Žymos archyvas: piliakalniai

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių (3)

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių | aukuras.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. jau penkioliktą kartą ant piliakalnių, minint Baltų vienybės dieną, sužibs vienybės ugnys.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje. Skaityti toliau

Gražiausi Lietuvos piliakalniai (2)

vstt.lt nuotr.

Iš viso Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 900 piliakalnių. Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti.  Skaityti toliau

Aplinkosauginio požiūrio pagrindinė taisyklė – „ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk“ (video) (0)

Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Užklupus viruso pandemijai, išvykti į užsienio šalis tapo sudėtingiau, todėl vis daugiau lietuvių lanko dar nematytus Lietuvos kampelius, o tarp jų – ir Lietuvos piliakalnius. Lietuvoje yra suskaičiuojama apie 850 piliakalnių, kurie yra svarbi šalies kraštovaizdžio dalis ir iki šių dienų mena išskirtinę baltų istoriją.

Visgi, didėjant lankytojų srautui, kyla iššūkis dėl tvarkos piliakalnių teritorijose, todėl svarbu, kad poilsiautojai pasirūpintų ne tik savo, bet ir kitų paliktomis šiukšlėmis. Skaityti toliau

Niokojami kraštovaizdžio perlai – piliakalniai (0)

Išvažinėtas Narkyčių piliakalnis | Feisbuko nuotr.

Piliakalniai dažnai vadinami Lietuvos kraštovaizdžio brangakmeniais. Neatsitikinai 2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs piliakalnių metais. Tai pačiais 2017 metais į kultūros vertybių registrą buvo įrašyta 941 piliakalnis. Šiandien fiksuojama virš 900 piliakalnių, kurie yra svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir reikšmingos istorinės atminties vietos.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos atkreipia dėmesį į vis dar pasikartojančius piliakalnių niokojimo atvejus. Be jau klasika tapusių žalojimo pavyzdžių, kuomet nelegalūs kasinėtojai, dar vadinami juodaisiais archeologais, Skaityti toliau

Keturračiai siautėja ir po piliakalnius (3)

Keturračiai siautėja ir po piliakalnius | kpd.lt nuotr.

Gavus pranešimą, kad Ukmergės rajone, Pabaisko seniūnijoje, keturratėmis transporto priemonėmis išvažinėtas Sukinių piliakalnis (unikalus kodas 24158), Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus specialistai informaciją patikrino, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, nubaudė pažeidėją. Tai padariusį asmenį surasti nebuvo sunku – nuotraukas ir video medžiagą pažeidėjas patalpino į savo socialinio tinklo asmeninį profilį. Tuo galimai buvo pažeistos kultūros paveldo objektų lankymo tipinės taisyklės, draudžiančios „važinėti motorinėmis transporto priemonėmis kultūros paveldo objektų teritorijose ne keliais ir statyti jas tam tikslui neskirtose ar atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose“. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Skirsnemunės pilių klausimu (1)

Kartupėnų piliakalnis, 2010 m. Bisenos pilis Kartupėnų piliakalnyje - pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje | wikipedia.org nuotr.

Skirsnemunės raida tęsėsi ilgus šimtmečius. Keitėsi tai spartaus augimo, tai sunkūs politinių ir ekonominių nuopuolių metai. Jos ir apylinkių istorija yra glaudžiai susijusi su kitų pilių – Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus praeitimi.

Nuo seniausių laikų gyvenvietė įsikūrusi Nemuno slėnyje ir ją per didžiuosius Nemuno potvynius apsemdavo. Šiek tiek Skaityti toliau

O. Voverienė. Piliakalniai – unikali tautos kultūros vertybė (24)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina…“
Romualdas Grigas.

Tokiu epigrafu yra pradedama naujausioji akad. Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (V.,  2019). Tai antrasis iš esmės papildytas leidinys. Pirmasis „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (V., 2018) buvo mokslininkų ir visuomenės sutiktas su dideliu susidomėjimu. Matyt, kad atsiliepdamas į skaitytojų pastabas, akademikas knygą gerokai papildė ir turiniu ir apimtimi. Vasario 24 d. ši naujoji jo knyga buvo entuziastingai sutikta, susirinkus gausiai skaitytojų auditorijai K. Varnelio namuose. Skaityti toliau

Bus pristatyta akademiko R. Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (0)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Vasario 15 d., 15 val. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose muziejuje (Didžioji g. 26) bus pristatyta Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ sutiktuvės. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Dalyvaus knygos autorius akademikas Romualdas Grigas, prof.  Ona Voverienė, literatūrologas, istorikas dr. Algimantas Bučys, knygos leidėjas Danas Kaukėnas.

