Žymos archyvas: Petrašiūnų kapinės

A. Patackas: Su brangiausiais – neatsisveikinu… (nuotraukos, video) (10)

Su brangiausiais – neatsisveikinu... Mes, gyvieji, niekad nemirsime, Mėnulveidžiai ir saulavedžiai, Į tikėjimą tyrą pavirsime... | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Saulėtą balandžio 8 d, popietę į Kauno įgulos karininkų ramove išlydėti Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko susirinko gausus būrys draugų, bendražygių, bendraminčių, bendradarbių ir kauniečių.

Į laidotuves atvyko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, esami ir buvę Seimo nariai. Skaityti toliau

Atidengtas paminklas generolui Kaziui Veverskiui atminti (nuotraukos) (0)

v+L1550553-K100

Spalio 31 d. Kauno rajone Užliedžių seniūnijoje, šalia tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui (1913-1944). Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo LR Seimo narys A. Dumčius, Kovo 11-osios akto signataras L. Milčius, Kauno rajono savivaldybės valdžios, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovai, vietiniai gyventojai. Skaityti toliau

Kaune bus minimos tremtinių palaikų atskraidinimo iš Sibiro metinės (0)

Liepos 28 d., Kaune bus minima Igarkos tremtinių palaikų atskraidinimo į Kėdainių oro uostą 25-erių metų sukaktis.

14 val. vyks gėlių padėjimo prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse ceremonija. Taip pat bus aplankytas tremtinių palaikų atvežimo iš Sibiro į Lietuvą koordinatoriaus V. Putnos kapas. Tremties dainas dainuos ansamblis „Kauno senjorai” (vadovė L. Maslauskienė).

15 val. Kauno Panemunės senelių namuose (Kurtinių g. 1 d) prisiminimais dalinsis buvę ekspedicijos dalyviai ir Igarkos tremtiniai, vyks filmo apie Igarkos tremtinių palaikų Skaityti toliau

Paminėtos Petrašiūnų žudynių 73-ųjų metinės Kaune (nuotraukos) (0)

Organizatorių nuotr.

Liepos 10 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija organizavo Petrašiūnų žudynių 73-ųjų metinių paminėjimą Petrašiūnų kapinėse prie  Lietuvos kančių memorialo Kaune.

Prie paminklo skirto Petrašiūnų žudynių aukoms atminti maldą sukalbėjo kanauninkas VDU doc. dr. Robertas Pukenis. Minėjimo renginyje įžanginį žodį tarė  LLKS valdybos pirmininko pavaduotojas, Kauno sąjūdžio pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, kuris pabrėžė šio įvykio įamžinimo svarbą mūsų visuomenėje, Skaityti toliau

Petrašiūnų žudynių 73-ųjų metinių paminėjimas Petrašiūnų kapinėse (0)

Petrašiūnai | Kauno sąjūdžio nuotr.

Liepos 10 d. (ketvirtadienį) 13.00 val. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija organizuoja Petrašiūnų žudynių 73-ųjų metinių paminėjimą Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo.

1941 m. liepos 11 d. ekspertų komisija Petrašiūnuose rado užmaskuotą, pušaitėm apsodintą kapą. Jame gulėjo kelios dešimtys žiauriai nužudytų žmonių. Kai kuriuos jų tada ar vėliau atpažino artimieji. Visos aukos buvo suimtos sovietų NKVD. Skaityti toliau

Išpildyta paskutinė dramaturgo K.Ostrausko valia (0)

K.Ostrauskas. Asmeninė nuotr.

Kaune, Petrašiūnų kapinėse pirmadienį, birželio 9 dieną, palaidotas žymus lietuvių išeivių rašytojas, dramaturgas Kostas Ostrauskas.

Lietuvių avangardinės dramaturgijos kūrėjo, literatūros istoriko ir kritiko K. Ostrausko valia būti palaidotam gimtinėje išsipildė – prieš pusantrų metų Jungtinėse valstijose, Pensilvanijoje miręs rašytojas atgulė Petrašiūnų kapinėse, rašytojų kalnelyje.

„Tėvas norėjo grįžti į Lietuvą. Tai pelenus ir parvežėme atgal į Lietuvą, kur jis norėjo būti. Ir palaidojome čia. Kaip jis norėjo, taip ir yra“, – teigė rašytojo sūnus Darius Ostrauskas. Skaityti toliau

Petrašiūnų kapinėse atidengtas valstybės vadovui prof. A.Voldemarui skirtas kenotafas (nuotraukos) (0)

Atidengiamas kenotafas skirtas A.Voldemarui | kaunas.lt nuotr.

Gruodžio 14 d., Kauno Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.

Šis kenotafas – tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui Augustinui Voldemarui.

„Susirinkome atidengti kenotafą žymiam politiniam veikėjui, valstybės vadovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, lietuvybės saugotojui, patriotui Augustinui Voldemarui. Skaityti toliau

Kauno moksleiviai tvarkė iškilių žmonių kapavietes (1)

Miesto kapinėse ilsisi nemažai iškilių asmenybių, kurių artimieji iškeliavę anapilin. Artėjant Vėlinėms jų kapus tvarkė miesto moksleiviai.

Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos kudirkaičiai prieš Vėlines uždegė žvakeles prie Vinco Kudirkos biusto, vyko į Petrašiūnų panteoną ir uždegė žvakutes knygnešių kalnelyje. Kauno Senosiose kapinėse progimnazistai ir mokytojai tylos minute pagerbė žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą, uždegė žvakutes, padėjo gėlių ir tradiciškai sugiedojo Lietuvos himną. Skaityti toliau

Kaune įrengti pirmieji kolumbariumai (0)

Kauno sav. nuotr.

Petrašiūnų kapinėse įrengti pirmieji kolumbariumai Kaune. Kitą savaitę planuojama kolumbariumų pašventinimo ceremonija. Urnos su mirusiųjų pelenais juose galės būti laidojamos dar prieš Vėlines.

„Nuo praėjusių metų Vėlinių dėjome visas pastangas, kad Kaune pagaliau būtų įrengti pirmieji kolumbariumai. Jų poreikis akivaizdus – jau esame sulaukę daugiau nei 70 prašymų. Manau, kad pavyko sukurti išskirtinius, derančius prie Petrašiūnų kapinių aplinkos Skaityti toliau

Netekome Lietuvos patrioto Sauliaus Kelpšo (1958-2012) (2)

Saulius Kelpšas 1958-2012

Vasario 25 d. rytą po sunkios ligos šį pasaulį paliko Lietuvos Caritas ilgametis bendradarbis Saulius Kelpšas (1958 01 31 – 2012 02 25).

Saulius Kelpšas gimė 1958 m. Kauno rajone, politinės kalinės, partizanės Liudos Kaminskaitės-Kelpšienės ir tremtinio Romando Kelpšo šeimoje. Šeima užaugino keturis vaikus: sūnus Saulių, Valdą, Jaunių  ir dukterį Viktoriją.

Garliavietis Saulius Kelpšas sovietinės okupacijos metais buvo iškėlęs lietuvišką Trispalvę. Jau paauglystėje, Lietuvoje prasidėjus neginkluotai rezistencijai prieš SSRS okupaciją, S. Kelpšas įsitraukė į pogrindžio veiklą: platino leidinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Lietuvos ateitis“, buvo vienas faktinių Lietuvoje Petrašiūnų Eucharistijos bičiulių pogrindžio grupės (kuri KGB sekimo byloje buvo praminta „Atskalūnais“) (rusų klb. „Otščepency“) vadovų. Skaityti toliau