Žymos archyvas: paukščiai

Kovo 25-ąją minimos Gandrinės (video) (0)

academiacatavencu.info nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Skaityti toliau

Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestiečiams (0)

Pilkoji-varna-miske.lt

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.

Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

Paukščių gripas – jau Klaipėdoje (0)

billofthebirds.com nuotr.

Paukščių gripas pasiekė Klaipėdą – kovo 18 d. mieste rasta nuo šios ligos nugaišusi gulbė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad paukštį pakirto didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas H5N8.

Tai jau ketvirtas šios ligos atvejis Lietuvoje. Pirmi trys buvo nustatyti taip pat gulbėms Kaune. Specialistų manymu, visi šie atvejai susiję su vis dar tebevykstančia laukinių vandens paukščių migracija. Skaityti toliau

Šiandien minima Pempės diena (video) (0)

Paprastoji pempė | Birdlife.lt nuotr.

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Skaityti toliau

Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį (0)

birds.com

Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d.  Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.

Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.

Skaityti toliau

Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas. Skaityti toliau

Grįžtantiems paukščiams – jaukius namus (0)

S. Paltanavičiaus, nuotr., am.lt

Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.

Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, Skaityti toliau

Patvirtintas antras paukščių gripo atvejis (0)

Gulbės žiemą | T. Vinicko nuotr.

Ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 4 gulbių nebylių, Kaune, ties Žemaisiais Šančiais baidarininkų pabaidytų ir atsitrenkusių į elektros laidus, gaišenų mėginius, visoms joms nustatytas labai patogeniškas to paties tipo – H5N8 paukščio gripo virusas. Tai jau antras šios ligos atvejis mūsų šalyje, nustatytas laukinėms gulbėms per pastarąsias dienas. Skaityti toliau

Lietuvoje nustatytas pirmasis paukščių gripo atvejis (0)

Nuodėgulė | Treknature.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad, vakar, vasario 27 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.

Tokio tipo virusas Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą. Nugaišusios gulbės rastos Kaune, Nemuno upėje. Apie pastebėtą leisgyvę gulbę Nemuno pakrantėje pranešė ten vaikščiojęs pilietis. Šioje vietovėje gausiai būriuojasi vandens paukščiai, gyventojai lesina gulbes. Veterinarijos specialistams atvykus į nurodytą vietą, šalia kritusios gulbės rastos dar 5 gulbių gaišenos.  Skaityti toliau

Vieversiai jau pasirodė (video) (0)

vieversys | wikimedia.org nuotr.

Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Skaityti toliau

Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video) (2)

Kaune zustancios gulbes_LOD nuotr

Po Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto plaukimo Nemunu, susidūrusios su elektros laidais, žuvo dešimtys gulbių.

VšĮ „Vandens turistai“ Kaune organizavo šventinį plaukimą baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Skaityti toliau

Ornitologai kviečia suskaičiuoti mūsų sodus, sodybas ir kiemus lankančius paukščius (0)

NamelisLesykla_birdlife.lt nuotr.

Sausio 27-29 dienomis Lietuvos ornitologų draugija (LOD) rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės. Planuojama, jog ji taps tradiciniu, kasmet organizuojamu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių gausos kaitą, pokyčius atskirais metais, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius.

Šiais metais akcija taip pat pradedama vykdyti ir Latvijoje, Estijoje sodybas ir jose įrengtas lesyklas žiemą lankantys paukščiai Skaityti toliau

Lietuvos ornitologų draugija vykdo žiemojančių paukščių apskaitą (0)

 Didžioji antis | VSTT nuotr.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo įprasta Lietuvos ornitologų draugijos veikla siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir įvertinti Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą.

Pirmą kartą tokios apskaitos šalies mastu buvo rengtos 1987–1990 metais. Po 20 metų pertraukos žiemojantys vandens paukščiai vėl buvo inventorizuojami visos šalies mastu ir tapo tradicine kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva, prie kurios prisideda vis daugiau norinčiųjų. Skaityti toliau

Gulbės ne visada laukia žmogaus pagalbos (0)

Gulbės žiemą | T. Vinicko nuotr.

Pastarosiomis dienomis, Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie neišskridusias gulbes. Žmonės, sunerimę gulbių likimu, skambina tvirtindami, kad šie paukščiai yra prišalę prie ledo ir reikalauja kuo skubiau vykti jų gelbėti. Tačiau, tik retais atvejais, šis nerimas yra pagrįstas.

