Žymos archyvas: piliakalniai

V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui (0)

Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Tai plačiai tyrinėtas ir literatūroje gerai žinomas Ignalinos krašto ir visos rytų Lietuvos piliakalnis. 1907-1908 m. Vladimiro Kaširskio ekspedicija Mažulonių piliakalnio aikštelėje rado sudegusį ūkinį rąstų pastatą su gausiais radiniais: rugių, kviečių, miežių grūdais, duona, moliniais apžiestais puodais, balnakilpėmis, žąslais ir daugeliu kitų daiktų. XII a. pabaigoje kilusiame pilies gaisre taip pat žuvo ne mažiau kaip trys čia užklupti paaugliai… Naujausi Dovilės Baltramiejūnaitės tyrimai rodo, kad apie X-XII a. pilėnus pasiekdavo prekės iš tolimų kraštų Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

A. Strelčiūnas. Ar parkai, muziejai ir kitos lankytinos vietos Lietuvoje pasiruošę priimti lankytojus savaitgaliais? (1)

Aukštadvario RPD nuotr.

Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Skaityti toliau

Piliakalniai, kuriuos verta pamatyti (1)

Šatrijos kalnas | Varnių reg. parko nuotr.

Jeigu mėgstate patyrinėti Lietuvos kampelius, į „privalu pamatyti“ sąrašą įtraukite ir keletą piliakalnių. Šalyje jų yra apie 850, dauguma apaugę miškais, tad išrinkome keletą gražiausių ir žinomiausių.

Tai yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.

Lietuvoje piliakalniai yra dažniausiai natūraliai susiformavusios kalvos, krantų iškyšuliai, o ne specialiai supiltos kalvos, kurias tik „patobulindavo“ žmonės. Skaityti toliau

D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis? (9)

Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr.

Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros  ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.

Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.   Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis” XXI – burtas mestas! (video) (1)

Molavėnų piliakalnių kompleksas | mjr archyvo nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet kvies susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai.

„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis  keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Skaityti toliau

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai (0)

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai | krastonaujienos.lt nuotr.

Gegužės 19 d., vakare šviesomis ir garsais atgijo tūkstantmečių istoriją menantis Pajautos slėnis Kernavėje. Muziejų nakties proga muzikinę-mitologinę dramą „Dūšelės“ čia, Aukuro kalno papėdėje, atliko Aistė Smilgevičiūtė, grupė „Skylė“ ir vokalinis ansamblis „Baltos sielos“.

Šiuo nemokamu koncertu grupė pradėjo savo 2018 metų „Dūšelių“ koncertinį turą, kuriame numatyti net šeši koncertai ypatingose Lietuvos vietose – prie Kernavės ir Apuolės piliakalnių, Valdovų rūmuose ir šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, Leipalingio dvaro parke bei Gintarų įlankoje Juodkrantėje. Skaityti toliau

Kelionių po Lietuvą portale – nuo prisilietimo prie debesų iki Marso kanjonų (0)

Lentvario dvaras | kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt nuotr.

„Netikėčiausias, neįprasčiausias potyris Lietuvoje man buvo užlipus ant paties ekskavatoriaus krano strėlės galiuko Naujosios Akmenės klinčių karjeruose. Tarp tų didelių mašinų žmogus atrodo tik skruzdėliukas, o pati aplinka – kosminė“, – sako aistringas keliautojas Arvydas Dotas, kartu su keturiais draugais pomėgį keliauti Lietuvoje prieš dvejus metus pavertęs kelionių Lietuvoje portalu pamatykLietuvoje.lt. Lankytinų vietų žemėlapyje išsamiai aprašyta ir iliustruota per 4000 įvairiausių vietų Lietuvoje: nuo piliakalnių, kurių viršukalnėse gali paliesti debesis, karališkų Skaityti toliau

Akademikas R. Grigas pristato savo naują knygą „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (audio) (1)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Šiandien, balandžio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos moklsų akademijoje (Gedimino pr. 3)  pristatyta nauja akademiko Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ kurią leidykla „Diemedis“.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su knygos autoriumi akademiku R. Grigu ir paprašė trumpai pristatyti savo naujas įžvalgas ir atradimus paskatinusius parengti ši naują darbą. Skaityti toliau

Gražutės regioninis parkas kviečia pažinti paveldą (0)

GRP vertybės | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Balandžio 15 d., Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama – Pasaulinė kultūros diena. Ją Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m., liepos 19 d., įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d., susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Skaityti toliau

Kukuliškių piliakalnis prie pat jūros (0)

Kukuliškių piliakalnis. Griovos | J. Zvonkuvienės nuotr.

