Žymos archyvas: piliakalniai

Liepos 6-ąją premjeras kviečia švęsti ant 100 Lietuvos piliakalnių (video) (2)

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdyje aptarti Šimtmečio minėjimo programos vykdomi projektai ir pačios šventės finansavimas.

Posėdžio metu taip pat pristatytas pirmasis artėjančio Šimtmečio pasitikimui skirtas renginys, kuris liepos 6 d. sukvies visus pasaulio lietuvius sugiedoti Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių.

„Valstybės dieną kartu giedodami Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių ir visame pasaulyje pasitiksime atkurtos Lietuvos šimtmetį. Skaityti toliau

Žymūs Lietuvos atlikėjai buriasi – liepos 6-ąją taps „Tautiškos giesmės“ šaukliais (0)

Tautiska giesmeLiepos 6-ąją, Lietuvos Valstybės dieną, lygiai 21 val., nuo šimto piliakalnių skambėsiančiai „Tautiškai giesmei“ toną užduos žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge duos pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.

 „Aš gimiau okupuotoje, vėliau gyvenau nepriklausomybę atgavusioje šalyje, o dabar gyvenu Lietuvoje, kuri yra garbinga vakarų pasaulio valstybė bei ori tarptautinių organizacijų narė. Visą mūsų šalies transformaciją išgyvenau asmeniškai ir mačiau savo akimis tuos svarbius istorinius įvykius. Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija perkelia savo darbo vietas ant piliakalnio (0)

Bradeliskiu piliakalnis_V.Balkuno nuotr

Norėdami susisiekti su Neries regioninio parko direkcija, paskutinę birželio savaitę nenustebkite – jos darbuotojų reikės ieškoti ne direkcijos pastate Dūkštose, bet ant Bradeliškių piliakalnio. Čia, biurą atstojančioje didelėje palapinėje, visą savaitę darbuotojai priims lankytojus ir interesantus, vyks įvairūs nemokami, visuomenei atviri renginiai, paskaitos, ekskursijos ir naktiniai lietuviško kino seansai.

Birželio 26-30 dienomis direkcija nedirbs įprastu 8 darbo valandų ritmu – šalia piliakalnio, Skaityti toliau

Keliaukime po regioninius parkus: siūlomas „perliukų“ sąrašas (0)

????????????????????????????????????

Šiais metais minime Lietuvos regioninių parkų įkūrimo 25-metį. Ta proga laikas pažinti ir pakeliauti po 30 regioninių parkų. Šią vasarą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos“, tęsdami Šimtmečio kelionių konkursą, siūlo aplankyti regioninių parkų „perliukus“.

TOP 30 lankytinų vietų sąraše – unikalios gamtinės vietos, naujai įrengti ir ekologiniam turizmui pritaikyti objektai, gamtiniai takai, regioninių parkų lankytojų centrai. Keliautojų laukia dar nematyti Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Užušilių piliakalniui su gyvenviete (0)

Užušilių piliakalnis su gyvenviete | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete, esantį Užušilių kaime, Ukmergės rajone. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokių senovės gyvenviečių rajone ir jo apylinkėse žinoma labai nedaug.

„Piliakalnių metais ypatingai svarbu yra padėkoti žmonėms, padedantiems priartėti prie mūsų ankstyvosios istorijos ir su ja susipažinti. Jų dėka galime džiaugtis vis naujais piliakalnių atradimais. Skaityti toliau

Išrinktas gražiausias saugomų teritorijų piliakalnis (0)

Kernaves piliakalniai_vstt.lt

Kartu su pavasariu baigėsi ir beveik du mėnesius trukę gražiausio saugomose teritorijose esančių piliakalnio rinkimai. Su rinkimams nominuotų piliakalnių trisdešimtuku visi norintys galėjo susipažinti specialioje interneto svetainėje, kurioje vyko ir balsavimas. Daugiau kaip 1000-čio balsavusiųjų valia gražiausiu, mėgstamiausiu piliakalniu išrinktas Kernavės piliakalnių kompleksas.

Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ąją.

Šiuos rinkimus organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir portalas www.pamatykLietuvoje.lt.

Balsuojantieji gali pasirinkti piliakalnius iš pasiūlytojo trisdešimtuko arba pateikti savo kandidatus. Visa informacija apie rinkimų organizatorių atrinktus 30 piliakalnių paskelbta specialiai sukurtoje svetainėje su žemėlapiu. Skaityti toliau

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 piliakalnių (5)

Vaivos Strikaitytės nuotr.

Šiemet, liepos 6-ąją, 21 val. minint Lietuvos piliakalnių metus „Tautiška giesmė“ bus giedama net nuo 100 piliakalnių įvairiose mūsų valstybės vietose. Tiesa, ruoštis šiai Lietuvos valstybės dienos šventei kviečiama jau dabar. Balandžio 22 dieną „Mes Darom” vajaus rengėjai kviečia drauge sutvarkyti šiuos piliakalnius.

