Žymos archyvas: Penktoji kolona

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II) (8)

Česlovas Iškauskas | Asmeninė nuotr.

Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje. Netiesa, kad mūsų šalis jiems nesvarbi, nereikšminga, per maža, kaip tvirtina Kremliaus propagandistai. Čia jie aktyvūs dėl keleto priežasčių: mūsų valstybė yra tarsi slenkstis tarp Rytų ir Vakarų, lyg jungiamoji grandis tarp euroatlantinių struktūrų ir posovietinio bloko, ji prieina prie jūros, svarbaus uosto, lietuviai nuolat kovojo su okupantais, yra nepakantūs bet kokiai priespaudai ir mylintys laisvę, kiek tai beskambėtų pompastiškai. Tai įrodo prieš beveik trys dešimtmečius metų vykę istoriniai pokyčiai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: pasaulinė patirtis (I) (1)

Česlovas Iškauskas | asmeninė nuotr.

Terminas „Penktoji kolona“ dažnas mūsų politiniuose tekstuose, tačiau kokia jo kilmė, ką jis reiškia konkrečiu laikotarpiu, ne visai aišku. Lietuvoje apie mistinę ir kartu realią Penktąją koloną pradėjome kalbėti tomis lemiamomis 1991-ųjų sausio dienomis, kai šalia reguliariosios sovietinės kariuomenės, VRM pajėgų galvas pakėlė vadinamieji „penktakolonininkai“ – įvairių įmonių, organizacinių, saugumo, partinių struktūrų suburti smogikai, kurie, pasivadinę mobilizuojančiu „Jedinstvo“ („Vienybė“) vardu, turėjo uždengti okupacinės valdžios darytas piktadarybes. Ši sąvoka įgavo neigiamą atspalvį, nes reiškė svetimos valstybės ar organizacijos destrukcinę veiklą Lietuvoje, kuria buvo siekiama išlaikyti senąjį okupacinį režimą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Judas dirba savo darbą… (pirmadienio mintys) (16)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vargšė Ukraina: Judas atliko savo darbą ir dabar gali pasitraukti, o Kijevas ir toliau liks be ramybės, be pinigų ir be ateities. Taip galima apibendrinti vadinamojo Normandijos ketverto (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių) skubotai surengtas derybas Paryžiuje, kurios neva sureguliavo taikos procesą Ukrainoje, ir dabar Vakarai su Maskva ramiai gali siurbčioti arbatėlę, žvelgdami, kaip rusų bombonešiai mėto mirtinus krovinius ant Sirijos sukilėlių, teroristų ir taikų gyventojų galvų.

Kodėl Ukraina vargšė? Kad nuo jos ir toliau liks atplėštos didžiulės pietryčių teritorijos, kuriose Rusija palieka savo statytinius, visai neseniai taip pat negailestingai, kaip dabar Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (34)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos? (9)

Ar ateis diena, kai Kazachstano kariams teks stoti į kovą už tėvynės nepriklausomybę? | scanpix.ee nuotr.

Dabartinio Rusijos režimo siekis geografiškai įsitvirtinti vadinamojo rusų pasaulio ribose kelia didelį nerimą artimiausioms šios šalies kaimynėms.

V.Putinui siuntė istorijos vadovėlius

Kur nukryps Kremliaus žvilgsnis po Krymo aneksijos ir dalies Donbaso teritorijos Ukrainoje faktinės okupacijos? Atsižvelgę į Rusijos vadovų ir šios šalies propagandos mašinos retorikos pobūdį ir naudojamus argumentus apie „neteisėtai“ įgytą valstybingumą po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad ateina Kazachstano eilė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Melo kojos trumpos. Atsakymas A. Sakalui (3)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

1926 m. socialdemokratai ir liaudininkai Seime sudarė koaliciją su tautinių mažumų atstovais. Vokiečių malonei atiteko Klaipėdos kraštas, lenkų savivalei – pietiniai ir rytiniai šalies pakraščiai. 2012 m. socialdemokratai pratęsė seną tradiciją, į valdančiąją koaliciją priimdami Lenkų rinkimų akciją, pietryčių Lietuvoje jau sukūrusią antilietuvišką rezervatą, o pastaruoju metu vis atviriau užimančią Kremliaus penktosios kolonos nišą.

Artėjant savivaldybių rinkimams šios partijos išsiskyrė, abi siųsdamos atitinkamas žinutes savo rinkėjams. Lenkų rinkimų akcijos žinutė: mes dirbome garbingai, už tai mus išmetė. Skaityti toliau

B.Genzelis. Lietuva tarpukario Europos režimų kontekste (3)

Bronislovas GenzelisStraipsnis parengtas pagal pranešimą skaitytą 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje  „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai“.

Kiekviena  valstybė yra veikiama tiek vidinės, tiek išorinės aplinkos. Tai patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsų krašte vyko vienas po kito sukilimai, tačiau nei vienas nelaimėjo, nepaisant to, kad didvyriškai kautasi, o nepriklausomybė abiem atvejais atgauta tiek 1918 metais, tiek 1990 metais dėka palankiai susiklosčiusių  aplinkybių bei sugebėjimo jomis pasinaudoti. Skaityti toliau