Žymos archyvas: pavardžių rašymas

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama (37)

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų. Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (29)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

A. Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės (19)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei (6)

l.grauziniene-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seimą pasiekė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kurias pasirašė daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos piliečių. Susitikusi su piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariais, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė sakė sveikinanti tokias piliečių iniciatyvas ir vertinanti atliktą milžinišką darbą.

Pasak Seimo vadovės, dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba diskutuojama jau ne vienerius metus, šiuo metu Seime svarstomi du su šiuo klausimu susiję projektai. „Reikia pagaliau apsispręsti dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba. Skaityti toliau

VRK pripažino, kad Talkos surinktų parašų už Lietuvos valstybinę kalbą pakanka (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (12)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 12 d. pavakare Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vienbalsiai  patvirtino, kad piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko daugiau kaip 50 000 piliečių parašų ir įgijo teisę pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyva.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad piliečių Seimui svarstyti teikiamą įstatymo projektą VRK ketina perduoti jau ateinantį pirmadienį arba antradienį.

Alkas.lt primena, kad piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lapkričio 4 d. VRK įteikė per du mėnesius surinktus 69 244 Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio) (0)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Toliau skelbiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Ši laida tai pirmoji kregždė pranešanti, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Šioje laidoje A. Antanaitis kalbasi su – visuomeninės pilietinės iniciatyvos „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariu ir koordinatoriumi, politologu Vytautu Sinica: Skaityti toliau

D. Stancikas. Kalba ir cenzūra (22)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Tikriausiai šitame „biblinio masto“ pabėgėlių kontekste menkaverčiu palaikysite tokį klausimą: O kokia kalba ir kokiais rašmenimis rašysime tų šimtų, o vėliau jau tūkstančių Lietuvoje apgyvendintų pabėgėlių pavardes jų tapatybės dokumentuose (asmens pažymoje ar pase, ligonio istorijoje, banko kortelėje ir t.t.)?

Aišku, kad ne tigrėjų (tai Lietuvos pageidaujamų pabėgėlių iš Eritrėjos kalba) ir ne arabų (sirų kalba). Juk nė vienas Lietuvos pareigūnas nemokėtų nei perskaityti jų pavardžių tokiais rašmenimis, nei užrašyti – ką jau ten atspausdinti kompiuteriu, pavyzdžiui: الجمهورية العربية السورية‎ Skaityti toliau

Visuomenininkai Seimo paprašė šią sesiją nesvarstyti kontraversiškų asmenvardžių rašymo projektų (4)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 9 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai susitiko su Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę ir įteikė jai prašymą į Seimo rudens sesijos darbotvarkę neįtraukti Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės užregistruotų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų, kadangi šiuo metu renkami parašai dėl savo esme alternatyvaus projekto pateikimo Seimui svarstyti privaloma tvarka.

Visuomenininkai taip pat paprašė bent iki lapkričio mėnesio vidurio susilaikyti nuo visų teisės aktų, susijusių su piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimu, svarstymo. Skaityti toliau

„TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video) (39)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaRugsėjo 4 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai iš Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinės (VRK) paėmė dėžę su 1000 parašų rinkimo lapų. Šie parašų rinkimo lapai pradėti skirstyti į visus Lietuvos kraštus, kad kiekvienas norintis pasirašyti ar rinkti parašus galėtų tai padaryti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ taip pat rūpinasi, kad būtų sudaryta galimybė Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pasirašyti už pilietinę iniciatyvą ir internetu. „Kai tik tokia galimybė atsiras apie tai bus plačiai bus paskelbta“, – sako iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius, politologas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

VRK spręs ar išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija) (13)

Visuomenininkai susibūrę į iniciatyvinę grupę „TALKA: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 2 d. 16 val. į posėdį susirinkusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs ar išduoti parašų rinkimo lapus visuomeninei iniciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Ši Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė šių metų rugpjūčio 19 d. VRK užregistravo Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Valstybei diriguojanti nematoma ranka, kuri nuolat jaučiama daugelyje gyvenimo sričių, su propagandos ginklu nusitaikė į valstybinę kalbą – vieną iš pagrindinių Lietuvos kaip valstybės sričių. Tokiems dirigentams nieko nebelieka, kai atšimpa kitokie ginklai: melas, šmeižtas, dideli pinigai.

Tai net ne ginklai, o masalas, numestas menkystoms arba, kitaip tariant, naujiesiems stribams, kurių dvasią skatinama atgaivinti politikuose, šitaip pavedant kenkti valstybei, nes atsilaikė arba net užako kitokios landos, iš kurių kyšo priešiškos valstybės ausys. Ne kartą,  pasitelkus manipuliaciją, mėginta juodinti ir kiršinti valstybės vadovus, bet skleidžiama dezinformacija tiesiog neišdegė. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą? (12)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso Skaityti toliau

R. Navickas. Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje (36)

Blogeris ZeppelinusMūsų polonofilai, minėdami neegzistuojančius pavardžių rašymo pasuose „Europos standartus“, dažnai pavyzdžiu mėgsta nurodyti kaimyninę Lenkiją. Kurioje prieš kelis metus valdžia leido savo negausioms tautinėms mažumoms įsirašyti pasuose vardus bei pavardes kitų kalbų raidėmis.