Anot Aplinkos ministerijos, – Dažnais atvejais, gamtos apsaugos pareigūnai, tik veltui rizikuoja savo gyvybėmis, lipdami ant ledo. Kuomet, mėginant gelbėti gulbes, šios pakyla ir nuskrenda arba tiesiog pasitraukia kuo toliau nuo žmonių. Skaityti toliau

Kaune – didžiausia lesykla Baltijos šalyse (0)

Šančiuose – didžiausia lesykla Baltijos šalyse | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Didžiausia Baltijos šalyse paukščių lesykla yra Kaune, Žemuosiuose Šančiuose prie Kranto 9 ir 10 gatvės. Ši lesykla veikia iki vasario mėnesio pabaigos.

Kauniečiai, itin pamėgę pasivaikščiojimą upių pakrantėmis, dažnai užsuka ir į šią lesyklą. Žmonės ten vyksta ne tik pasižiūrėti, bet ir palesinti likusius žiemoti paukščius. Skaityti toliau

Paukščių gripo epidemija Europoje ir Azijoje neslūgsta (0)

survivallife.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad dėl paukščių gripo padėtis lieka įtempta tiek Europoje, tiek Azijos šalyse. Aptinkami vis nauji šios ligos protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose ir laukiniams paukščiams.

Apie laukiniams paukščiams nustatytus didelio patogeniškumo paukščių gripo (H5N8) atvejus VMVT nuo šių metų pradžios buvo informuota 335 kartus – Vokietijoje užregistruota 140, Šveicarijoje – 84, Danijoje – 35, Olandijoje – 37, Skaityti toliau

Europoje daugėja paukščių gripo atvejų ir protrūkių (0)

billofthebirds.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Europoje paukščių gripo situacija tebėra įtempta. Užregistruojami vis nauji šios ligos protrūkiai tiek naminių paukščių laikymo vietose, tiek laukiniams paukščiams.

Apie laukiniams paukščiams nustatytus didelio patogeniškumo paukščių gripo (H5N8) atvejus VMVT nuo šių metų pradžios buvo informuota 290 kartų – Vokietijoje užregistruoti 123 atvejai, Šveicarijoje – 83, Danijoje – 34, Olandijoje – 26, Suomijoje – 5, Švedijoje – 4, Austrijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje – po 3, Kroatijoje – 2, Serbijoje – 1. Skaityti toliau

Paukščių globai – ne per anksti (0)

 Mėlynoji zylė prie lesyklos | S. Paltanavičiaus nuotr.

Į šalį atkeliavusi žiema mums primena, kad atėjo metas įrengti lesyklą. Nuo spalio  zylės, bukučiai, geniai ima lankytis prie namų, ypač gausiai sugrįždami į tas vietas, kuriose buvo lesinami ir anksčiau. Lesykla paukščiams bent 4–5 mėnesiams taps viso gyvenimo centru, todėl jau dabar turime apsispręsti, kur ir kokią lesyklą įrengti, kokius lesalus paukščiams pilti.

Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė.Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Skaityti toliau

Žuvinto paukščiai neskuba palikti ežero (0)

VSTT nuotr.

Pažvelgus į Žuvinto ežerą, visiškai nepanašu, jog dabar – paskutinės kalendorinio rudens dienos. Kai virš ežero prasisuka medžiojantis jūrinis erelis, pamatai, kiek daug sparnuočių užsilikę ežere.

Ežero pakraščiai ir tarpušvendriai lapkričio viduryje jau buvo užšalę. Tada į atviriausias ežero vietas, vietinių žmonių vadinamas gylėmis, persikraustė pulkai didžiųjų ančių. Dabar ledo nebėra, bet  antims atvirumuos visiškai tiko. Skaityti toliau

Europoje plinta paukščių gripas (0)

billofthebirds.com nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, paukščių gripas aptinkamas vis daugiau Europos valstybių. Šios pavojingos paukščiams ligos protrūkių užregistruota Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje.

Praėjusią savaitę gauta informacijos apie naują paukščių gripo protrūkį Olandijoje, naminių paukščių ūkyje, kuriame buvo laikoma 10 tūkst. paukščių. Skaityti toliau

Kokie paukščiai žiemoja Vilniaus miesto parkuose ir vandens telkiniuose? (0)

inkilas_mab-lt

Lapkričio 22 d. 14 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus skaitys paskaitą „Paukščių globa žiemą“. Paskaitos metu ornitologas papasakos, kokie paukščiai žiemoja Vilniaus miesto parkuose ir vandens telkiniuose. Renginio dalyviai sužinos, kaip, kada ir kokiu lesalu lesinti sparnuočius, kokie medžiai, krūmai mieste juos traukia. Vyks diskusija, bus demonstruojami vaizdo reportažai, nuotraukos iš paukščių gyvenimo. Po paskaitos vyks ekskursija po Vilniaus pilių parką kartu su Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos tvarkymo skyriaus vedėju Stanislovu Patkausku. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vienas paukštis gali sugadinti lėktuvo variklį (video) (0)

