Žymos archyvas: pelnas

Klausimai ir atsakymai, susiję su Direktyva dėl autorių teisių skaitmeninėje rinkoje (2)

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai | VGTU nuotr.

Čia pateikiami atsakymai į kai kuriuos dažniau iškylančius klausimus, susijusius su Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

Atsakymai grindžiami susitarimo, kurį derybininkai pasiekė vasario 13 d., turiniu.

Koks yra Direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tikslas?

Siūloma Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje siekiama užtikrinti, kad kūrybos žmonėms (pavyzdžiui, muzikantams ar aktoriams) bei naujienų leidėjams ir žurnalistams darbas elektroninėje

Skaityti toliau

K. Bondar. Plastikinė-šokoladinė Kalėdų meilė ir jos pasekmės (4)

Kristina Bondar | sveikuoliai.lt

Kalėdinis laikotarpis jau seniai tapo didelio pelno švente prekybininkams. Puiku yra tai, kad kalėdiniu laikotarpiu esame dosnesni ir pagalvojame ne tik apie savo giminaičius ir draugus, tačiau ir apie aplinkinius. Taip jau pastaraisiais metais nusistovėjo, kad žmogaus žodžiu ar atviruku nebepasveikinsi – tarsi tapo būtina padovanoti kažką daiktiško. Tačiau juk ne vieną žmogų reikia pasveikinti, o geri daiktai – ne pigūs. Todėl parduotuvių lentynos lūžta nuo pigių plastikinių kalėdinių niekučių ir saldžiųjų dėžučių pasiūlos. Skaityti toliau

K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” siūlo indeksuoti visus atlyginimus ir socialines išmokas (2)

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ didelį nerimą kelia numatomas kainų šuolis Lietuvoje. Nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje, Lietuvoje skurdas ne tik nemažėja, bet net ir auga. Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais!

Daugelio prekių kainos jau yra pasiekusios Europos Sąjungos vidurkį ir net jį viršija. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, drabužių, batų ir buitinės technikos kainos yra 15 proc. didesnės už Europos Sąjungos vidurkį, Skaityti toliau

V. Galindas. Pažvelgus į ekonomikos užkaborius (16)

Huffingtonpost.com nuotr.

Sovietinėje ekonomikoje veikė tik valstybinės įmonės, kurios buvo valdomos iš Maskvos ar Lietuvos centro. Joms buvo nustatytas socialinio draudimo mokestis – atitinkamas procentas nuo dirbančiųjų skaičiaus.

Kai Lietuva po truputį įsijungė į rinkos ekonomiką, ji nebuvo socialinės rinkos pirmeivė (anuomet Europoje dar veikė Socialinės rinkos ekonomika, nes ten dar nebuvo įsigalėję liberalai), jai nereikėjo kažko išradinėti, galėjo diegti kitų šalių pavyzdžius savo ūkyje. Tačiau įsigalėjo laukinio kapitalizmo ekonomika bei privatizacija – „prichvatizacija“. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Mieli liberalai, uždarykite savo partijas Lietuvoje (15)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Prieš pusantrų metų iš kruopštaus kolegos signataro Algirdo Endriukaičio gavau jo surinktą garsių ir mažiau garsių citatų rinkinį, pavadintą „Liberalizmas kaip visuomenės griūtis“. Tvarkydamas popierius užtikau šį kolegos darbą. Negaliu nepasidalinti su mielais Lietuvos piliečiais kai kuriomis šio rinkinio citatomis. Tikiuosi, gerbiamas Algirdas nesupyks. Bendram labui, artėjant Seimo rinkimams. Kad ne mėgautumės liberalų griūtimi Lietuvoje, o mąstytume apie šių įvykių priežastis ir pagrindus.

Rinkinio epigrama: Tiesos ir naudos sutapatinimas tėra tik kilnus noras (Migelis de Unamuno (Miguel de Unamuno), ispanų filosofas, „Apie tragišką žmonių ir tautų Skaityti toliau

Lietuvoje intelektinė nuosavybė padeda sukurti 24 proc. visų darbo vietų (0)

Patentu biurasEuropos Sąjungoje (ES) net 39 proc. BVP ir 26 proc. visų darbo vietų sukuria įmonės, turinčios ir intensyviai naudojančios intelektinę nuosavybę: patentus, prekės ženklus, dizainą, autorių teises. Tai rodo naujausi Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainai) ir Europos patentų tarnybos tyrimo rezultatai. Lietuvos rodikliai beveik prilygsta ES vidurkiui – intelektinės nuosavybės turinčios įmonės sukuria 24 proc. visų darbo vietų, jų indėlis į šalies BVP – 38 proc.