Girdi, ir mums reikėtų nedelsiant taip padaryti, kaip Lenkijoje. Tuomet Valdemaro Tomaševskio šutvė bus laiminga ir taps pačia lojaliausia Lietuvai jėga. Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą (37)

Akademikas prof. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų  išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti  siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius. Skaityti toliau

P. Gylys. Raidė „w“: teisėjas G.Seikalis turi kartoti teisės studijas. Kartu su J.Sabatausku (23)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių,  ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.

Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai.  Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (29)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

V. Stundys. Asmenvardžių rašymo dokumentuose keitimo siekiai – sąmoninga ir suplanuota antikonstitucinė akcija? (8)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Besitęsianti diskusija dėl asmenvardžių rašymą dokumentuose, nors visais būdais norima parodyti kalbos tradicijos gynėjų konservatyvumą, jų senamadiškumą, nėra tik skirtingos nuomonės. Visuomenės informavimo priemonėse jau kelias savaites „vyksta“ tikslinga akcija: reikia įteisinti autentišką rašymą tiek ir taip, kaip nori kiekvienas. Tačiau kur kas svarbiau, ką šiuo klausimu pasako Konstitucinis Teismas (KT) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), t.y. tos valstybės institucijos, kurios šiuo atveju yra kompetentingiausios. Tik Konstituciniam Teismui suteikta galia aiškinti Konstituciją ir kitų teisės aktų atitiktį Jai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija įgaliota rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Skaityti toliau

Scialdemokratų partija balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis (33)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Premjeras Algirdas  Butkevičius duodamas interviu lenkų radijo stočiai pasižadėjo, kad socialdemokratai balsuos už tai, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardės Lietuvos piliečių pasuose ir kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomos būtų rašomos ne valstybine kalba.

„Galiu pasakyti, kad prieš dvi dienas mūsų partijos valdyboje buvo priimtas sprendimas, kad vėl teiksime šitą įstatymo projektą Seimui, ir šitas teikimas turėtų įvykti gegužės mėnesį, ir tegu pamato, kurie politikai pritaria, kurie nepritaria“, – interviu radijui „Znad Wilii“ sakė Premjeras. Skaityti toliau

A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija (46)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kovo 25 d. signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka per Lietuvos radiją skaitė savo parašytą komentarą „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos radikalų dvikalbystės reikalavimų nevykdančią Lietuvą apkaltino tęsiant „Rusijos carų ir sovietų politiką“ ir renkantis „ne Europą su Lenkija, o V. Putiną ir Rusiją“…

Alkas.lt po šio komentaro pasirodymo gavo filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario dr.  Arvydo Juozaičio atvirą laišką skirtą Rimvydui Valatkai. Skelbiame jį. Skaityti toliau

INIT televizija rodo laidų ciklą valstybinei kalbai apginti – „W spąstai“ (I) (video) (4)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

INIT TV televizijos kūrybinė grupė, kuri jau penkeri metai rengia laidas apie senąją baltų praeitį „Mūsų praeities beieškant“, pasiryžo sukurti pasakojimų ciklą skirta nelietuviškų asmenvardžių rašymo problematikai „W spąstai“.

Kovo 1 d. per „Init“ kabelinę televiziją jau buvo parodyta pirmoji įžanginė šios naujos laidos dalis.

Pasak laidos kūrėjų, socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šaulienės parengtas įstatymo projektas įteisintų dar XIX a. vykusios Lietuvos kolonizacijos pasekmes. Devyniolikto amžiaus antrojoje pusėje krašto inteligentijai pavyko suformuluoti labai stiprią tautinės visuomenės idėją, kuri atvedė į 1918 metų nepriklausomybę. Skaityti toliau

V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos? (18)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo  registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

VLKK rugsėjo mėnesį paskelbė remianti nelietuvišką pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

„Vos Seimas gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, įvertinančią alternatyvius Skaityti toliau

V. Adamkus: Lenkų mažuma nenori priimti valstybės, kurioje gyvena, įstatymų (16)

Valdas Adamkus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos lenkai neįvertina jai sudarytų sąlygų ir nenori prisitaikyti prie Lietuvos įstatymų, DELFI naujienų portalui duotame interviu sakė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus:

Daiva Norkienė, DELFI:

– Daugelį metų dirbote stiprindamas Lietuvos ir Lenkijos santykius, tačiau dabar jiems deramai plėtotis gali sutrukdyti kai kurių lenkų mažumai atstovaujančiųjų demonstruojama nepagarba šalies įstatymams, koalicijos partneriams. Skaityti toliau

Išskirtinis premjero A.Butkevičiaus interviu: Didės pensijos, minimali alga ir abėcėlė (0)

Algirdas butkevičius: Kaip vieną iš prasto tvarkymosi pavyzdžių galiu pateikti netgi skandalingą lėšų panaudojimą | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

– Kai 2012-aisiais buvote pretendentas į premjerus, „Respublikai“ sakėte, kad bus revizuoti stambesni ankstesnės Vyriausybės vykdyti projektai, kitaip tariant, atliktas galimas milijardų litų iššvaistymo patikrinimas. Atlikote? Jei taip, kokie rezultatai?

– Revizija reikalinga, kad išliktų tam tikras tęstinumas, kas yra padaryta iki to momento, kai tu gavai įgaliojimus. Mes tikrai atlikome reviziją. Ne vienas projektas, kurį buvo galima pradėti greičiau, kai valdžioje buvo konservatoriai ir liberalai, buvo laiku Skaityti toliau