Renginio meninę dalį atliks aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Sviesė Cepliauskaitė ir dainininkė Zita Martinavičiūtė-Grigienė. Renginys nemokoamas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką sako naujausi Žemaitijos piliakalnių tyrimai? (video) (11)

Gintautas Zabiela ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt., J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau

Atkurti sėlių genties aprangą prireikė pusantrų metų (0)

Atkurti IX a. sėlės drabužiai | A. Moisiejenko nuotr.

Vasario 13 d. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujojo sezono archeologinių paskaitų ciklą „Marijos Gimbutienės skaitymai, XVI“. Nuo vasario iki balandžio archeologai pristatys visuomenei dešimt įvairių pranešimų, aprėpiančių daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijos, rekonstrukcijos galimybės, archeologijos mokslo istorija, naujausi tyrimai ir atradimai, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermė.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas. Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie Kauno gynybinį paveldą (0)

Kauno gynybinis paveldas. Valdas Rakutis | kauno.diena.lt nuotr.

„Kauno gynybinis paveldas“ – tai mokomasis bei mokslo populiarinimo žanro leidinys, pasakojantis apie Kauno ir Lietuvos praeitį per karybos istorijos bei karinio-architektūrinio paveldo perspektyvą. Dar Naujųjų metų išvakarėse, keliant didžiausią trispalvę Lietuvoje knyga buvo pristatyta virš buvusios Kauno tvirtovės IX-osios baterijos, yra komandinis autorių – prof. Valdo Rakučio ir Ovidijaus Jurkšos darbas.

Knygos pristatymas vyks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vasario 14d., 17val. Renginiui vadovaus dr. Mindaugas Balkus. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui (1)

Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Tai plačiai tyrinėtas ir literatūroje gerai žinomas Ignalinos krašto ir visos rytų Lietuvos piliakalnis. 1907-1908 m. Vladimiro Kaširskio ekspedicija Mažulonių piliakalnio aikštelėje rado sudegusį ūkinį rąstų pastatą su gausiais radiniais: rugių, kviečių, miežių grūdais, duona, moliniais apžiestais puodais, balnakilpėmis, žąslais ir daugeliu kitų daiktų. XII a. pabaigoje kilusiame pilies gaisre taip pat žuvo ne mažiau kaip trys čia užklupti paaugliai… Naujausi Dovilės Baltramiejūnaitės tyrimai rodo, kad apie X-XII a. pilėnus pasiekdavo prekės iš tolimų kraštų Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

A. Strelčiūnas. Ar parkai, muziejai ir kitos lankytinos vietos Lietuvoje pasiruošę priimti lankytojus savaitgaliais? (1)

Aukštadvario RPD nuotr.

Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Skaityti toliau

Piliakalniai, kuriuos verta pamatyti (1)

Šatrijos kalnas | Varnių reg. parko nuotr.

Jeigu mėgstate patyrinėti Lietuvos kampelius, į „privalu pamatyti“ sąrašą įtraukite ir keletą piliakalnių. Šalyje jų yra apie 850, dauguma apaugę miškais, tad išrinkome keletą gražiausių ir žinomiausių.

Tai yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.

Lietuvoje piliakalniai yra dažniausiai natūraliai susiformavusios kalvos, krantų iškyšuliai, o ne specialiai supiltos kalvos, kurias tik „patobulindavo“ žmonės. Skaityti toliau

D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis? (9)

Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr.

Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros  ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.

Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.   Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis” XXI – burtas mestas! (video) (1)

Molavėnų piliakalnių kompleksas | mjr archyvo nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet kvies susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai.

„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis  keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Skaityti toliau

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai (0)

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai | krastonaujienos.lt nuotr.

Gegužės 19 d., vakare šviesomis ir garsais atgijo tūkstantmečių istoriją menantis Pajautos slėnis Kernavėje. Muziejų nakties proga muzikinę-mitologinę dramą „Dūšelės“ čia, Aukuro kalno papėdėje, atliko Aistė Smilgevičiūtė, grupė „Skylė“ ir vokalinis ansamblis „Baltos sielos“.

Šiuo nemokamu koncertu grupė pradėjo savo 2018 metų „Dūšelių“ koncertinį turą, kuriame numatyti net šeši koncertai ypatingose Lietuvos vietose – prie Kernavės ir Apuolės piliakalnių, Valdovų rūmuose ir šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, Leipalingio dvaro parke bei Gintarų įlankoje Juodkrantėje. Skaityti toliau

Kelionių po Lietuvą portale – nuo prisilietimo prie debesų iki Marso kanjonų (0)

Lentvario dvaras | kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt nuotr.