„Yra sričių, kur ES vidurkį lenkiame. Labiausiai džiugina prekės ženklus intensyviai naudojančios pramonės šakos. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio (45)

Vytautas Radžvilas

Dr. Laisvūnas Šopauskas Aikštės TV reportaže apie Prancūzijos teroro išpuolių pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją kalbėjosi su prof. Vytautu Radžvilu.

– Prancūzijos prezidentas F. Olandas (F. Hollande) praėjus keletui dienų po teroro išpuolių savo kalboje pasakė: „tą penktadienį prancūzai žudė kitus prancūzus“. Toje pačioje kalboje jis paskelbė, kad Prancūzija yra karo būklėje ir pasiūlė keisti Konstituciją, kad galima būtų iš teroristų atimti pilietybę. Apžvalgininkai šioje kalboje pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą ir melagystes, tipiškas Vakarų kairiesiems. Kaip galėtumėte pakomentuoti prezidento Olando bei kitų Vakarų valstybių isteblišmento atstovų retoriką? Skaityti toliau

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje – griežti nesąžiningųjų vertinimai (1)

Korupcija | cnnexpansion.com nuotr.

Rugsėjo 23 d. vyks Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis, kuriame dalyvaus Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Atsakomybės bus pareikalauta ne tik iš dariusiųjų valstybei žalą, bet ir iš tų, kurie apie tai žinojo, bet nieko nesiėmė. Bus išaiškinto ir paviešintos nusikalstamosschemos bei aptarta, kokie įstatymų pakeitimai yra būtini norint pasiekti, kad rinkos dalyviai ne tik nedarytų neteisėtos veikos, bet apie tai net nepagalvotų“, Skaityti toliau

Y kartos valdomi šeimos verslai orientuojasi į naujoves, X – į sunkų darbą (0)

Internships.com nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (VU TVM) Salerno universiteto lektorė dr. Bice Dela Piana kartu su „Swedbank“, „Lietuvos verslo konfederacijos“, NASDAQ bei VU TVM atstovais aptarė kartų bendradarbiavimo klausimus kuriant ir vystant šeimos verslą. Diskusijos metu dalintasi įžvalgomis apie šeimos verslo kūrimo aktualijas Italijoje, aptartos vyraujančios tendencijos Lietuvoje, svarstyta, kuo šalys panašios ir kuo skiriasi. Skaityti toliau

Premijoms ar socialiniams tikslams skiriama dalis iš paskirstytinojo pelno kitais metais nedidės (0)

Alkas.lt koliažas

Seimas plenariniame posėdyje nusprendė nedidinti premijoms ar socialiniams tikslams skiriamos maksimalios dalies iš paskirstytinojo pelno.

Parlamentas svarstymo metu nepritarė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-1526(2), kuriomis buvo siūloma nuo kitų metų nustatyti, kad į rezervus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams galėtų būti skiriama ne daugiau kaip 1/5 paskirstytinojo pelno. Už šias nuostatas balsavo 29 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 38 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jį nuspręsta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Skaityti toliau

Vyriausybė siekia subalansuoti mokesčius (4)

K.K.Šiaulyčio pieš.

Birželio 10 d. Vyriausybės pasitarime buvo pritarta mokesčių įstatymų projektams, kuriais siekiama subalansuoti mokesčių naštą – padidinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas ir tolygiau apmokestinti kapitalą. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio, PVM bei Akcizų įstatymų pakeitimai parengti, remiantis Finansų ministerijos atliktais ekonominės naudos apskaičiavimais bei Ministro pirmininko sudarytos mokesčių darbo grupės siūlymais.

Teikiamomis GPM įstatymo pataisomis siūloma 100 litų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 570 litų asmeniui, taip sumažinant mažiau uždirbančiųjų mokestinę naštą. Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Progreso nebus (2)

Arvydas Akstinavičius

Progresinių mokesčių taip pat. Bent jau artimiausiu metu. Progresas su progresiniais mokesčiais sietinas ne tik bendra šaknimi. Progresiniai mokesčiai pirmiausia siejami su socialiniu teisingumu ir solidarumu. Socialinis teisingumas ir solidarumas (taip pat ir socialiai atsakingas verslas) – svarus argumentas dirbančiajam geriau, kokybiškiau dirbti. Taigi, žmogiškieji santykiai – rimta paskata našesniam darbui. O tai jau rimtas postūmis ekonominiam progresui.