Pasimatymas ne pirmas, pažintis – pirma! Tai apie atrastą piliakalnį, esantį arčiausiai jūros. Ir susiruošiau į šį pasimatymą ankstyvą giedrą kovo rytą. Saulelė dar ne virš medžių, o tik už medžių tebebuvo, vis surasdama, pro kur prasiskverbti, kad stovinčio ar jau parkritusio ąžuolo stuomenį pasiektų. Šešėliai ilgi. Tai ir gražu, ir šiek tiek ne kas: akelės nebe jaunos, nematau, ką fotografuoju. Norėjau, kad fotkelėse liktų to gaivaus oro, tos grynumos, tos šalstelėjusios tylos ir kovo aukšto dangaus. Dar tų gilių įgriovų žavesio – jos piliakalnio apsauga buvo. Kai kurios labai gilios, ten beveik bugštu žvelgti… Fotkelėmis nepasėmiau viso to, bet širdimi – taip!

Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau

Bus pristatytas leidinys – „Pilsoto žemės pilys“ (0)

Nuotrauka nuo leidinio „Pilsoto žemės pilys“ viršelio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“. Leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Skaityti toliau

Atrastas naujas piliakalnis (0)

vstt.lt nuotr.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nori pasidžiaugti pasipildžiusi dar vienu – jau septintuoju piliakalniu. Piliakalnis buvo atrastas Kurtuvėnų regioninio parko kalvų, turinčių piliakalnių požymių, patikros metu.

Minčių, kad Barsukyno kalva gali būti piliakalnis prieš keletą metų kilo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistui kraštotvarkininkui Dariui Ramančioniui. Tokias dvejones kėlė aplink kalvą iškasti pylimai, aiškus dirbtinis kalvos formavimas. Patikroje dalyvavę archeologai dr. Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis šias hipotezes patvirtino. Skaityti toliau

Lietuvos archeologijos draugija Piliakalnių metus apibendrino leidiniu (0)

piliakalniu metai_fbLietuvos archeologijos draugija, prisidėdama prie Piliakalnių metų minėjimo iniciatyvų, įgyvendino projektą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“, publikuodami naują piliakalnių temai pristatyti ir nagrinėti skirtą leidinį. Pagrindinis projekto ir mokslo studijos uždavinys – parengti vizualiai ir informatyviai patrauklų leidinį, nuosekliai, vaizdingai ir konstruktyviai pristatantį Rytų Baltijos regiono piliakalnius.

Knygoje „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pateikiami pagrindiniai duomenys apie piliakalnius visame kadaise baltų apgyventame areale – ne tik Lietuvoje, Skaityti toliau

Kviečia paroda „Lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis“ (0)

Vaiku piesiniai. Piliakalniu sviesa

Gruodžio 8-31 d. Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse galima aplankyti mokinių dailės parodą ir susimąstyti apie Lietuvos piliakalnių praeitį, dabartį, ateitį, pamatyti jų šviesą kūrybingų Lietuvos jaunųjų kūrėjų akimis.

Balandžio mėnesį Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija draugiškai atvėrė duris 68 jauniesiems šalies dailininkams ir juos atlydėjusiems dailės mokytojams. Čia vyko 23-ioji Lietuvos mokinių dailės olimpiada „Piliakalniai: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“. Skaityti toliau

Pastatytas šiuolaikiškas stendas, nukeliantis į šimtmečių praeitį (0)

Bradeliškių piliakalnio 3D stendas | neries reg. parko nuotr.

Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai…

Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir atsakyti į klausimą – visgi kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius? Pasitelkusi archeologus ir architektus, Neries regioninio parko direkcija atkūrė buvusį Bradeliškių piliakalnio vaizdą ir perkėlė jį į naują 3D vaizdo stendą Dūkštos pažintiniame take (Vilniaus raj.). Skaityti toliau

Baltarusijoje sunaikintas baltiškas Arpos piliakalnis (4)

Naikinamas Arpos piliakalnis Vileikos rajone | nn.by nuotr.

Prie Arpos kaimo Vileikos rajone (Baltarusija) kasamas karjeras ir nukasinėjamas baltiškas piliakalnis, priklausantis Brūkšniuotosios keramikos kultūrai, praneša Baltarusijos laikraštis „Naša niva“.

Karjerų kasimo darbus šiose vietose vykdo viena iš Vileikos kelių statybos valdybų. Dalis jos eksploatuotų karjerų jau beveik išnaudota, todėl, remdamiesi naujų smėlio telkinių geologinių žvalgymų rezultatais, kelininkai persikėlė į naują vietą prie Arpos kaimo, kur yra piliakalnis. Skaityti toliau

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (3)

rafaele-sedyte-respublika.lt nuotr

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau

Seime – tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ (tiesioginė transliacija) (0)

Prelomciškės piliakalnis, Alytaus r. | grz.lt nuotr.

