Žymos archyvas: Petras Cvirka

Kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis? (3)

2019 07 15 06:00

Petro Cvirkos paminklas | Lietuvos rašytojų sąjungos nuotr.

Liepos 17 d., trečiadienį, 16 val., Lietuvos rašytojų sąjungos salėje (K. Sirvydo 6), Lietuvos rašytojai, reaguodami į Vilniaus miesto savivaldybės ketinimą nukelti Petro Cvirkos paminklą bei kitą laiko ženklus mieste naikinančią veiklą, rsurengs susitikimą „Nuo medžių kirtimo iki Petro Cvirkos: kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis?“.

Viešą pareiškimą dėl Vilniaus miesto Tarybos ketinimo nukelti rašytojo, lietuvių literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą, stovintį greta Pamėnkalnio–Pylimo gatvių sankirtos esančioje aikštėje, Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų… (6)

2019 07 14 07:42

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987).

Kalba kaip kalba: argi marionetinis SSRS valdžios vadovas galėjo neniekinti „buržuazinės“ Lietuvos, nekeikti „fašistinės A. Smetonos diktatūros“, nekviesti „išvaduotos Lietuvos žmonių“ paduoti ranką „broliškai Tarybų Sąjungai“ ir jos ‚klestėjimo garantui draugui Stalinui“… Skaityti toliau →

P. Cvirka įrašytas į „balvonų“ sąrašą (18)

2019 02 09 07:30

P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

Lietuvoje nuo vasario 6-osios pasirašinėjama Vilniaus miesto savivaldybei skirta peticija, raginanti sostinėje nukelti Petro Cvirkos (1909-1947) paminklą, sukurtą dailininko-architekto Igno Laurušo. Vilniečių iniciatyvinės grupės peticijoje „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ rašoma, jog tokių „balvonų“ Lietuvoje dar yra apie 160 ir vienas jų – paminklas sovietiniam politiniam veikėjui P.Cvirkai. Teigiama, jog Rusija tokius paminklus-ideologinius simbolius išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį.

Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Gumbinėje (Gusevas) buvo dažais Skaityti toliau →

Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti? (19)

2018 12 21 17:00

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo Salomėjos Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau” dalis.

Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su S. Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Skaityti toliau →

V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos) (13)

2018 09 15 01:03

P. Cvirka – tarybinis rašytojas, sovietinis pašto ženkliukas | Šaltiniai.lt nuotr.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.

Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau →

D. Apalianskienė. Naujųjų „raudonarmiečių“ maršai per Lietuvą? (35)

2018 05 30 00:26

Nuo Žaliojo tilto nukeltos visos keturios sovietinės skulptūros | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liūdna stebėti, kai Lietuvoje, tarsi kokie grybai, vienas po kito naikinami iš senesnių laikų užsilikę meno, architektūros paminklai, kurie, suprantamai, savu laiku atspindėjo anų dienų idėjas, mintis, siekius, lūkesčius. Tie senesni paminklai Lietuvoje griaunami gaivališkai, vos ne „raudonarmietiškai“, kaip ir per „per naktį“ nusprendus – tie ar anie praeitį atspindintys kūriniai turi būti nugriauti, jie mums nebereikalingi. Dabar vėl girdisi naujas dūzgesys apie ketinimą griauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje.

Bet ar tikrai yra pamatuoti, pilnutinai ir išsamiai apsvarstyti tokie Vilniaus ar ir kitų miestų valdžių sprendimai – griauti, naikinti, šluoti nuo žemės paviršiaus – paleisti į Skaityti toliau →

J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)

2016 10 03 10:15

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų Skaityti toliau →

Tautininkai paragino Vilniaus merą atsisakyti sovietinių gatvėvardžių ir paminklo P. Cvirkai (27)

2016 08 28 19:38

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją| Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą, kviesdama keisti sostinės gatvių pavadinimus, skirtus su sovietų valdžia kolaboravusiems: Salomėjai Nėriai, Kaziui Borutai ir Liudui Girai. Šias gatves siūloma pervadinti Lietuvos partizanų vadų Adolfo-Ramanausko Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto ir ukrainiečių nacionalinio didvyrio Stepano Banderos vardais, pastaruoju atveju parodant solidarumą su broliška ukrainiečių tauta.

Kartu kviečiama nukeldinti paminklą su sovietų valdžia bendradarbiavusiam Petrui Cvirkai, jo vietoje pastatant paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Skaityti toliau →

J. Užurka. Ar ilgai būsite susipykę su sveiku protu? (55)

2016 02 13 16:55

Šiomis dienomis sutinkame iškiliai svarbiausias mūsų Tautos, mūsų Valstybės atkūrimo, tvirtinimo datas: Vasario 16–ją ir netrukus Kovo 11–ją. Pagerbiame mūsų Valstybės kūrėjus, signatarus, Laisvės gynėjus.

Tačiau kokiu disonansu skamba vieši pranešimai per informacines priemones, kad „…šiandien S. Nėries muziejuje vyks edukaciniai renginiai… iškiliai bus skaitomi P. Cvirkos, S. Nėries kūriniai… paminėti jų…“

Kol kas belieka tik piktintis dėl šio ir panašių renginių organizatorių, rengėjų, dalyvių trumparegiškumo, dėl jų užsispyrusio buko kvailumo, viešai iškiliai aukštinti mūsų Valstybės ir Tautos aršius išdavikus. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

2015 07 21 17:25

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau →

J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu? (4)

2014 12 05 00:35

leonidas-breznevas-seni-laikrasciai-delfi-k-ciachovskio-nuotr

Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir kitos patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl kolaborantų premijų bei okupacinių simbolių panaikinimo. Viename iš punktų buvo ir šis reikalavimas: Panaikinti kolaborantų [kaip kad P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries ir kt.] vardų teikiamas premijas, okupantų paminklus ir kitokį viešą jų įamžinimą bei neteikti ir neskirti Valstybinių pensijų meno kūrėjams už neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus“ [už kolaborantinę kūrybą bei priešvalstybinę veiklą okupaciniais metais].

Asociacija, gavusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno ir Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos atsakymą į aukščiau minėtą kreipimesi, Skaityti toliau →

J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias (2)

2014 10 29 08:00

Išdavikų nekenčia netgi tie, kam jie pasitarnavo. Tacitas.

Mūsų atgimusios Tautos valios dėka Lietuva 1990 m. atgavo politinę laisvę. Prireikė beveik ketvirčio amžiaus ir mūsų Prezidentės ryžto, kad atgautume ekonominę nepriklausomybę. Kuomet lyg šiol akys vis dar mato okupantų, kolaborantų garbei pastatytus paminklus bei kitokius simbolius, kyla klausimas: kiek dar reikės metų kol atgausime ir dvasinę nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos nužmoginimo ideologija paliko gilų pėdsaką mūsų tautoje – sukūrė homus sovieticus arba mūsiškai Skaityti toliau →

V.Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjunga žada ginti Lietuvos žemę net ir „neleistinomis priemonėmis“ (9)

2013 04 12 00:36

Balandžio 11 d. Vytauto Šustausko vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga (KLS) išplatino pranešimą raginanti visais būdais, net ir neleistinomis priemonėmis priešintis Lietuvos žemės pardavimui užsieniečiams.

KLS pranešime rašoma: „Iš mūsų šiandien dar neatimtas brangiausias dalykas – ŽEMĖ. Šiandien dar esame Valstybė, kuri gali, skirtingai nei Romų (Čigonų) tauta, didžiuotis savo žemėmis. Šiandien svetimšalis dar negali trypti Lietuvos žmonių krauju nušlakstytos žemės. Skaityti toliau →