Žymos archyvas: paukščiai

Paukščių migracijos magijos pakerėtas (1)

Mečislovas Žalakavičius | V. Valuckienės nuotr.

Gegužės 21 – birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda Paukščių migracijos magijos pakerėtas , skirta ornitologo, ekologo, akademiko, habil. dr. Mečislovo Žalakevičiaus 70-mečiui paminėti. Parodos atidarymas vyks gegužės 23 d., ketvirtadienį, 15 val.

Parodoje gausu nuotraukų, kuriose atsispindi svarbesnės mokslininko gyvenimo ir veiklos akimirkos iš vaikystės, studijų Vilniaus universitete, darbų mokslinių tyrimų institutuose, vadovavimo Vilniaus universiteto Ekologijos institutui Skaityti toliau

Lietuvoje pasirodė retosios meldinės nendrinukės su specialiomis kuprinėlėmis (2)

Pamaryje sugauta meldinė nendrinukė su geolokatoriumi | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – geolokatoriai. Juose sukaupta informacija padės nustatyti, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės. Ši informacija svarbi rengiant tolimesnius rūšies apsaugos veiksmus ir vertinant populiacijos svyravimus Lietuvoje.

Gegužės 16 d. Ventės rago ornitologui Vytautui Eigirdui pavyko pagauti jau Skaityti toliau

Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas! (0)

Specialiu plastikiniu žaliu žiedu pažymėta grįžusi perkelta meldinė nendrinukė | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Šios savaitės vakarais Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai aptiko čia grįžusias praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą perkeltas meldines nendrinukes. Stebėti keli sugrįžę paukščiai, tarp jų – bent trys specialiais žaliais plastikiniais žiedais pažymėti retieji giesmininkai. Tai reiškia, kad pirmą kartą pasaulyje su šiais tolimaisiais migrantais atliktas perkėlimas – sėkmingas, o viltis atkurti Žuvinto populiaciją pamažu tampa realybe.

„Pirmasis pavakario braidymas po Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sode – pažintis su kiaušinių įvairove (0)

am.lt nuotr.

Kiaušinyje, kuris tapo pagrindiniu velykinių švenčių atributu, prasideda ir nemažos dalies Lietuvos zoologijos sodo (LZS) gyvūnų gyvenimas. Su jų kiaušinių įvairove LZS lankytojai galės susipažinti per sezono atidarymo šventę balandžio 28 dieną. Jie galės paliesti ar mikroskopu patyrinėti didžiojo apuoko, juodosios gulbės, vandeninio varano, žiurkinio žalčio, gyvalazdės ir daugelio kitų egzotiškų gyvūnų kiaušinius. Skaityti toliau

Gal kormoranai žmogaus jausmų įkaitai? (video) (0)

Kadras is filmo „Rūgštus miškas“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Balandžio pradžioje 19-oje Lietuvos miestų, vyko dokumentinio Rugilės Barzdžiukaitės ir Dovydo Korbos filmo – „Rūgštus miškas“ premjera.

Skraidančios žiurkės, parazitai, Dievo tvariniai, ar didingi paukščiai? Iki šiol kormoranai mūsų šalyje daugiau nusipelnė neigiamų epitetų. Tačiau, kaip tikina fotomenininkas, biologas ir leidėjas Vytautas Knyva, daugelis samprotavimų apie šiuos paukščius yra paremti jausmais, nes jokių rimtų mokslinių tyrimų apie šio paukščio gamtai daromą žalą nėra atlikta. Skaityti toliau

Paukščių gripas nustatytas Bulgarijos ūkyje (0)

vmvt.lt nuotr.

Bulgarijoje užfiksuotas aukšto patogeniškumo H5 potipio paukščių gripo atvejis. Liga nustatyta ūkyje, kur buvo laikoma beveik 35 tūkst. vištų.

Įtarimų dėl ligos Bulgarijos atsakingos institucijos pareigūnams kilo ūkyje ėmus gaišti paukščiams. Iš viso Plovdivo srityje veikusiame ūkyje nugaišo 298 paukščiai. Ištyrus gaišenų mėginius, buvo nustatytas aukšto patogeniškumo paukščių gripo H5N8 virusas. Skaityti toliau

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos – paukščių perėjimo metu – saugomose teritorijose draudžiami miško kirtimai! (0)

pauksciukas rankose_G.Liago nuotr

Nuo kovo 15 dienos, iki rugpjūčio 1 dienos (paukščių perėjimo laikotarpiu) saugomose teritorijose draudžiami pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai kirtimai ir medienos ištraukimas.

