Žymos archyvas: perkunkalbė

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (14)

Perkūnas tarė:

Tikrai yra aksioma, leidžianti nuginčyti krikščionį.
Jų stiprybė slypi jų gausybėje.
Mūsų stiprybė yra vandenyje.

Jie remiasi žodžiu, mes – mintimi.
Jie remiasi tikėjimu, mes – žinojimu.
Jie tiki tuo, kas parašyta, mes – kas išmąstyta.
Jie sako, mes klausomės. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (60)

Ar kada pagalvojote, kad šiandien mes savo rankose jau turime Lietuvą. Jos už mus nebevaldo nei stalinai, nei leninai. Visa valdžia perduota į mūsų rankas. Kiekvienas iš mūsų savo rankose turi dalį Lietuvos “akcijų”, kiekvienas turi svarų žodį. Bet, kaip skelbia užrašas ant sienos netoli Žaliojo tilto Vilniuje – suteik žmogui žodį ir jis nebeturės ką pasakyti. Giliai širdyje mes dar nesame laisvi, nes bijome prasižioti, pasakyti savo nuomonę dėl valstybės ateities ir tvirtai reikalauti tinkamų Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (36)

Neseniai man į rankas papuolė ilgas laiškas, kuriuo skatinama gaivinti pilietiškumą, imtis kažko dėl vis labiau nykstančios Lietuvos. Laiško turinio paprašyta kol kas neplatinti. Tokie tekstai, tam tikra prasme plintantys senosios disidentų savilaidos būdu (o juk, rodos, gyvename laisvoje valstybėje) sukelia įvairiausių minčių, derančių net ir pagerbti Perkūną. Artėjant Vėlių metui, dažniau susimąstoma ir apie praeitį, nes ruduo dvelkia mirusiaisiais ir praeitimi. Vėlės, kurios, tikiu, ir Sąjūdžio mitinguose, ir tą kruviną Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (24)

Prienų rajone, prie miško, gyveno du diedukai. Vienas katalikas, vardu Krescencijus, kitas buvo  tiesiog pagonis. Katalikas Krescencijus visą gyvenimą savo kūno geidulius tramdė, aršiai meldėsi, visus šventus paveikslus išbučiavo, visą pensiją elgetoms išdalindavo, pats pusbadžiu gyveno. Kankinosi žmogus labai. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (4)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lazda, sakoma, turi du galus. Jei žiūrite tik į vieną jos pusę, rizikuojate būti įtraukti į kieno nors propagandinę kampaniją. Štai kad ir Lietuvos atominės elektrinės problema. Vienoje pusėje yra žalieji, kurie pasibaisėję gamtos tarša, ir mes turėtume atkreipti dėmesį į jų argumentus, jei norime (o turėtume norėti) rodyti atitinkamą pagarbą gamtai. Kitame lazdos gale yra ekonomika ir visos Lietuvos gerovė. Ir šiame lazdos gale aiškiai išraižyta, kad turime kiek galima greičiau statytis atominę elektrinę, nes: Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (10)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lietuva yra niekinama nepelnytai. Lietuviai niekina patys save. Taip paprasčiausiai yra. Vietoj įkvepiančios Perkūno jėgos, einančios per kūną, mes pasirenkame vargšų invalidų vaidmenį. Turėtumėm sakyti, kad mes galime viską, kad galime įveikti pačias didžiausias kliūtis, tačiau sakome (ypač viešojoje erdvėje), kad viskas yra blogai, kad Lietuva nepajėgi to ir ano padaryti. Kitaip tariant, nepajėgūs mes patys. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (37)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lietuvoje yra du požiūriu į mus, senovės baltų tikėjimo žmones. Vienas iš jų yra bandymas pasmerkti – dėl to, kad mūsų tikėjimas nėra struktūrizuotas, kad jame nėra nuolatinių tikėjimo dogmų, taip pat ir dėl to, kad nuolat mokslinių tyrinėjimų papildoma mitologija neva neįmanoma tikėti. Priekaištų susilaukiame ir todėl, kad egzistavusio žynių luomo nebeįmanoma atkurti, o mūsų tikėjimas neturi tęstinumo nuo laikų, kai jį nutraukė Lietuvos krikštas. Ir yra kitas požiūris – paprasčiausias tikėjimas tuo, ką darome, t.y. mūsų požiūris. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (26)

Naujausiame žurnalo „Liaudies kultūra“ numeryje yra interviu su Dainiumi Razausku, kur mitologas kalba apie esminius mūsų tautos pasaulėžiūros dalykus. Kalba kitaip, skatindamas dabartinius žmones mąstyti, o ne tik pasakodamas, „kaip protėviai tikėjo“. Vertingiausia iš šio interviu, sakyčiau, yra tai, ką gerbiamas D.Razauskas sako apie mūsų tautą, už ką šiandieninėje Perkūnkalbėje jį ir pagerbsiu. Tegu didysis mūsų dievas Perkūnas atkreips dėmesį į mitologą Dainių Razauską ir padės jam visuose darbuose, taip atlygindamas už pasakytus žodžius.

Artėjant Kalėdoms, kai elnias Devyniaragis parneš Saulę ir šviesą ant savo ragų, svarbiausia yra atrasti dvasioje tą Darną, kuria galėtumėm dvėsuoti kasdien, prisiminti žmogaus šventumo esmę. Ši Perkūnkalbė tam ir skirta. Skaityti toliau