Žymos archyvas: Pilėnai

„Aktualioji istorija“: Ką sako naujausi Žemaitijos piliakalnių tyrimai? (video) (9)

Gintautas Zabiela ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt., J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau

Piliakalniai, kuriuos verta pamatyti (1)

Šatrijos kalnas | Varnių reg. parko nuotr.

Jeigu mėgstate patyrinėti Lietuvos kampelius, į „privalu pamatyti“ sąrašą įtraukite ir keletą piliakalnių. Šalyje jų yra apie 850, dauguma apaugę miškais, tad išrinkome keletą gražiausių ir žinomiausių.

Tai yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.

Lietuvoje piliakalniai yra dažniausiai natūraliai susiformavusios kalvos, krantų iškyšuliai, o ne specialiai supiltos kalvos, kurias tik „patobulindavo“ žmonės. Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventėje „Jotvos Vartai“ bus atkurta Pilėnų legenda (0)

„Jotvos vartai“ | A. Sabonytės nuotr.

Birželio 30 — liepos 1 dienomis, Alytaus Dainų slėnyje, vyks viena didžiausių gyvosios istorijos švenčių Lietuvoje „Jotvos vartai“, kurioje, vakaro kovos inscenizacijos metu, bus atkurta Pilėnų legenda.

„Pilyje buvo keturi tūkstančiai karių, subėgusių ten vos išgirdus apie priešą su savo šeimynomis iš aplinkinių kaimų. Gynėjai ilgai kamavo priešą, kaudamiesi ne tik prie gynybinio pylimo, bet ir sėkmingai išsiverždami pro atvirus vartus ir užpuldami supančiuosius. Kai daugybė pilėnų žuvo, o dar daugiau buvo sužeista, kai sumažėjus gynėjui skaičiui, ėmė blėsti viltis apginti pilį… Nenorėdami pasiduoti priešui, jie nukreipė ginklus prieš save ir savo artimuosius. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (15)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

Pilėnų žygdarbis paminėtas pėsčiųjų žygiu (nuotraukos) (1)

Pilėnų žygdarbis paminėtas pėsčiųjų žygiu | Varnių regioninio parko direkcijos nuotr.

Varnių regioninio parko direkcija jau antrus metus iš eilės surengė Pilėnų paminėjimo žygį. Žygeiviai vasario 18 dieną turėjo galimybę ne tik pamiklinti kojas ir įveikti 18,6 km. trasos ruožą Aukštagirės pėsčiųjų ir dviratininkų taku, vis dar ledo sukaustytomis pievomis ir miško paklode, bet taip pat sudalyvauti šeštą kartą vykstančioje Pilėnų paminėjimo šventėje ant Bilionių piliakalnio. Kur „jočiai“ jodė žemaitukus, kur skambėjo žemaičių ir lietuvių liaudies dainos, kur degė laužo ugnis.

Po sočios šiupinienės, kuria žygeiviai buvo pavaišinti Bilionių etnografinės sodybos kieme, Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)

Darius Baronas | LKMA, G. Olsevičiūtės nuotr.

Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.

Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.  

„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau

Ant Bilionių piliakalnio paminėtas Pilėnų atminimas (video) (1)

varniurp.am.lt nuotr.

Vasario 27 d. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Varnių regioninio parko direkcija, Bilionių seniūnija ir Žemaičių kultūros draugijos nariai jau ketvirtus metus iš eilės paminėjo legendinį Pilėnų žygdarbį.

