Žymos archyvas: patyčios

M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra (2)

Newstalk.com nuotr.

Religinis herojus, raitas ant klozeto. Ruda medžiaga ištepliotos marmūzės šluostymasis į tautinę ir valstybinę vėliavą. Įsiveržimas į religinės bendruomenės apeigas su patyčiomis. Visa tai kelia rimtų klausimų, ar turėtų būti viešosios raiškos ribos, kalbant apie tautinių, pilietinių, religinių šventybių dergimą.

Yra du kraštutinumai. Vienas jų – absoliuti žmogaus raiškos laisvė, deja – galima tik teoriškai. Netgi didžiausi liberalai pripažįsta: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais Skaityti toliau

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga (4)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minės Orumo dieną, pasak filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus Stoškaus, šiandien visuomenės orumui pavojingiausi – sudaiktėjimas ir patyčios.

Tiesą sakant, reagavimas į kiekvieną cyptelėjimą iš Vakarų, kada ir ką mes turime švęsti, minėti, irgi šioks toks orumo krizės reiškinys. Vis dėlto dabartinėje kultūroje išsaugoti orumą yra sunkus uždavinys. Žmogaus vertės klausimas šiandien yra labai svarbus. Žmogaus gyvenimas labai sudaiktėjęs, pats žmogus sudaiktintas. Asmens nuvertėjimas žeidžia spontaniškai besiformuojančią savivertę. Skaityti toliau

M. Puidokas. G. Landsbergio pergalės rinkimuose receptas = patyčių menas (video, nuotraukos) (40)

Gabrieliaus Landsbergio patyčios | Alkas.lt koliažas

Gabrieliaus Landsbergio pergalės rinkimuose receptas = patyčių menas, sodri arogancija ir platus kitų žeminimo repertuaras…

Kadencijos pradžioje ir vėliau jam nuolat sakiau – jei norit laimėti kitus rinkimus – dirbkit konstruktyviai: kritikuokit mūsų klaidas, bet palaikykit gerus sprendimus. Jis man: „Mindaugai, tu nesupranti politikos. Čia nuolatinė kova. Karas.“

Taip ir gyvenam, kai nemokama susitaikyti su pralaimėjimu Seimo rinkimuose, nuolat bandoma skaldyti, regzti intrigas ir daryti viską, kad dirbti būtų Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (25)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

Kampanijai „Už saugią Lietuvą“ – dveji (0)

Kampanijai „Už saugią Lietuvą“ – dveji | uzsaugialietuva.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sumanyta nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ jau skaičiuoja dvejus savo veiklos metus.

Subūrusi NVO, verslo įmones, diplomatines atstovybes, žiniasklaidą, į pagalbą pasitelkusi ambasadorius – 25 žinomus šalies žmones, kampanija apėmė visą Lietuvą – į jos veiklą įsitraukė visos 60 šalies savivaldybių. Kampanijoje jau įregistruota virš pusės tūkstančio iniciatyvų, Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

Per 2017 metus RRT gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete (1)

transp.lt nuotr.

Per 2017 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2016 m., kada buvo gauti 842 pranešimai, pranešimų  skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus. Toks išaugęs pranešimų skaičius susijęs su gautais pranešimais apie narkotinių medžiagų (dažniausiai kanapių) Skaityti toliau

Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“ (28)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai  nenorintys pripažinti visuomeninių iniciatyvų.

Spalio 3 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo pristatyti visuomenės inciatyvai alternatyvaus konkurso, skambiai pavadinto „pirmuoju kūrybinių dirbtuvių etapu“, darbai – 5 Lukiškių aikštės „memorialo projektų vizualiniai sprendimai“.  Skaityti toliau