„Paprastai šio termino ne visada prisilaiko privatūs kirtėjai, bet, mano žiniomis, kai kurie urėdijos padaliniai turi problemų su sutarčių vykdymu ir gali bandyti draudžiamu laikotarpiu iškirsti tai, ką nespėjo iškirsti žiemą. Jei nuo rytojaus pastebėsite bet kokius miško kirtimo darbus saugomose teritorijose, informuokite apie tai Valstybinę miškų Skaityti toliau

Minint Žemės dieną, Seime atveriama paroda „Mažas didelis miško pasaulis“ (0)

Bronislovo Ambrozo fotografija

Kovo 20 d., trečiadienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje vyks miškininko Bronislovo Ambrozo fotografijų parodos „Mažas didelis miško pasaulis“ atvėrimo renginys. Paroda kovo 18-31 dienomis pristatoma II ir III rūmus jungiančioje galerijoje.

Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio Šilinės girininkijos miškininkas B. Ambrozas fotografuoja jau trisdešimt penkerius metus – nuo tada, kai būdamas trylikos, dovanų gavo pirmąjį savo fotoaparatą. Jo nuotraukose užfiksuoti miesto žmogui retai matomi nesudrumsto miško, jo gyvūnijos vaizdai. Skaityti toliau

Prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai išauga paukščių gripo pavojus (0)

billofthebirds.com nuotr.

Prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai, specialistai primena apie išliekantį paukščių gripo pavojų šalies naminiams ir laukiniams paukščiams. Pirmasis šio gripo atvejis Europoje buvo nustatytas 1984 m. Airijoje. Nuo to laiko daugelis Europos valstybių patyrė didelių ekonominių nuostolių tiek dėl daugybės sunaikintų naminių paukščių, tiek ir dėl prekybos paukštiena apribojimų. Vien 2018 m. paukštynuose Europoje buvo užregistruoti 34 paukščių gripo židiniai. Dėl viruso buvo sunaikinta beveik 1 milijonas naminių paukščių. Skaityti toliau

Parskridę paukščiau pranašauja pavasarį (1)

Vieversys | Žuvinto biosferos rezervato direkcijos nuotr.

Virš Žuvinto sukantys ratus gulbių virtinės, poromis skraidančios gervės ar būriai žąsų, sidabrinių kirų, pralekiantys pempių pulkeliai darosi jau kone įprastinis šio mėnesio pabaigos vaizdas.

Šis vasaris, mėnesio pradžioje padovanojęs gausesnio sniego ir žiemiško šaltuko, išsikvėpė vos perkopęs į antrą pusę. Sniego Žuvinto apylinkėse neliko įpusėjus vasariui, ežero vandens lygis kyla kone kasdien. Netrukus gali atsiverti properšos – ir taip nestoras Žuvinto ledas suplonėjo perpus iki 10 cm storio, patamsėjo, o kinyse jis visiškai iššutęs. Ir visai nesvarbu, kad naktys Skaityti toliau

Kokie vandens paukščiai žiemojo Lietuvoje? (0)

Žiemojantys pilkieji garniai | L. Taukienės nuotr.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija sausio viduryje kvietė gamtos mylėtojus skaičiuoti žiemojančius vandens paukščius. Praėjus mėnesiui po apskaitos, vykusios sausio 11 d., supažindinama su įdomesniais šios apskaitos rezultatais.

2019 metų sausio vidurys buvo palyginti šaltas, dauguma stovinčių vandens telkinių ir lėtesnės tėkmės upės užsitraukė ledu, todėl paukščiai iš jų pasitraukė. Skaityti toliau

Renginys „Ką ūbauja pelėdos“ kviečia į artimesnę pažintį su paukščiais (0)

K. Čepėno nuotr.

Vasario 2 d., 12 val. Nacionalinis saugomų teritorijų lankytojų centras (Antakalnio g. 25, Vilnius) kviečia į renginį „Ką ūbauja pelėdos“, skirtą supažindinti su šiais paukščiais.

Lietuvoje gyvena 13 pelėdų rūšių, dauguma jų yra saugomos. Tai plėšrūs paukščiai, puikiai prisitaikę medžioti: negirdimas skrydis, itin jautri klausa ir rega, maskuojanti išvaizda… Apie paslaptingą pelėdų pasaulį renginio dalyviams papasakos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) Metodinio-analitinio centro ekspertė dr. Gintarė Grašytė. Skaityti toliau

Upinėms ir mažosioms žuvėdroms bus suteiktos palankesnės sąlygos perėti (0)

am.lt nuotr.

Pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius padės pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.

Pagrindinis šio projekto tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį. Skaityti toliau

Panika dėl gulbių ant ledo – tik dėl gamtos nepažinimo (1)

am.lt nuotr.

Pastarosiomis dienomis, kaip ir kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skambučių apie neišskridusias ir prie vandens telkinių ledo esą prišalusias gulbes. Skambinantieji, sunerimę dėl šių paukščių likimo, reikalauja tučtuojau vykti jų gelbėti. Tačiau tas nerimas yra pagrįstas tik labai retais atvejais.