Pirmą kartą prieš 680 metus įvykusį Pilėnų didvyrių žygdarbį, paminėjo kryžiuočių metraštininkas Vygandas Marburgietis. Pasak jo 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai su gausia kariuomene – 200 riterių ir 6000 paprastų karių po kelių dienų kovos sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Priešui įsiveržus į pilį ir tikintis didelio grobio teko nusivilti, pilies Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau

Muzikinė grupė „Anafelas“ sukūrė giesmę Pilėnams (audio) (2)

pilenai-XIXa-Wladyslaw-Majeranowski

Vasario 25 d. sukako 689 metai nuo Pilėnų pasiaukojimo. 1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai atsisakė pasiduoti priešams ir žengę į ugnies liepsnas iškeliavo pas mūsų Dievus ir Protėvius. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

Gudų muzikos grupė „Anafelas“ šiai sukakties proga sukūrė muzikinę kompoziciją „Margiris“, kurią jie paskyrė„vakarinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sienų gynėjų heroizmui ir pasiaukojimui“.

„Tuomet 1336 m. kryžiuočiai bandę dvasiškai ir fiziškai pavergti dabartinių lietuvių ir gudų protėvius, Lietuvos vakaruose apgulė Pilėnų pilį. Skaityti toliau

Varnių regioniniame parke bus paminėta Pilėnų didvyrių žūtis (0)

Bilionių piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Varnių regioniniame parke vasario 22 dieną, 12 val. ant Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) bus prisiminti Pilėnų didvyriai. Degs laužai, vyks Žemaitukų veislės žirgų pasirodymai, senosios Baltų kovos, bus žaidžiami archajiški žaidimai, skambės dainos.

Pilėnai – legendinė Žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.

Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, Skaityti toliau

Meilė gimtajam kraštui gimsta nuo jo pažinimo (2)

Seredžiaus piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šią vasarą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pakvietus, teko apsilankyti ne viename Lietuvos nacionaliniame parke, rezervate ar draustinyje. Džiugu buvo matyti, kiek daug daroma, siekiant išsaugoti gražiausius mūsų šalies kampelius! Ir visur palaikomi itin glaudūs ryšiai su mokyklomis: jaunimas būna tarp pirmųjų, išbandančių parkuose naujai nutiestus pažintinius takus, traukiančių apžiūrėti lankytojams pritaikytų piliakalnių, apžvalgos bokštų ar atodangų.

Ir, žinoma, jauni žmonės – gausiausi saugojamose teritorijose veikiančių Lankytojų centrų dalyviai. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Lietuvių literatūros pradžios beieškant (44)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algimantas Bučys. Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija. V.: Versus aureus, 2012. 656 p.

Knyga, apie kurią, mano galva, reikėtų nemažai kalbėti ir netgi pasiginčyti, tarsi liko beveik visiškai nepastebėta. Nepastebėta nei istorikų, nei literatūrologų, nors ir vienų, ir kitų ambicijas ji turėtų pirmiausia užgauti arba bent jau sudominti.Turiu omenyje dr. Algimanto Bučio solidų foliantą „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Tai tarsi trilogijos trečioji, baigiamoji, dalis. Skaityti toliau

Vilniuje ir Šilalės rajone bus paminėtas Pilėnų žygdarbis (audio) (17)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Vasario  24 d., sekmadienį, Vilniuje ir Šilalės rajone bus prisimintas Pilėnų žygdarbis.

15 val. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Pilėnų didvyrių minėjimą surengs Bilionių seniūnija, Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninio parko direkcija. Šventės dalyviai  mėtys kovos kirvius, šoks, dainuos. Pasirodys žemaičių kariai su savais žemaitukų veislės žirgais.

17 val. Vilniuje ant Gedimino Kapo kalno Pilėnų minėjimą pratęs Vilnius. Čia margirio kovotojų atminimas bus pagerbtas karinėmis dainomis ir aukomis dievams. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio) (36)

1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Skaityti toliau

V.Klovos opera „Pilėnai“ vėl Trakų pilies kieme (0)

 www.alkas.lt

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Liepos 2 d., šeštadienis  ir liepos 5 d., antradienį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras  jau dešimtą kartą kviečia į Trakų pilies kieme rodomą V. Klovos operą „Pilėnai”.

