Žymos archyvas: piliakalniai

Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus renginys (0)

Marvos dvaro 500-ųjų sukaktuvių minėjimas | organiz. nuotr.

Rugpjūčio 15 d., penktadienio popietę, bene seniausioje Kauno vietoje – Marvelėje – vyko Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus šventė. Renginyje skirtame paminėti Marvos dvaro istoriją jaukiam pasibuvimui kartu susirinko gausus būrys miestiečių.

Renginio metu visi susirinkę miestelėnai galėjo išsamiau susipažinti su Marvos dvaro ir gyvenvietės istorija, pabendrauti su vietos gyventojais, menančiais senuosius Marvelės laikus.  Apie Marvelės istoriją pasakojo seniūnaitis Saulius Jakutavičius, Skaityti toliau

Žolinių dieną kviečia Marvos dvaro 500-ųjų metinių sukaktuvių šventė (0)

Marvos dvaras šalia Kauno | Archyvo nuotr.

Rugpjūčio 15 d. 15 val., prasidedant ilgajam Žolinės savaitgaliui, bene seniausioje Kauno vietoje – Marvelėje – vyks Marvos dvaro 500-ųjų metinių sukaktuvių šventė. Renginys skirtas paminėti turtingą Marvos dvaro istoriją bei suburti miestiečius jaukiam pasibuvimui kartu.

Marvelė – ypatinga Kauno miesto dalis, turinti turtingą, senus laikus menančią istoriją. Šioje vietoje archeologai rado patį didžiausią kapinyną Baltijos šalyse. Apie žilą senovę byloja ir du oficialiai pripažinti piliakalniai: Marvos ir Marvelės. Tačiau ši Kauno miesto dalis ypatinga ne tik savo istorija. Botanikas Tadas Ivanauskas Marvos dvaro parke atrado būtent šioje vienoje vietoje egzistuojančią visos Lietuvos augmeniją. Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Kviečia pažintinis žygis po Pavilnių regioninio parko piliakalnius ir bunkerius (0)

Pučkorių atodanga | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Liepos 26 d., šeštadienį, nuo 17.00 val. vyks pažintinis žygis po Pavilnių regioninio parko piliakalnius ir bunkerius.  Žygeiviai kviečiami rinktis  Naujojoje Vilnioje, Genių st.

Iš viso bus aplankyta 8 objektai, išsidėstę tarp N. Vilnios ir Antakalnio.
Žygio dalyviai pamatys 3 piliakalnius, 1 pilkapyną, Pučkorių palivarką, pakeliui aplankys ir XIX a, Kučkuriškių popieriaus fabriką. Žygio pabaigoje bus sustota pasigrožėti gamta prie Pučkorių atodangos, o ekskursiją organizatoriai užbaigs  Antakalnyje,  XX a. lenkų armijos statytuose bunkeriuose. Skaityti toliau

Verslavos piliakalnį šienauja avys (0)

Gražutės regioninio parko nuotr.

Gražutės regioninio parko direkcija su partneriu „Antalieptės kaimo bendruomene“ Verslavos kaime pradėjo įgyvendinti vietos projektą, kurio tikslai daugialypiai – gerinti Verslavos piliakalnio būklę, didinti objekto lankomumą, išsaugoti piliakalnio stepinių pievų buveines.

Verslavos piliakalnis su istorine gyvenviete yra respublikinės reikšmės kultūros paminklas. Ankstesniais metais ant piliakalnio buvo ganoma ir šienaujama, todėl čia susiformavo Europos Bendrijos svarbos gamtinė buveinė-stepinės pievos. Skaityti toliau

Apdovanoti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso nugalėtojai (0)

Seredžiaus piliakalnis (Jurbarko r.) | vstt.lt nuotr.

Balandžio 18 d. Vilniuje paminėta  Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Šia proga Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi Mokslininkų rūmai surengė seminarą, kurio metu buvo aptarti paveldosaugos politikos klausimai, XX a. pradžios kultūros paveldo objektai.

Renginio metu buvo apdovanoti ir Geriausių archeologijos paveldo Skaityti toliau

Dešimt vietų saugomose teritorijose, kurias turite pamatyti šiais metais (1)

Seredžiaus piliakalnis. VSTT nuotr.

Galimybės prasmingai keliauti po gamtą, po saugomas teritorijas kasmet didėja: sutvarkyti paveldo objektai, įrengti nauji pažintiniai gamtos takai, apžvalgos bokštai ir regyklos, nuorodos ir informaciniai stendai. Keliautojus užsukti kviečia saugomų teritorijų Lankytojų centrai su unikaliomis vidaus ekspozicijomis.

Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos siūlo aplankyti 10 naujai sutvarkytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose: Skaityti toliau

Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta (0)

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Penktadienį (kovo 21-ąją) buvo minimas pavasario lygiadienis, žymintis astronominio pavasario pradžią. Dūkštos pažintiniame take ta proga surengtas naktinis žygis sutraukė daugiau kaip 150 žygeivių. Rengėjai teigia nesitikėję tokio susidomėjusių skaičiaus, o patys žygeiviai prasitaria, kad tokių žygių Lietuvoje labai trūksta, todėl daugelis jų, pasitaikius progai, sprunka į gamtą.

Nutolęs nuo Vilniaus 25 kilometrus lankytojus pasitinka Dūkštos pažintinis takas. Atkeliavus sutartu laiku, tenka kiek palaukti, mat susidomėjusių žygiu tiek daug, kad nusidriekia ilga automobilių eilė. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (5)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

Šiauliečiai kviečia kartu švęsti Pusiaužiemį (programa) (0)

Žiemos žygis | Aukuras.lt nuotr.

Sausio 25 d. (šeštadienį) Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ bei Kurtuvėnų regioninio parko direkcija kviečia visus kartu švęsti Pusiaužiemį ir pakeliauti po Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio ežeryną, aplankant 10 ežerų.

Pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir prie urvo pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei ne – tai ilga. Tad visi norintys pamatyti kaip gyvena barsukas ant Barsukyno kalno, kviečiami prisijungti prie šventės.

Pusiaužiemio šventės programa Skaityti toliau

Mintys ir darbai Šakių kraštui (0)

Zanavykų sašauka | sakiskis.lt nuotr.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, Vilniuje ėmė kurtis kraštiečių bendrijos. 1988 m. vasarą viešėdamas pas prof. J. Pikčilingį jo tėviškėje Joniškių kaime, A. Vaičiūnas tarėsi dėl šakiečių bendrijos įkūrimo Vilniuje. Po atostogų sugrįžę į sostinę, pasitelkė dar 3 bendraminčius – „Mokslo“ leidyklos darbuotoją A. Pastarnokienę, Botanikos instituto mokslinį bendradarbį J. Jurevičių ir Vilniaus universiteto darbuotoją A. Matijošienę. Šis „penketukas“ sudarė iniciatyvinę grupę, kuri sukvietė Vilniuje gyvenusius šakiečius į susirinkimą.

Prabėgo 25-eri metai nuo to vakaro, kai 1989 m. sausio 13-ąją Vilniaus šakiškiai rinkosi į Meno darbuotojų rūmus (dabar – LR Prezidentūra), Skaityti toliau

Atgimsta piliakalniai saugomose teritorijose (0)

Bėčionių piliakalnis pritaikytas lankymui | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 1000 piliakalnių, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose pastaraisiais metais nemažai iš jų tvarkoma. Varnių regioniniame parke baigti Pašatrijos, Panemunių regioniniame parke – Seredžiaus, o Salantų regioniniame parke – Kartenos piliakalnių tvarkymo darbai. Lankytojų laukia naujai įrengti laiptai, informacinės aikštelės, sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės.  Darbai atlikti įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus tęsia vakarų ciklą apie pilis. Kas naujo medinių pilių tyrimuose? (0)

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. Viršelis. | Dailininkas Š.Miškinis

Spalio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) archeologas dr. Gintautas Zabiela skaitys paskaitą „Kas naujo medinių pilių tyrimuose?“

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet vėl rengia naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“. Pirmasis vakaras jau įvyko spalio 10 d. Tuo kart istorikas Vytautas Volungevičius skaitė įvadinę paskaita „Kas yra pilis?“

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė viduramžiais buvo medinių pilių kraštas. Iš šių pilių iki mūsų dienų išliko tik jų vietos – piliakalniai ir pilis minintys negausūs rašytiniai šaltiniai. Paskaitoje buvo apžvelgtos pagrindinės paskutinio dešimtmečio Skaityti toliau

Meilė gimtajam kraštui gimsta nuo jo pažinimo (2)

Seredžiaus piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šią vasarą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pakvietus, teko apsilankyti ne viename Lietuvos nacionaliniame parke, rezervate ar draustinyje. Džiugu buvo matyti, kiek daug daroma, siekiant išsaugoti gražiausius mūsų šalies kampelius! Ir visur palaikomi itin glaudūs ryšiai su mokyklomis: jaunimas būna tarp pirmųjų, išbandančių parkuose naujai nutiestus pažintinius takus, traukiančių apžiūrėti lankytojams pritaikytų piliakalnių, apžvalgos bokštų ar atodangų.

Ir, žinoma, jauni žmonės – gausiausi saugojamose teritorijose veikiančių Lankytojų centrų dalyviai. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis (3)

Baltų vienybės ugnies sąšauka | pilaitesbendruomene.lt  nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke (1)

Juodkrantė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.

Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.

Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai (8)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Apie geologinį Vilniaus apylinkių pamatą neturėjome nė menkiausio supratimo, kol vos ne atsitiktinai susidūrėme su Rasa Apirubyte, kuri, pasirodo, anksčiau buvo dirbusi geologijos tarnyboje, o dabar kavą kaip ir aš pamėgusi pensininkė. Prie kavos puodelio kitoje stalelio pusėje sėdėdama nugirdusi, apie ką mes galvas sukišę kalbamės, ji pasisiūlė mums padėti ir pirmiausia aprūpino Vilniaus požemio vandenų žemėlapiais. Mat darant jų gręžinius aptikta ir geologinių sluoksnių įtrūkiai, pro kuriuos ir išsiveržia patys stipriausi energetiniai pulsavimai iš Žemės branduolio, pranokstantys standartines reikšmes. Taigi atsiranda anomalijos? Skaityti toliau

Vilniuje nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas (nuotraukos) (11)

Nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas

Rugpjūčio 31 d. susirūpinę vilniečiai pranešė, kad Užupyje, Krivių gatvės 24-to namo sklypo paribyje rugpjūčio 28-30 dienomis naudojant techniką buvo nukastas piliakalnio vadinamo Gedimino kapo kalnu šlaitas. Darbai vyksta toliau.

Užupio seniūnijos, Pilies seniūnaitijos seniūnaitis Sakalas Gorodeckis dėl šio įvykio kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorių Artūrą Blotnį bei  Kultūros paveldo departamento vadovus prašydamas paaiškinti ar apie šią veiklą žino atsakingos už tai institucijos ir ar šiems darbams buvo išduotas leidimas. Kol kas atsakymai negauti. Skaityti toliau

Vasarą verta užsukti į Varnių regioninį parką (0)

Kraštovaizdis, atsiveriantis nuo Šatrijos kalno | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Pats vasaros įkarštis kvieste kviečia pakeliauti po Lietuvą, aplankant atnaujintus regioninių parkų lankytojų centrus ir šių parkų įžymybes. Vienas iš jų – Varnių regioninis parkas kviečia pasivaikščioti mūsų protėvių takais, aplankyti aukščiausius Lietuvos piliakalnius ir apžiūrėti ekspoziciją „Septyni keliai iš Varnių“.

Lankytojų centro ekspozicijoje užfiksuotas ne tik unikalus Varnių apylinkių kraštovaizdis, lėmęs žemaičių gyvenseną, ne tik įdomūs maršrutai ir lankytini objektai, bet ir unikalios gamtos ir kultūros vertybės. Skaityti toliau

Gamtos perlai sužiba nauja šviesa (0)

Sutvarkytas Pagramančio piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Retas lietuvis galėtų pasigirti tuo, kad yra aplankęs visus gražiausius Lietuvos kampelius – ežerais išdabintas aukštumas, stačiašlaičius slėnius, didžiąsias girias, pelkes ir smėlynus, kopas, piliakalnius, dvarus. Jų tiek daug, kad prireiktų ne vieno mėnesio atostogų, norint visais pasigrožėti. Ypatingai visas jų grožis atsiskleidžia vasarą, kai viskas sužaliuoja, pražysta, sučiulba. Lietuvoje 15 procentų jos teritorijos yra saugoma valstybės. Tai valstybiniai rezervatai,  nacionaliniai parkai, regioninių parkai ir biosferos rezervatai bei poligonai, draustiniai. Čia saugomi ir prižiūrimi 157 gamtos ir 965 kultūros paminklai.  Skaityti toliau

Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę (5)

Rasos šventė Kernavėje 2012 | V.Kašinsko nuotr.

Birželio 23 d. Rasos šventė kviečia į istorinę Kernavę. 1967 metais žygeivių klubas „Raskila“ pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įžiebė šventą aukuro ugnį. Jau 46 metus ši ugnis kasmet kviečia sugrįžti į Kernavę ir su daina bei apeigomis nusilenkti Saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo, iš širdies pasilinksminti ir pasisemti stiprybės – taip pašlovinti lietuvių praeitį, papročius ir tradicijas.

Nuo 15 val. Kerniaus ir Vilniaus gatvėse vyks mugė.

20–3 val. Miestelio scenoje koncertuos folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, country muzikos grupė „Karčema“ iš Šilutės, Skaityti toliau

V.Almonaitis. Rekstukų piliakalnis – dar viena Jūros gynybinės sistemos grandis (1)

Rekstukų piliakalnio priešpilis | V.Almonaičio nuotr.

Gegužės 10 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks istoriko dr. Vytenio Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ (Kaunas: Keliautojo žinynas, 2013) pristatymas. Dalyvaus knygo autorius, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, istorikas dr. Artūras Dubonis. Renginį ves istorikas dr. prof. Rimvydas Petrauskas.

Skelbiame ištrauką iš šios knygos.

