Žymos archyvas: perėjimas

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Atsirado „nauja“ Paukščių sala Aukštaitijos nacionaliniame parke (1)

Pauksciu sala. Kretuonas_Aukstaitijos NPD archyvo nuotr

Garsioji Kretuono ežero Didžioji sala, skirta paukščiams, jau turi „konkurentę“ – kitą salą –Baluošo ežero Beržų salą. Tiesa, abiejų salų skirtumai labai ryškūs, bet jų paskirtis ta pati – sudaryti sąlygas vandens ir pelkių paukščiams sėkmingai auginti jauniklius.

„2016 m. rudenį Aukštaitijos nacionaliniame parke Gamtos skyriaus ekologų iniciatyva ir jų rankų darbu buvo iškirsti medžiai Baluošo ežero Beržų saloje. Ji maža, apie 0,25 ha ploto, natūraliai buvo užaugusi beržais ir kt. lapuočiais. Prieš gerą dešimtmetį salą atradę bebrai, ją pertvarkė neatpažįstamai: čia gyvendami pastoviai, kirto medžius ir Skaityti toliau

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti uždrausta lankytis jų perėjimo vietose (0)

zuvedra_wikipedija.org

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti aplinkos ministerija uždraudė žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai. Skaityti toliau

Viskas apie kormoranus – apie didžiausią koloniją iš pirmų lūpų (0)

Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Balandžio 14 d., 13 val., visuomenė kviečiama į Juodkrantės kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelę, susipažinti kaip Lietuvoje reguliuojama didžiųjų kormoranų gausa.

Ši tema, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, „įkaista“ kiekvieną pavasarį ir sukelia nemažai diskusijų. Daugiausia rūpesčių kelianti gausiausia šalyje Juodkrantės kormoranų kolonija jau tapo rimtu iššūkiu gamtosaugai. Dėl šių paukščių išmatų dešimtimis žūva pušys ir nyksta vertingoji Juodkrantės sengirė. Pernai šią koloniją sudarė apie 3,8 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Skaityti toliau

Žuvinto paukščių lizduose – jau pirmi kiaušiniai (0)

lizdas kiausiniai_vstt.lt

Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys. Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai jau peri.

Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys. Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai jau peri. Nesvarbu, kad ištisus ežero plotus savaitę prieš Velykas padengė ledas, – žąsims tokios sąlygos ne naujiena. Skaityti toliau

2016 metų paukščiu paskeltas juodasis čiurlys (video) (1)

juodasis.ciurlys_birdlife.lt

Kaip ir kasmet, 2016 m. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) vėl skelbia metų paukštį. Šiemet juo tapo juodasis čiurlys (Apus apus). Metų paukščio akcijos skelbiamos įvairiose pasaulio šalyse, jų tikslas – atkreipti visuomenės, aplinkosaugos įstaigų dėmesį į paukščių rūšis, kurioms tuo metu labai reikalingas išskirtinis žmonių  dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, noras išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Nors dažniausiai tam pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau 2016 metų paukščiu tapo dažni ir plačiai Lietuvoje paplitę čiurliai. Skaityti toliau

Bandoma sugrąžinti didijį apuoką (0)

Didysis apuokas_P.Adeikio.vstt.lt nuotr

Pelėdos – vieni iš paslaptingiausių mūsų paukščių. Jos medžioja prietemoje ar naktį, dieną tūno drevėse, aukštuose medžiuose ar miškų tankumynuose; dėl šių priežasčių retai kada tenka pelėdą pamatyti. Kur kas dažniau, žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, per tuoktuves,  kaimų sodybose, parkuose, pamiškėse galima išgirsti pelėdų ūkavimą, ūbavimą. Lietuvoje aptinkama net 13 pelėdų rūšių, tačiau dauguma iš jų retos ar labai retos. Dažniausiai sutinkama naminė pelėda, rečiau pasitaiko mažasis apuokas, perintis varnų ir šarkų lizduose.

Kurtuvėnų regioniniame parke be šių dviejų pelėdų rūšių spygliuočių miškuose gyvena lututė. Pavasarį mėnesienos naktimis girdimi daugybę kartų kartojami patinėlio balsai – Skaityti toliau

Gervės perėjimui renkasi Žuvinto ežerą (0)

Nestebina ežero viduryje perinčios gervės | vstt.lt nuotr.

Daugiau nei aštuntadalis visų Žuvinto rezervato gervių pasirinko netradicines perėjimui vietas.

Žuvinto rezervate, kuris glaudžia didžiausią Lietuvoje perinčių gervių populiaciją, nebestebina ežero viduryje perinčios gervės. Šį pavasarį rasta net dešimt tokių lizdų. Žinome, kad gervės peri šlapiuose miškuose, pelkynuose. Bet kodėl ežere?

„Prieš porą metų rastą pirmą gervės lizdą plūduriuojančiame ežero augalijos sąžalyne laikėme kone sensacija. Šįmet iš ežero kinies kylanti gervė jau nestebina, nors tai visiškai neįprasta gervių buveinė. Nieko keisto tokiose vietose aptikti gulbės, žąsies, nendrinės lingės lizdą. Skaityti toliau

Metas kelti inkilus (0)

Inkilai | J.Vaiškūno nuotr.

Gamtininkai jau kviečia pasirūpinti inkilais, nes juos reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai suspėtų prie jų priprasti, pasirinktų tinkamas perėjimo teritorijas. Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo dekada.

Inkilai kalami iš lentų (tinka ir naudotos lentos), daromi iš tuščiavidurių stuobrelių, taip pat iš molio. Pastarieji būna ilgaamžiai.

Inkilai turi būti tvirti, sandarūs, saugūs. Ypač svarbu, kad nebūtų skilusi priekinė inkilo lentelė, nes tokiame plyšyje įstringa paukščių kojos ir jie žūsta. Skaityti toliau