Nuo 2001 m. vasaros, kuomet teatras įgyvendino savo seną svajonę – įkūnydamas didžiųjų pasaulio teatrų patirtį pakvietė į Vasaros sezono spektaklius Trakuose, „Pilėnai” tapo įspūdingiausiu vasaros sezonų reginiu. Skaityti toliau

V.Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų (4)

Vytautas Visockas | G. Visocko nuotr.

(Perskaičius Algimanto Bučio straipsnį „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku“)

Dešimtis, jeigu ne šimtus kartų lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju į gimtąjį Alytų, beveik visada užsuku pasigrožėti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais metų laikais. Esu išleidęs Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygelę „Punia“, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisidėjęs prie Vladislavo Sirokomlės „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ (vertė Kazimieras Umbražiūnas), Zigmanto Gliogerio „Nemunu“ (vertė Vytautas Būda) išleidimo.  Skaityti toliau

V.Mikailionis. Dar kartą apie Pilėnus (16)

Vaclovas Mikailionis

Apie Vygando Marburgiečio kronikoje aprašytą kryžiuočius pribloškusį įvykį, kai lietuviai pilies gynėjai, atsidūrę beviltiškoje padėtyje, išsižudė, bet nepasidavė priešo malonei, daug kartų rašyta. Tačiau nei metraštininkas, nei dabartiniai aiškintojai nepasako, kodėl atlikta tokia apeiginė savižudybė.

Pagal Vygandą „pagonys, matydami kariuomenę labai išsigando“, o pagal Šiutzą, kuris rėmėsi Vygando metraščio originalu, –„ypač dėl religijos, kuri jiems buvo visai svetima“. Nedaug ką nauja priduria ir visi kiti, išskyrus bendriausio pobūdžio pasvarstymus apie laisvę ar vergovės baimę. Skaityti toliau

A.Juozaitis.Tėvynės išdavimas – valdžia ir verslas (5)

Arvydas Juozaitis, www.respublika.lt    

Arvydas Juozaitis

Sąjūdžio laikų bičiulis, „Sąjūdžio žinių“ autorius 1988 vasaros pabaigoje pareiškė apie savo ketinimą „dingti iš Lietuvos“ simbolinėje Vilniaus vietoje – priešais „Lietuvos“ kino teatrą. Šiandien šis kultūros židinys privatizuotas, stovi apdergtas iki pat stogo ir laukia dienos, kada bus nušluotas nuo žemės paviršiaus.    

Naikino pati aukščiausioji valdžia    

2002 metais valstybinį „Lietuvos kiną“ paleisti vėjais nutarė kultūros ministrė. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Pilėnai su mumis (26)

Amžinoji Ugnis

Pilėnų istoriją nagrinėja daugiausia istorikai. Vienintelis Gintaras Beresnevičius pamėgino pasigilinti kaip religiotyrininkas. Lietuvos visuomenė intuityviai suvokė, jog Pilėnai – buvo pasišventę Lietuvos gynėjai. Todėl jiems skiriama garbė ir šlovė. Tačiau, norint suprasti Pilėnų istoriją, būtina mėginti išsiaiškinti gynėjų pasaulėžiūrą ir religiją.

Tuo metu Lietuvą valdė karalius Gediminas. Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas. Lietuvių religija jau nebebuvo tik vietinių  bendruomenių dievų religija. Senoji religija vienijo visus lietuvius. Skaityti toliau

Pilėnų žygdarbiui – 675 m. (2)

www.alkas.lt

Šlovė Pilėnams Lietuvos gynėjams!
Žvengia žirgai pabalnoti, aukso kilpom pažaboti,
Joja raiteliai, atjoja, kalavijai atšvytruoja,
Aš girdėjau dievų balsą Nemuno bangom atplaukiant,
Aš regėjau degant ugnį, jūsų lemtį aš regėjau,
Protėvių balsai kalbėjo, ugnies priesaiką kartojo.
Skaityti toliau

T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė (15)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Pilėnų gynimas

Prieš 675 metus, 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, jos gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.