Įvadas Skaityti toliau

Vilniaus universitete V.Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ pristatymas (0)

Gegužės 10 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks istoriko dr. Vytenio Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, istorikas dr. Artūras Dubonis. Renginį ves istorikas dr. prof. Rimvydas Petrauskas.

Knygą „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ sudaro viena studija ir septyni moksliniai straipsniai, parašyti 1999–2012 m. Pirminiai jų variantai jau buvo spausdinti įvairiuose leidiniuose, tačiau čia pateikiami patobulinti ir papildyti tekstai. Skaityti toliau

Įteikti diplomai už archeologinio paveldo išsaugojimą (1)

Diplomai – Panemunių regioninio parko direktoriaus V.Ganusausko ir Varnių regioninio parko direktorės I.Zimblienės rankose.

Archeologinio paveldo išsaugojimo geriausių darbų konkurse net du diplomus gavo saugomų teritorijų direkcijos. Tai Panemunių regioninio parko direkcija – už Seredžiaus piliakalnio su gyvenviete pritaikymą pažintinei rekreacijai ir Varnių regioninio parko direkcija už Pašatrijos piliakalnio tvarkymo darbų organizavimą. Šių piliakalnių tvarkymo darbai buvo vykdomi kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.

Panemunių regioniniame parke sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais atlikti, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“. Skaityti toliau

Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“ (0)

mjr.lt nuotr.

Nuo kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje buvo pristatyta pirmą kartą kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirma tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis skatinti visuomenę domėtis krašto istorija.

Kas šiandien vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio Skaityti toliau

Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas (0)

Isaako Serbovo fotografijų albumas | V.Žeimanto nuotr.

Ne kasdieną ir ne dažnas gali lankytis garsiojoje Vilnius universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje. O aš, štai jau antrą kartą esu čia kviečiamas ir kvietėjai vis tie patys: Vilniaus universiteto biblioteka ir Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Ir abu kartus teko dalyvauti pristatant unikalius leidinius, kuriuos, talkinant Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams, išleido Minske esanti leidykla „Baltarusijos enciklopedija“, turinti garsaus baltarusių rašytojo ir poeto Petrusio Brovkos vardą.

Pirmą kartą buvo pristatyta didelės apimties knyga „Dmitrijus Strukovas. Piešinių albumas. 1854-1857“. Antrą kartą ne mažesnės apimties leidinys „Baltarusiai Isaako Serbovo fotografijose. 1912-1913“.

Abu šie albumai yra visiškai skirtingi, viename akvarelės, Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“.

„Pats pirmasis lietuvių kosminę moralinę viziją apie 1900 metus pradėjo kurti Vydūnas, Skaityti toliau

Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą (0)

Į-gamtą-300x246Lietuva – žalia šalis, turinti potencialą pažintiniam turizmui plėtoti. Unikali gamta, kraštovaizdžių įvairovė, retos augalų ir gyvūnų rūšys, gamtos ir kultūros paveldo objektai – mūsų krašto turtai, kuriuos galima išvysti apsilankius Lietuvos saugomose teritorijose.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM įgyvendina ilgalaikį projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, kuris vykdomas ES struktūrinių fondų paramos ir kitomis lėšomis. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įrengiami pažintiniai takai, regyklos, pritaikomi Skaityti toliau

Papilėje pastatytas pažintinis takas (0)

Akmenės miesto savivaldybės nuotr.

Baigti pagrindiniai darbai pagal projektą „Jurakalnio geologinio-pažintinio tako įrengimas Akmenės rajono Papilės seniūnijoje“. Šioje seniūnijoje esantys kultūros paveldo objektai dar labiau pritaikyti lankytojams: sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, iškirsti ir suformuoti želdiniai. Netrukus planuojama ne tik priėjimus, privažiavimus pritaikyti lankytojų srautams, bet ir įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, atokvėpio vietų, informacinių stendų, tuo pačiu išsaugojant susiformavusį kraštovaizdžio draustinį ir pritaikant jį turizmo reikmėms. Projekto įgyvendinimui skirta per 212 tūkstančių litų parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Skaityti toliau

Salantų regioniniame parke atgims Imbarės piliakalnis (6)

Imbarės piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Salantų regioniniame parke prasideda Imbarės piliakalnio, vieno ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių, tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai.

Imbarės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Salanto ir Pilsupio upių santaką, yra vienas didžiausių šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių. Priešistoriniais laikais ant jo stovėjusi Imbarės pilis, kuri XIII a. buvo svarbus kuršių Cėklio žemės centras. Tačiau Imbarės archeologinį kompleksą sudaro ne tik piliakalnis su priešpiliu, bet ir kiti kompaktiškai išsidėstę archeologinę, istorinę ir mitologinę vertę turintys kultūros paveldo objektai – gyvenvietė, Skaityti toliau