Ar tai neturėtų dominti Lietuvos darbdavių? Deja, pasirodo – ne. Rūpi ir svarbi tik sava kišenė. Neva daugiau gaunantis ir taip sumoka didesnę mokesčių sumą. Skaityti toliau

J.Dirvonėnas. Apie mažėjimą ir stambėjimą arba „Būkime optimistai“ (12)

Išmokime „susitraukti“

Dabartiniu metu viešojoje erdvėje nuolat kartojama nauja tezė: „Gyvenome pakilimo ir plėtros laikotarpiu, dabar išmokime gyventi traukimosi ir mažėjimo laikotarpiu“. Taip mums bandoma įkalti į smegenis, kad stagnacija ir nuosmukis yra normali būsena. Esą viskas dabar mažėja: Lietuvos gyventojų skaičius, gimimų skaičius, gamybos apimtys ir t.t. Todėl nieko nepadarysi: REIKIA uždarinėti mokyklas, sveikatos priežiūros ir kultūros centrus ir t.t. Mažėja ministerijų, savivaldybių ir įvairių kitų viešojo sektoriaus institucijų finansavimas. Skaityti toliau

J.Matuza. Kur slypi krizių priežastys? (9)

efoto.lt P.Staniūno nuotr.

Not in this economy…
Jake Sully, „Avatar“, 2150 m.

Viso pasaulio didžioji dalis iškiliausių ekonomistų niekaip tarp savęs nesutaria dėl pasaulį apėmusios krizės priežasčių, žongliruodami įvairiausiomis „išvestinių finansinių priemonių“, rinkų dereguliacijos, „CDS“, „subprime“, nekilnojamo turto burbulų ir panašiomis kategorijomis, sutikdami tik dėl to, kad tos priežastys ir jų sąryšiai yra tokie sudėtingi, kad vienareikšmiškai ir paprastai jų paaiškinti neišgalėtų niekas.

Tik kažkodėl man, pradedančiam vis labiau pastebėti klaikų pasaulio neadekvatumą oficialioms kalboms apie jį, vis dažniau atrodo, kad po įvairiausiomis įmantriomis vingrybėmis dažniausiai slepiasi gana trivialūs, nors kartais ir pakankamai atgrasūs dalykai, Skaityti toliau

Po pateikimo pritarta siūlymui riboti prekybininkų antkainius (0)

Prekybos centras | efoto.lt arkanoido nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo pataisų projektui Nr. XIP-4177. Teikiamu projektu siūloma įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokį kitą mokestį ir reikalauti kitų finansinių įsipareigojimų už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 25 procentai nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 50 procentų nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Tais atvejais, kai mažmenininkas pirktų iš didmenininko, prekybinis antkainis negalėtų viršyti 25 procentų. Skaityti toliau

Pernai Lietuvos ūkis augo 5,8%, nebeturime Marijampolės gyventojų skaičiaus (0)

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, šalies ūkis 2011 m. augo 5,8 procento – sparčiausiai per paskutiniuosius trejus metus. Šalies BVP sudarė 105,7 mlrd. litų to meto kainomis. Vertinant palyginamosiomis kainomis, buvo viršytas 2006-ųjų lygis. Tikėtina, kad bendrosios pridėtinės vertės augimas bus statybos (15 proc.), pramonės (6,4 proc.), gamybinės paskirties paslaugų (6,8 proc.), finansinių paslaugų (5,5 proc.) sektoriuose. Žemės ūkio sektoriaus pridėtinė vertė padidėjo 3,2 procento.

Didėjo vartojimo ir prekių, ir paslaugų kainos

2011 m. gruodžio mėn. metinė infliacija sudarė 3,4 procento ir buvo 0,4 proc. Skaityti toliau

R.Braziulis. Pasaka apie skalūnines dujas (28)

Rimantas Braziulis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Daugelis vyresnių žmonių labai gerai prisimena, kaip žmonės nuo ryto iki vakaro keikė sovietų valdžią ir kaip bloga buvo gyventi komunistų valdomoj Lietuvoj. Blogai buvo dėl to, kad nebuvo laisvės, dešros ir batų. Laimingi buvo tie, kuriems pasisekė pabėgti ar kažkaip kitaip pakliūti į Ameriką, nes ten doleriais snigo ir dešromis lijo… Kai iškovojom laisvę, prisivalgėm dešrų ir prisipirkom batų – vėl tapom nelaimingi. Tokie nelaimingi, kad nors skradžiai žemę prasmek. Bėgam tūkstančiais iš nepriklausomos Lietuvos, kad demokratiškai išrinkta valdžia net nebeįsivaizduoja kaip tą bėgimą sustabdyti. O kai tautai negali pasiūlyti geresnio dvasinio ir materialinio gyvenimo, tada belieka žmones maitinti pažadais ir pasakomis apie geradarius užsienio investuotojus, Skaityti toliau