Pasak gamtininkų, ne užsilikusios gulbės kelia problemų, o skambinantieji pavojaus varpais – jie tarsi ir gerų paskatų vedini, bet, deja, nežino paukščių biologijos ir fiziologijos. Skaityti toliau

Norintiems išsaugoti meldines nendrinukes bus teikiama ES parama (0)

Meldinė nendrinukė | Ž. Morkvėno nuotr.

Norintieji pasinaudoti ES parama išaugant vieną rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, nykstančią  rūšį – meldines nendrinukes, paraiškas gali teikti iki 2019 m. vasario 28 d.

Teikiantieji paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ turės tik kelis įsipareigojimus: pagal numatytą sąmatą sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Gandras ir kregždė lietuvių sodyboje: apie jų panašumą ir skirtumus (3)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kregždė ir gandras – šventieji lietuvių sodybų paukščiai. Nuo seno drausta naikinti jų lizdus, o šių paukščių įsikūrimas buvo suprantamas kaip ypatinga palaima namams ir apsauga nuo perkūnijos:

Kregždės – šventi paukščiai. Jei kuriuose namuose jos apsigyvena, tai ir tie namai šventi: jų perkūnas nemuša ir kt. nelaimės nelanko.

Gandrai kur apsigyvena, ten piktosioms dvasioms nėra vietos. Užtat lietuviai gandrus gerbia ir jų nešaudo. Nušauti gandrą skaitosi kaip padaryti žmogžudystę. Skaityti toliau

Lietuvai reikia stuobrių (1)

Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai nedaug | glis.lt nuotr.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios  miestiečiui atrodytų kaip nesutvarkyto miško rezultatas, yra tai, kas paverčia mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.

Negyvos medienos turi būti daugiau Skaityti toliau

Ilgiausias pažintinis takas bus dar ilgesnis (0)

Mūšos tyrelio parkas | Žagarės regioninio parko direkcijos arch. nuotr.

Mūšos tyrelio pelkė – vienas išskirtinių Žagarės regioninio parko kraštovaizdžio elementų. Prieš trejetą metų atidarytas Mūšos tyrelio pažintinis takas įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m. Planuojama nutiesti dar daugiau kaip 2 km lentų tako. Tuomet takas taps žiediniu ir bus galima apeiti pelkėje tyvuliuojantį Miknaičių ežerą.

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įsteigtas, siekiant išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Skaityti toliau

Ankstyva javapjūtė keičia pilkųjų žąsų įpročius (0)

vstt.lt nuotr.

Rugpjūtis Žuvinte yra pilnas pilkųjų žąsų klegesio. Šiomis dienomis tos saugomos rūšies paukščių ežere nakvoja gerokai per du tūkstančius. Toks didelis žąsų skaičius ežere stebimas jau antri metai. Skiriasi nebent datos: žąsys į Žuvintą sulėkė bene dviem savaitėmis anksčiau, nei įprastai. Pirmi būriai pasirodė paskutinėmis liepos dienomis.

Pilkųjų žąsų gausa rudeniop Žuvinto apylinkėse priklauso ne tik nuo ramybės nakvynės vietose, bet ir javų, ražienų ploto. Tai ne ta rūšis, kuri kentėtų nuo intensyvios žemdirbystės. Skaityti toliau

Mokslininkai tirs, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės (0)

Meldinė nendrinukė su geolokatoriumi | bef.lt nuotr.

Liepos pradžioje jungtinė vokiečių, lietuvių ir latvių gamtininkų komanda lankėsi pamaryje, kur meldinėms nendrinukėms uždėjo specialius geolokatorius. Šių prietaisų pagalba bus nustatyta, kur žiemoja mūsų šalyje gyvenančios globaliai nykstančios meldinės nendrinukės.

Tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Kol kas mes nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Skrydis ant pranašo sparnų (0)

Kovas | G.Petkaus nuotr.

Visi mes skirtingai suvokiame paukščius. Vieni jais domisi, kiti priima kaip įprastą gamtos dalį. Tačiau tenka pripažinti, kad paukščiai, visais laikais išlieka kažkuo nežemišku ir paslaptingu, neatskleistu ir iki galo nesuprantamu. Nuo seno žmogus domėjosi paukščiais, o mūsų protėviai gyvendavo greta ir turėdavo galimybę stebėti sparnuočius iš labai arti. Todėl, turbūt, ne be priežasties, su paukščiais nuo seno susijusios įvairios šventės, apeigos, apstu įvairių mitologinių pasakojimų. Neretai, paukščiai laikomi savotiškais ateities pranašais, galinčiais išpranašauti likimą, atnešti sėkmę arba nesėkmę. Paukščiai ne mažiau svarbūs ir lietuvių literatūroje. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau

Akcija „Sutikime 100-mečio paukščius“ – inkilai jau medžiuose (0)

Akcija „Sutikime 100-mečio paukščius“ – inkilai jau medžiuose | Rengėjų nuotr.