„Netikėčiausias, neįprasčiausias potyris Lietuvoje man buvo užlipus ant paties ekskavatoriaus krano strėlės galiuko Naujosios Akmenės klinčių karjeruose. Tarp tų didelių mašinų žmogus atrodo tik skruzdėliukas, o pati aplinka – kosminė“, – sako aistringas keliautojas Arvydas Dotas, kartu su keturiais draugais pomėgį keliauti Lietuvoje prieš dvejus metus pavertęs kelionių Lietuvoje portalu pamatykLietuvoje.lt. Lankytinų vietų žemėlapyje išsamiai aprašyta ir iliustruota per 4000 įvairiausių vietų Lietuvoje: nuo piliakalnių, kurių viršukalnėse gali paliesti debesis, karališkų Skaityti toliau

Akademikas R. Grigas pristato savo naują knygą „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (audio) (2)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Šiandien, balandžio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos moklsų akademijoje (Gedimino pr. 3)  pristatyta nauja akademiko Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ kurią leidykla „Diemedis“.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su knygos autoriumi akademiku R. Grigu ir paprašė trumpai pristatyti savo naujas įžvalgas ir atradimus paskatinusius parengti ši naują darbą. Skaityti toliau

Gražutės regioninis parkas kviečia pažinti paveldą (0)

GRP vertybės | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Balandžio 15 d., Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama – Pasaulinė kultūros diena. Ją Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m., liepos 19 d., įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d., susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Skaityti toliau

Kukuliškių piliakalnis prie pat jūros (0)

Kukuliškių piliakalnis. Griovos | J. Zvonkuvienės nuotr.

Pasimatymas ne pirmas, pažintis – pirma! Tai apie atrastą piliakalnį, esantį arčiausiai jūros. Ir susiruošiau į šį pasimatymą ankstyvą giedrą kovo rytą. Saulelė dar ne virš medžių, o tik už medžių tebebuvo, vis surasdama, pro kur prasiskverbti, kad stovinčio ar jau parkritusio ąžuolo stuomenį pasiektų. Šešėliai ilgi. Tai ir gražu, ir šiek tiek ne kas: akelės nebe jaunos, nematau, ką fotografuoju. Norėjau, kad fotkelėse liktų to gaivaus oro, tos grynumos, tos šalstelėjusios tylos ir kovo aukšto dangaus. Dar tų gilių įgriovų žavesio – jos piliakalnio apsauga buvo. Kai kurios labai gilios, ten beveik bugštu žvelgti… Fotkelėmis nepasėmiau viso to, bet širdimi – taip!

Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau

Bus pristatytas leidinys – „Pilsoto žemės pilys“ (0)

Nuotrauka nuo leidinio „Pilsoto žemės pilys“ viršelio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“. Leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Skaityti toliau

Atrastas naujas piliakalnis (0)

vstt.lt nuotr.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nori pasidžiaugti pasipildžiusi dar vienu – jau septintuoju piliakalniu. Piliakalnis buvo atrastas Kurtuvėnų regioninio parko kalvų, turinčių piliakalnių požymių, patikros metu.

Minčių, kad Barsukyno kalva gali būti piliakalnis prieš keletą metų kilo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistui kraštotvarkininkui Dariui Ramančioniui. Tokias dvejones kėlė aplink kalvą iškasti pylimai, aiškus dirbtinis kalvos formavimas. Patikroje dalyvavę archeologai dr. Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis šias hipotezes patvirtino. Skaityti toliau

Lietuvos archeologijos draugija Piliakalnių metus apibendrino leidiniu (0)

piliakalniu metai_fbLietuvos archeologijos draugija, prisidėdama prie Piliakalnių metų minėjimo iniciatyvų, įgyvendino projektą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“, publikuodami naują piliakalnių temai pristatyti ir nagrinėti skirtą leidinį. Pagrindinis projekto ir mokslo studijos uždavinys – parengti vizualiai ir informatyviai patrauklų leidinį, nuosekliai, vaizdingai ir konstruktyviai pristatantį Rytų Baltijos regiono piliakalnius.

Knygoje „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pateikiami pagrindiniai duomenys apie piliakalnius visame kadaise baltų apgyventame areale – ne tik Lietuvoje, Skaityti toliau

Kviečia paroda „Lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis“ (0)

Vaiku piesiniai. Piliakalniu sviesa

Gruodžio 8-31 d. Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse galima aplankyti mokinių dailės parodą ir susimąstyti apie Lietuvos piliakalnių praeitį, dabartį, ateitį, pamatyti jų šviesą kūrybingų Lietuvos jaunųjų kūrėjų akimis.

Balandžio mėnesį Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija draugiškai atvėrė duris 68 jauniesiems šalies dailininkams ir juos atlydėjusiems dailės mokytojams. Čia vyko 23-ioji Lietuvos mokinių dailės olimpiada „Piliakalniai: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“. Skaityti toliau