„100 piliakalnių pasirinkta ne tik dėl to, kad šie metai – Lietuvos piliakalnių metai. Artėja valstybės šimtmetis. Vieningas „Tautiškos giesmės“ giedojimas nuo 100 Lietuvai svarbių piliakalnių gali būti puikia pirmąja 100-mečio šventės gaida. Juk būtent ta vieninga giesmė liepos 6-ąją jau tapo Skaityti toliau

Piliakalniai, kuriuos privalai pamatyti šiais metais (2)

rytas ant piliakalnio-daraskeviciaus

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti veiklą Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kartu su portalu Pamatyk Lietuvoje  išrinko 30 išskirtinių piliakalnių Lietuvos saugomose teritorijose. Keliavimo sezonas tik prasideda, tad kviečiame juos aplankyti šiais – Piliakalnių metais. 

Visa informacija apie siūlomą trisdešimtuką pateikiama specialiai sukurtoje interneto svetainėje su žemėlapiu, kuria patogiai galite naudotis ir išmaniuoju telefonu. Skaityti toliau

Išrinkime gražiausią Lietuvos piliakalnį (0)

Kernavė| K. Driskiaus nuotr

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) išrinko 30 išskirtinių piliakalnių Lietuvos saugomose teritorijose. Kelionių metas tik prasideda, tad  aplankykite šiais – Piliakalnių – metais.  

Informacija apie siūlomą trisdešimtuką pateikiama specialiai sukurtoje interneto svetainėje su žemėlapiu . Čia galima atsisiųsti piliakalnių sąrašą į išmaniojo telefono navigacijos programėlę. Piliakalnių nuotraukos, aprašymai ir jų vietos žemėlapyje visada bus su Jumis net ir ten, kur nėra interneto ryšio, o pačius piliakalnius rasite ypač lengvai. Skaityti toliau

Pajūryje rastam Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

Atrastas Kukuliškių piliakalnis Klaipėdos rajone | Arūno Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.  

„Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, Skaityti toliau

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija sutarė bendradarbiauti su Lietuvos nacionaliniu muziejumi (0)

Karoblis ir Kulnyte_kam.lt

Kovo 9 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus stiprins bendradarbiavimą rengiant edukacinius projektus, ugdančius pilietiškumą ir nacionalines vertybes.

Šia sutartimi ministerija ir muziejus reglamentuos šalies mokyklų, kurioms kasmet sausio 1 d. iškilmingai perduodama saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava, Skaityti toliau

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų (7)

Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

Gimbutienes skaitymai XIV_lnm.lt

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau

Kaune vyks respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas-2017“ (0)

„Tautosakos malūnas-2017“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 23 d., 13 val. Kauno tautinės kultūros centras jau penktus metus  įsuks malūno sparnus ir  surengs smagias ir šmaikščias etninės kultūros pažinimo turiniu prisodrintas respublikines varžytuves „Tautosakos malūnas-2017“, skirtas Piliakalnių metams.

Lietuva garsėjo savo  giriomis, kurios kaip ir piliakalniai padėjo gintis nuo priešų. Štai kodėl šių metų tema „Piliakalniai, miškai ir laukiniai žvėrys tautosakoje“. Varžytuvių dalyvių pasakojamos legendos, sakmės nukels į tuos laikus, kada ant kalnų ir kalnelių, gausiai apaugusių ąžuolynais, savo galybę rodydavo aisčių garbinamas žvėris – tauras. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (5)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams (0)

Valstybine kultūros paveldo komisija

Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Valstybinė kultūros paveldo komisija, vertindama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktus 2017 metų programų projektus, rekomendavo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metų įprasminimui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai buvo patiekti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ priemonių projektai. Programų projektams Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa) (2)

leidėjų nuotr.

Gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.

Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.

Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės.

„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) –tai tęstinis tarpregioninis, tarpvalstybinis jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Skaityti toliau

Pradedamos istorinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos (19)

Anykščių sav. pav.

Atsižvelgiant į istorinius šaltinius apie XIII–XIV a. Lietuvoje stovėjusias medines pilis ir Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių tyrinėjimų rezultatus, daugelį metų trukusios pastangos iš užmarštyje paskandintos praeities prikelti protėvių gyvenimą ant Šeimyniškėlių piliakalnio šiandien tapo realybe. 2016 m. rugsėjo 27 d. 14 val. į istorinę Šeimyniškėlių piliakalnio žemę bus įkasama Vorutos pilies statybų pradžios sija, rašoma pranešime.

 „Simboliška, kad Vorutos pilies statybas pradedame minėdami ir Pasaulinę turizmo dieną. Skaityti toliau

Šiemet visus baltus vėl sujungs Baltų vienybės ugnys (0)

Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Girnikų kalno | aukuras.lt nuotr.

Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. Rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Skaityti toliau