiūrėti lankytojams pritaikytų piliakalnių, apžvalgos bokštų ar atodangų.

Ir, žinoma, jauni žmonės – gausiausi saugojamose teritorijose veikiančių Lankytojų centrų dalyviai. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis (3)

Baltų vienybės ugnies sąšauka | pilaitesbendruomene.lt  nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke (1)

Juodkrantė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.

Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.

Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai (8)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Apie geologinį Vilniaus apylinkių pamatą neturėjome nė menkiausio supratimo, kol vos ne atsitiktinai susidūrėme su Rasa Apirubyte, kuri, pasirodo, anksčiau buvo dirbusi geologijos tarnyboje, o dabar kavą kaip ir aš pamėgusi pensininkė. Prie kavos puodelio kitoje stalelio pusėje sėdėdama nugirdusi, apie ką mes galvas sukišę kalbamės, ji pasisiūlė mums padėti ir pirmiausia aprūpino Vilniaus požemio vandenų žemėlapiais. Mat darant jų gręžinius aptikta ir geologinių sluoksnių įtrūkiai, pro kuriuos ir išsiveržia patys stipriausi energetiniai pulsavimai iš Žemės branduolio, pranokstantys standartines reikšmes. Taigi atsiranda anomalijos? Skaityti toliau

Vilniuje nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas (nuotraukos) (11)

Nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas

Rugpjūčio 31 d. susirūpinę vilniečiai pranešė, kad Užupyje, Krivių gatvės 24-to namo sklypo paribyje rugpjūčio 28-30 dienomis naudojant techniką buvo nukastas piliakalnio vadinamo Gedimino kapo kalnu šlaitas. Darbai vyksta toliau.

Užupio seniūnijos, Pilies seniūnaitijos seniūnaitis Sakalas Gorodeckis dėl šio įvykio kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorių Artūrą Blotnį bei  Kultūros paveldo departamento vadovus prašydamas paaiškinti ar apie šią veiklą žino atsakingos už tai institucijos ir ar šiems darbams buvo išduotas leidimas. Kol kas atsakymai negauti. Skaityti toliau

Vasarą verta užsukti į Varnių regioninį parką (0)

Kraštovaizdis, atsiveriantis nuo Šatrijos kalno | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Pats vasaros įkarštis kvieste kviečia pakeliauti po Lietuvą, aplankant atnaujintus regioninių parkų lankytojų centrus ir šių parkų įžymybes. Vienas iš jų – Varnių regioninis parkas kviečia pasivaikščioti mūsų protėvių takais, aplankyti aukščiausius Lietuvos piliakalnius ir apžiūrėti ekspoziciją „Septyni keliai iš Varnių“.

Lankytojų centro ekspozicijoje užfiksuotas ne tik unikalus Varnių apylinkių kraštovaizdis, lėmęs žemaičių gyvenseną, ne tik įdomūs maršrutai ir lankytini objektai, bet ir unikalios gamtos ir kultūros vertybės. Skaityti toliau

Gamtos perlai sužiba nauja šviesa (0)

Sutvarkytas Pagramančio piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Retas lietuvis galėtų pasigirti tuo, kad yra aplankęs visus gražiausius Lietuvos kampelius – ežerais išdabintas aukštumas, stačiašlaičius slėnius, didžiąsias girias, pelkes ir smėlynus, kopas, piliakalnius, dvarus. Jų tiek daug, kad prireiktų ne vieno mėnesio atostogų, norint visais pasigrožėti. Ypatingai visas jų grožis atsiskleidžia vasarą, kai viskas sužaliuoja, pražysta, sučiulba. Lietuvoje 15 procentų jos teritorijos yra saugoma valstybės. Tai valstybiniai rezervatai,  nacionaliniai parkai, regioninių parkai ir biosferos rezervatai bei poligonai, draustiniai. Čia saugomi ir prižiūrimi 157 gamtos ir 965 kultūros paminklai.  Skaityti toliau