oro-uostai_lektuvas_mokslosriuba-lt

Jeigu kada nors atvykę į oro uostą girdėjote paukščių klegėjimą ir susidarė įspūdis, kad kažkur netoli yra paukščių pulkas, neapsigaukite – labai tikėtina, jog šiuos garsus skleidė garsiakalbiai. Jie kelių šimtų metrų spinduliu skleidžia plėšrūnų įrašytus balsus arba stresinius konkrečių paukščių garsus. Visa tai daroma tam, jog paukščiai neatskristų į oro uosto teritoriją, netrikdytų darbo ir nesukeltų problemų. Yra žinoma daugybė atvejų, kuomet lėktuvai susiduria su paukščiais ir patiria žalos. Skaityti toliau

Paukščių žieduotojams – pats karštymetis (0)

AM, I. Meškinytės nuotr.

Lietuvoje registruotos 385 paukščių rūšys, bet daugelis jų žiemoti traukia į svečius kraštus. Rudeninė paukščių migracija prasideda rugpjūtį, o intensyviausia – pirmąją spalio pusę.

Mūsų šalyje paukščius žieduoja Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus filialai – Ventės rago ornitologinė stotis ir Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija.

Ventės rago ornitologinės stoties tinkluose nuo metų pradžios iki spalio „apsilankė“ daugiau kaip 70 tūkst. paukščių. Skaityti toliau

Lietuvos ornitologų draugija kviečia į rudenines paukščių palydas (0)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šių metų pirmąjį spalio savaitgalį – 1–2 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ir Saugomų teritorijų direkcijos tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio išlydėti išskrendančius paukščius. Net 36 šalys dalyvaus paukščių skaičiavime. Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Skaityti toliau

Stebėti išskrendančių paukščių keliaukite prie didžiųjų Dzūkijos ežerų (0)

danciasnapiai_nuotrauka-is-meteliu-rpd-archyvo

Metelių regioninio parko direkcija rugsėjo – spalio mėnesį rengs vandens paukščių stebėjimo ekskursijas ir kviečia palydėti išskrendančius sparnuočius drauge.

Dusios, Metelio ir Obelijos ežeruose jau būriuojasi vandens paukščiai. Čia paukščiai keletą mėnesių maitinsis prieš rudeninę kelionę į pietus. Didžiuosius Dzūkijos ežerus sparnuočiai paliks tik gruodžio ar sausio mėnesiais. Skaityti toliau

Energetikų dienotvarkę keičia ir išskrendantys paukščiai (0)

pelesakaliai-ve.lt nuotr

Rudeniop elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ specialistų dienotvarkę keičia ir permainingi orai, ir vasaros buveines paliekantys paukščiai. Į pietus besiruošiantys ir gausiai aplink elektros laidus besibūriuojantys paukščiai gali tapti trumpalaikio elektros perdavimo sutrikimo priežastimi.

„Mūsų pareiga užtikrinti, kad elektra būtų perduodama be trikdžių, todėl nuolat vertiname ir ruošiamės visiems elektros tinklui tenkantiems iššūkiams. Daugiausia jų sukelia gamta ir natūralus jos ciklas – prieš kiekvieną rudenį elektros tinklo atsijungimų Skaityti toliau

Šiandien – gandrų palydos (2)

Gandrai | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Gandrai žiemaviečių link pradeda keliauti jau nuo rugpjūčio vidurio, o į mėnesio pabaigą jų beveik nebelieka.

Mūsiškiai paukščiai žiemoti paprastai lekia vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie kelioms dienoms apsistoja pailsėti. Po to skrenda per Turkiją iki Sinajaus pusiasalio, kur dar sykį ilsisi. Afrikoje jie keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia ir lieka žiemoti, Skaityti toliau

Čiurlys – mūsų miesto paukštis (video) (0)

V. Paškevičiaus nuotr.

Juodasis čiurlys – įprastas paukštis Europos miestuose vasaros metu. Tai viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi mūriniuose pastatuose. Taigi šiandien juodąjį čiurlį drąsiai galime vadinti miesto paukščiu. Vikriai skraidydami virš pastatų stogų šie sparnuočiai pagyvina miesto kraštovaizdį ir teikia gyvybės bei vasariško džiaugsmo. Čiurliai noriai įsikuria įvairiose pastatų nišose, pastogių, palangių ir kituose plyšiuose. Šiose vietose perintys paukščiai nesukelia mums jokių problemų, yra labai švarūs, todėl mūsų namuose perinčių čiurlių dažnai net nepastebime. Skaityti toliau

Paukščio gyvybę išsaugoti gali lipdukas (0)

birdsmack.com nuotr.

Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t. Skaityti toliau