Žymos archyvas: paukštis

Ieškoma kaltininkų, nukirtusių ąžuolą su mažojo erelio rėksnio lizdu (2)

Mažasis erelis rėksnys | S.Paltanavičiaus nuotr.

Apie Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos miške Širvintų rajone nukirstą ąžuolą, kuriame buvo mažojo erelio rėksnio lizdas, Aplinkos ministerijai pranešė tokiu nusikaltimu gamtai pasipiktinęs žmogus.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros pareigūnai ir Valstybinės miškų tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai tuoj pat nuvyko į nurodytą vietą.Medį su mažojo erelio rėksnio lizdu nukirtęs piktadarys turbūt tikėjosi, kad apie tai niekas nesužinos. Tačiau lizdas yra registruotas Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių Skaityti toliau

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti uždrausta lankytis jų perėjimo vietose (0)

zuvedra_wikipedija.org

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti aplinkos ministerija uždraudė žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai. Skaityti toliau

Renkamas Kuršių nerijos paukštis (0)

Pilkasis garnys_S.Karaliaus nuotr

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, šiais metais minėsianti 25-ių metų įkūrimo sukaktį, organizuoja Kuršių nerijos paukščio rinkimą. Balsavimas vyks iki balandžio 22 dienos.

Gamtininkai, kultūros paveldo specialistai pasiūlė visą sąrašą tokių paukščių rūšių, kurios lokaliai paplitę Kuršių nerijoje, čia dažniau sutinkamos, susijusios su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, yra lengvai atpažįstamos ir žinomos. Skaityti toliau

Neišskridę paukščiai kenčia nuo šalčio (0)

Gulbe isalusi ezere_Siauliu regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Supūstelėjus stipresniam šaltukui ir ledui sukausčius vandens telkinius, žmonės pastebi įšalusius, Lietuvoje žiemoti likusius paukščius. Vakar Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai vyko gelbėti Šiaulių rajone, Dargaičių tvenkinyje įšalusios gulbės.

Apie į ledo gniaužtus patekusį paukšti, vakar apie 11 val. aplinkosaugininkams  pranešė žvejai. Pakrantėje žvejoję vyrai, Dargaičių tvenkinio viduryje pastebėjo gulbę, Skaityti toliau

Dzūkijos paukščio vardas atiteko margaspalviui kukučiui (2)

Kukutis_vstt.lt

Po visą birželio mėnesį trukusio balsavimo interneto svetainėje paaiškėjo, kokį savo mylimiausią, unikaliausią ir kraštui būdingiausią paukštį išsirinko dzūkai. Dzūkijos paukščio titulas atiteko vienam iš pačių gražiausių krašto paukščių – kukučiui.

„Dzūkijos saugomų teritorijų gamtininkai, kultūros paveldo specialistai balsavimui siūlė visą sąrašą paukščių rūšių, kurios lokaliai paplitę Dzūkijoje, čia dažniau sutinkamos, nei kituose regionuose. Tokių, kurie ypač susijusios su dzūkų tautosaka, Skaityti toliau

Kaip elgtis radus paukščio jauniklį? (0)

pauksciukas rankose_G.Liago nuotr

Pavasaris bei pirmoji vasaros pusė yra paukščių perėjimo metas, todėl Lietuvos ornitologų draugija sulaukia labai daug skambučių dėl aptiktų paukščių jauniklių. Į šią situaciją pažvelgus iš vienos pusės yra džiugu, kad turime tiek daug paukščių likimui neabejingų žmonių, tačiau iš kitos pusės, tai rodo, kad žmonės ne visuomet žino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Gana dažnai užvaldo noras pasirūpinti iš pirmo žvilgsnio paliktais paukščiukais, tačiau taip pasielgti reiktų tik labai išskirtiniais atvejais. Skaityti toliau

Kovo 25-ąją – gandrų sutiktuvės! (0)

Gandras_vstt.lt

Aukštadvario regioniniame parke kovo mėn. 28 d 12 val. Mackantiškių kaime vyks Gandrinės.

Šiame kaime dar gyvos senosios gandro sutiktuvių tradicijos. Seniau šeimininkės anksti rytą žadindavo pačius mažiausius bėgti kieman pasiimti „gandro lauktuvių“. Šią dieną žmonės nedirbdavo darbų, eidavo per kaimą ir susirinkdavo pas vieną ūkininką. Susėdę kalbėdavo apie laukus, būsimus darbus. Gandro sugrįžtuvių proga moterys kepdavo „kaukorus“. Drauge vaišindavosi. Skaityti toliau