Žymos archyvas: perestroika

Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą (0)

SąjūdisDidžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Legali opozicija“

Jei LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas yra kas Sausio 13-ąją – pagal „neužmirštuolę“ pažinsi (tiesioginė transliacija) (3)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Vėl išaušo Sausio 13-osios rytas. Lemtingas, simbolinis rytas – minėjimų ir gražių žodžių, prisiminimų ir kalbų, saliutų ir apdovanojimų – Laisvės gynėjų diena.

Diena, kai prieš 27-erius metus, Trispalvė, Vytis ir Gedimino stulpai pakeitė raudonąją maršką, penkiakampę žvaigždę, kūjį ir pjautuvą. Ženklai pakeisti. Valdžia nuversta. Laisvė apginta.

Tik žmonės nepasikeitė: kovotojai liko kovotojais, abuojūs – abejingais, o prisitaikėliai persitvarkė ir vėl prisitaikė. Michailo Skaityti toliau

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

V. Radžvilas. Išsigelbėjimo Europai ieškokime su Višegrado šalimis (II) (23)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Pirmojoje interviu dalyje (ją rasite ČIA) prof. Vytautas Radžvilas teigė, kad Europos Sąjungai išbristi iš krizės padėtų ne vadybinių ateities scenarijų nagrinėjimas, bet tikrųjų krizės priežasčių pripažinimas. Vis dėlto Europos Komisijos suformuluoti scenarijai bus nagrinėjami valstybėse narėse. Tęsiame interviu su prof. V. Radžvilu apie jų perspektyvas.

***

– Ar kuris nors iš Europos Komisijos prezidento Žano klodo Junkerio (Jean Claude Junker) pristatytų scenarijų Jums atrodo galintis būti priimtinas Lietuvai? Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

Filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus pristatytas Berlyne (video) (0)

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ | lrkm.lt nuotr.

Gegužės 18-ą dieną Berlyne, Čekų kultūros centre, vyks lietuviško dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ premjera Berlyne. Peržiūroje dalyvaus ir filmą pristatys režisierė Giedrė Žickytė, garsi Lietuvių jaunosios kartos dokumentalistė.

Filmas rodomas minint 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos kultūros atašatui Vokietijoje, Čekų kultūros centrui ir lietuviško kino dienoms „Litauisches Kino Goes Berlin”. Jis bus pristatytas Čekų kultūros centro kas antrą savaitę rengiamose peržiūrose „DokuMontag”, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (5)

gorbaciovas-ir-brazauskas-1990-RIA_Scanpix-nuotr

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988-1991 metais“ (0)

luboso-sveco-knyga-apie-perestrokikaGruodžio 17 d., trečiadienį, 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) vyks čekų istoriko Lubošo Šveco knygos „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988-1991 metais” pristatymas.

Netikėtas Sovietų Sąjungos imperijos žlugimas iki šiol daugeliui istorikų ir politologų kelia klausimą, kodėl ši tvirta komunistinė jėga taip staiga ir lengvai nebeteko savo galių. Kam buvo reikalingi visi sovietologų atlikti tyrimai, jei negalėjo prognozuoti imperijos baigties? Kas gi vis dėlto darė įtaką Sovietų Sąjungos žlugimui? Į pateiktus klausimus nėra ir negali būti vienareikšmio atsakymo. Juos ir toliau kels bei nagrinės būsimų kartų tyrėjai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.) (5)

J.Vaiškūnas

Romualdas Ozolas savo politinės publicistikos rinkinyje „Kodėl griūva mūsų pilys?“ pastebėjo, jog būti nepriklausomu laisvėje yra gerokai sunkiau nei po totalitarizmo išmokti demokratijos.

Tai visiška tiesa, kaip ir tai, kad viena iš dabartinio mūsų pasimetimo priežasčių yra ta, jog „vadavomės ne KAM, o NUO KO: norėjome gyventi ne NEPRIKLAUSOMI, o nepriklausomi NUO RUSIJOS“. Prie šių R. Ozolo minčių norėčiau pridurti dar tai, kad jei kas dar tebebando kovoti dėl Lietuvos NEPRIKLAUSOMYBĖS, tai tuojau pat yra apkaltinamas, esą veikia Rusijos naudai… Ir daugelis tuo tiki, kai nuolat kalama į galvą, kad tegali būti tiktai 2 stovyklos: Rytai–Vakarai, Bizantija ir Roma… Skaityti toliau