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 9.20 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“, skirta Piliakalnių metams paminėti. Renginį organizuoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos archeologijos draugija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Seime vyksianti konferencija – pirmoji iš tris dienas truksiančių renginių, kurioje pranešimus skaitys ne tik garsūs Lietuvos Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (10)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

Įteiktos padėkos už piliakalnių tvarkymą (nuotraukos) (2)

Meras V. Makūnas su Babtų seniūnu Jonu Praškevičiumi ant Piepalių piliakalnio | Kauno sav. nuotr.

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusiame pasitarime už piliakalnių sutvarkymą aktyviausiems seniūnams įteiktos Kultūros paveldo departamento (KPD) padėkos.

Už sumanymą ir idėjos palaikymą taip pat dėkota merui Valerijui Makūnui ir administracijos direktoriui Antanui Nesteckiui.

Pasitarime dalyvavusi KPD Kauno teritorinio padalinio vyr. valst. inspektorė Asta Naureckaitė pasidžiaugė, kad Kauno rajono savivaldybė daug dėmesio skiria Skaityti toliau

Ką verta aplankyti savaitgalį Aukštaitijoje? (nuotraukos) (0)

Raguvos malūnas | K. Žukausko nuotr.

Aludarių kraštu vadinama Šiaurės Rytų Aukštaitija gamtos ištekliais yra vienas turtingiausių Lietuvos regionų. Žmonės turėjo gerų žemių ir vandens, tad čia telkėsi ir amatininkai, ir dvarininkai. Aludarių kraštovaizdį puošė ne vienas malūnas, o dvarų čia buvo susitelkę daugiau nei kituose regionuose. Lietuvon.lt parengė maršrutą turiningai šeimos ar bičiulių išvykai. 

Keliaudami savarankiškai Aukštaitijos regione galite rasti daugybę įdomių dvarų. Tarp jų galima aptikti ir mažiau žinomų istorinių objektų, kurie kadaise turėjo nemenkos įtakos regiono ekonominiam Skaityti toliau

Paukšteliu – virš piliakalnių: Sauliaus Gudo parodoje (nuotraukos) (0)

Fotografas Saulius Gudas | J. Zvonkuvienės nuotr.

Vienur medžiai lyg įsibėgėję puola į pilies kalną, kitur nežinomo vardo upelė lyg raizgyta virvelė apsivijusi kalvą. Dar kitur pati kalva lyg didžiulis dubuo… Lyg nematyta, lyg neatpažįstama, kol pavadinimo neperskaitai. O kai perskaitai – taigi ne kartą ten kojos užnešusios buvo. Beveik ant visų vaikščiota, ir ne po kartą. O čia jie visai kitokie, lyg visai kiti, lyg žemėj kitoj…

Taigi su tokiu paslapukavimu Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“. Skaityti toliau

Pasižvalgykime po Anykščių regioninio parko piliakalnius (0)

R. Lančicko nuotr.

Anykščių regioninio parko direkcija palaiko Piliakalnių metų iniciatyvą ir šiais metais nusimatė daug renginių, skirtų parko piliakalnių sklaidai, skatinant žmones pažinti savo krašto gamtines ir kultūrines vertybes keliaujant. 

Pirmoji pažintis su Anykščių regioninio parko piliakalniais vyko jau žiemą,  vasario mėnesį kuomet buvo suorganizuoti 2 pėsčiųjų žygiai per užšalusį ežerą  „Rubikių ežero piliakalniai ir salos“, kuriuose sudalyvavo per 70 žygio dalyvių. Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017 (0)

Sąšauka

2017 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.
Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija, protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvi papročiai.
Prisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje: baltai@aukuras.lt ; Latvijoje: linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje: svajksta@gmail.com . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).
Daugiau apie sąšauką: http://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/
Sąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.
Dalinkitės su bendraminčiais patirtimi, nuotraukomis, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:
BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME
Pakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje.
2017 metais – Piliakalnių metais, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu piliakalnius ir bendruomenes.

LT BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / http://www.aukuras.lt/sasauka/
LV BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ http://www.aukuras.lt/sasauka/lv/
BY ПЕРАГУК АДЗІНСТВА БАЛТАЎ 2017/ http://www.aukuras.lt/sasauka/by/

Baltu-gentysXIIa

Baltų gentys XIII a.

Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, Skaityti toliau

Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę (1)

2016 m. EPD akimirkos | KPD nuotr.

Rugsėjo 15-17 dienomis, visoje Lietuvoje, 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo garsinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo išskirtinumą ir vertę.

Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis ─ tai savotiška erdvinė istorinio laiko atvaizdavimas, kur į gausybę linijų susipynę priežastiniai reiškinių, vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Juos

Skaityti toliau