1336 m. pradžioje kryžiuočiai sutelkė dideles jėgas. Į pagalbą atvyko Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV sūnus, Brandenburgo markgrafas Liudvikas, Namiuro (dabar – prancūziškosios Belgijos dalies, Valonijos, sostinė) Skaityti toliau

Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai (3)

Vasario 17 d. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė paskelbė patriotinių ir pilietinių knygų konkurso Patriotų premijų – po vieną vaikų ir suaugusiųjų kategorijose – laureatus ir įteikė apdovanojimus.

Konkurso suaugusiųjų kategorijoje nugalėtojais tapo Darius Baronas ir Dangiras Mačiulis už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda”, kurią išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Vaikų kategorijos laureatu paskelbtas Zigmas Vitkus už enciklopediją „Lietuvos kasdiena” iš serijos „Pradinukų enciklopedija” (leidykla „Alma littera”, dailininkas Jonas Liugaila). Skaityti toliau

Patriotų premija skirta už Pilėnų gynėjų nuvainikavimą (17)

Patriotų premijaKrašto apsaugos ministerija ėmėsi skatinti patriotizmą – praėjusių metų pabaigoje paskelbė pilietinių ir patriotinių knygų konkursą ir įsteigė Patriotų premiją. Konkursu siekta įvertinti praėjusiais metais išleistas knygas suaugusiesiems ir vaikams, ugdančias pilietinę ir patriotinę valią.

Konkursui buvo pateiktos 47 skirtingų žanrų knygos. Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (VII) (11)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Skelbiame paskutinį Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimą iš pastarosios kelionės į Indiją.      

Udaipuro karaliaus rūmų puošyba

Sausio 19 diena. Udaipuras. Karališkoji diena      

Kodėl taip pavadinome šią dieną – netrukus paaiškės. Rytą mums pasakė, kad pamatysim miestą ir aplankysim keletą rūmų. Nusiteikėme nuobodžiam vaikščiojimui po rūmus… Pirmiausia nuvažiavome į miesto parką ir užlipome ant gražiai apželdinto, sutvarkyto kalnelio, kurio gale stovėjo didingas raito kario paminklas.    

Staiga pasirodė būrelis žmonių su karine sargyba, o mūsų palydovas iš karto mus nuvedė prie to būrelio. Tuomet paaiškėjo, kad tai miesto merė su savo padėjėjais ir kitais svarbiais žmonėmis. Buvome pristatyti, kaip svečiai iš Lietuvos, ir tuojau pat atsidūrėme dėmesio centre. Miesto merė – įspūdinga moteris, panaši į Indirą Gandi.     

Paaiškėjo, kad mes atėjome prie labai svarbaus paminklo žymiausiam Udaipuro vadovui Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (VI) (3)

Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.     

Šivos šventyka Čitore

Sausio 17 diena. Čitorgar – indų Pilėnai          

17 dieną iš Džaipūro į Čitorgarą važiavome 5 valandas. Rūpėjo pamatyti garsiąją radžputų kovų vietą. Garsi jinai tuo, kad XIV amžiaus pradžioje radžputų pilį apsupo musulmonai, ir kada gynėjai pamatė, kad neatlaikys musulmonų veržimosi, atliko masinę savižudybę, panašią į žydų Mosado ir į lietuvių Pilėnų.              

Radžputai Čitoro pilį laikė savo rankose iki XVI amžiaus, o per tą laiką jie buvo kelis kartus musulmonų žiauriai puolami ir kelis kartus, nepajėgdami atsispirti, radžputai atliko masinę savižudybę-susideginimą, kuris net turi savo pavadinimą „Jauhar“.              

Artėdami prie Čitoro – taip indai sutrumpintai vadina Čitorgarą – tolumoje pamatėme didelį kalną, ištįsusį per kilometrą ar daugiau. Skaityti toliau