Nuo kovo pradžios, visos Ignalinos rajono įstaigos ir įmonės buvo kviečiamos prisijungti prie akcijos „Sutikime 100-mečio paukščius“ ir padovanoti po inkilėlį sugrįžtantiems paukščiams. Akciją surengė savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos inžinierius Simonas Kajėnas ir Ignalinos miesto bendruomenės atstovė Agnė Ambrozaitienė.

Kovo 29 dieną, akcija užbaigta inkilų pakabinimu miškelyje prie Ignalinos Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejus pristatys laukinių paukščių kiaušinių parodą „Ab ovo“ (0)

Muziejus pristato laukinių paukščių kiaušinių parodą „Ab ovo“ | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Kovo 6 d., Panevėžio kraštotyros muziejaus III a. parodų salėje, pradės veikti laukinių paukščių kiaušinių paroda „Ab ovo“.

Lotyniškas posakis ab ovo reiškia „nuo kiaušinio“, tai yra „nuo pradžios“. Nuo seniausių laikų įvairių pasaulio šalių mitologijoje kiaušinis laikomas pradžių pradžios, gyvybės atsiradimo, tobulumo, sveikatos ir grožio simboliu. Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio, nes jo viduje slypinti gyvybės energija, atsinaujinimo jėga. Skaityti toliau

Gamtininkai džiaugiasi šaltu oru (0)

Žymantas Morkvėnas teritorijoje, greta Alksno ežero, Ignalinos raj. | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Kai daugelis mūsų niurzga dėl kaustančio šalčio ir visomis išgalėmis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti šiltose patalpose gurkšnojant garuojančią arbatą, gamtininkai neturi tam laiko – šalčio banga sudarė palankias sąlygas tęsti buveinių atkūrimo darbus paukščiams svarbiose teritorijose, Klaipėdos, Ignalinos ir Alytaus rajonuose.

Spaudžiant ne menkam šaltukui, pasitelkę plačiaratę techniką gamtininkai šalina menkaverčius krūmynus bei nendres. Šie darbai vykdomi siekiant atkurti šlapynes, kuriose ateityje galėtų įsikurti vienas rečiausių Europos giesmininkų – meldinė nendrinukė –  bei kiti šio paukščio kaimynai. Skaityti toliau

Ar parneš vieversys pavasarį? (1)

VSTT nuotr.

Vasario mėn. 24 d – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą. Dirvos grumstelį primenantis paukštelis vadinamas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jeigu vyturys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., tai dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

Tikėta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. Skaityti toliau

Suskaičiuoti Aukštadvario regioniniame parke žiemojantys vandens paukščiai (0)

Aukštadvario RPD nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija tris sausio mėnesio dienas skaičiavo žiemojančius vandens paukščius. Aukštadvario regioniniame parke paukščių stebėjimus vykdė regioninio parko specialistai, talkino Aukštadvario gimnazijos jaunieji miško bičiuliai „Verkniukai“, Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokiniai, kiti gamtos bičiuliai.

„Didžiausi vandens paukščių pulkai stebėti Verknės upėje ties Aukštadvariu ir Nikronių kaime. Aukštadvario ir Bagdanonių tvenkiniuose, Sienio ir Spindžiaus ežeruose.  Skaityti toliau

Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams (0)

 S. Paltanavičiaus nuotr.

Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

Lietuvoje žiemoti šįsyk liko daugiau gervių nei ankstesniais metais. Maži jų pulkeliai matyti pelkėse, miškuose, laukuose. Gervės maitinasi grūdais, želmenimis ir tikrai nejaučia alkio. Jos atsparios nedideliems šalčiams, todėl kol kas vargu ar skris svetur. Skaityti toliau

Paukščių globa – ne pramoga, o įsipareigojimas (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

Šiandien, gruodžio 1 d., pirmąją kalendorinės žiemos dieną, visai nepanašu, kad greitai sulauktume tikro ledo ir sniego dangos. Tačiau prie žmonių namų jau renkasi tie paukščiai, kurie neišskrido ir sėsliai gyvens iki pavasario.

Lietuvoje žiemoja daugiau kaip 70 rūšių sparnuočių, bet tik daliai jų reikia žmogaus globos. Lesyklose paprastai lankosi iki 20 rūšių paukščių, o aktyviai – tik 4-5 rūšių. Gamtosaugininkai primena, kad lesyklos įrengiamos ne akims į atskridusius paukščius paganyti, o jiems nuolat maitinti. Pakabinę lesyklą įsipareigojame, kad ji niekada nebūtų tuščia. Skaityti toliau