M. Morkūnaitė. Laisvę patyčioms (11)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Ko gero, vienas didžiausių liberalios visuomenės paradoksų yra nesibaigiantis jos laisvėjimas bei įvairiausio plauko teisių daugėjimas, o kartu – vis didesnį nerimą kelianti patyčių problema. Pastarosios aštrumą vargu ar kas galėtų neigti: populiarūs šio susirūpinimo ženklai Lietuvoje yra Vaikų linijos organizuojama kampanija „Savaitė be patyčių“, mokyklose diegiama „Olweus“ bei kitos patyčių prevencijos programos. Bėda ta, kad toks elgesys yra kovą su padariniais, o ne priežastimis. Patyčias ir kitokį asocialų elgesį gali skatinti daugybė veiksnių, pradedant agresyviais charakterio bruožais ar tam tikromis trauminėmis patirtimis asmeniniame lygmenyje, baigiant visuomenės ydomis, kurios suteikia reiškiniui Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

Mokinių gyvensenos tyrimas atskleidė sveikos gyvensenos trūkumus (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Pirmą kartą visos Lietuvos mastu atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas parodė, kad sveikos ir saugios gyvensenos principais vadovaujamasi tikrai ne kiekvienoje šeimoje. Toks tyrimas visos šalies metu buvo atliekamas pirmą kartą, o ateityje planuojama moksleivių gyvenseną tirti reguliariai.

„Iki šiol visuomenės sveikatos biurai gyvensenos tyrimus atlikdavo nereguliariai, taikydami skirtingus metodus arba jie buvo nereprezentatyvūs, todėl nebuvo galimybės juos lyginti, stebėti žmonių sveikatos elgsenos pokyčių. Nuo šiol periodiniai gyvensenos tyrimai bus atliekami visose savivaldybėse Skaityti toliau

LEU socialinių pedagogų bendruomenė įsijungė į „Veiksmo savaitę be patyčių 2017“   (0)

LEU socialinių pedagogų bendruomenė įsijungė į „Veiksmo savaitę be patyčių 2017“ | Rengėjų nuotr.

Lietuvoje ir toliau išlieka didžiausias patyčių mastas, žiniasklaidoje nuolat viešinamos žiaurios patyčių pasėkmės. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės pedagogikos studijų studentai jau aštuntus metus ragina nepritarti patyčioms ir jas stabdyti kartu. Tad bendradarbiaudami su Vilniaus miesto ugdymo įstaigomis jie kovo 20–26 dienomis dalyvavo „Veiksmo savaitėje be patyčių 2017“.

„Šias metais organizavome diskusiją Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykloje. Devintos klasės mokiniai buvo supažindinami su elektroninių patyčių rūšimi Skaityti toliau

Patvirtintos gairės, kaip kurti patyčioms ir smurtui nepakančią aplinką (0)

www.guardian.co.uk nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino pasiūlymus dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.

„Visos mokyklos nuo rugsėjo 1-osios privalės įgyvendinti smurto ir patyčių prevencijos programas. Gauname daug klausimų, kaip tai padaryti, kaip mokyklose sukurti aiškią sistemą. Remdamiesi aktyviai prevencijos srityje dirbančių mokyklų patirtimi specialistai, pedagogai, psichologai parengė rekomendacijas, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau

Prasideda „Veiksmo savaitė be patyčių“ (0)

Respublika.lt nuotr.

Kovo 20-26 dienomis visoje Lietuvoje jau aštuntą kartą vyks „Veiksmo savaitė be patyčių“, kurią organizuoja emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“. Daugiau nei tūkstantis Lietuvos ugdymo įstaigų, kelios dešimtys partnerių ir palaikančių organizacijų, pilietiškų žmonių savo veiklomis sutelks visuomenės dėmesį į patyčių problemą, dalinsis patyčių prevencijos patirtimis ir skatins kiekvieną prisidėti, kad mūsų visuomenėje mažėtų patyčių ir dėl jų kenčiančių žmonių.

„Patyčių ir kitokio žeminančio elgesio Lietuvoje nepaprastai daug. Tačiau džiugu, kad Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina valdžią imtis veiksmų prieš masinę emigraciją ir demografinę krizę (3)

Vytautas Budnikas | Opozicija.lt nuotr.

Kovo 16 d. visuomenininkai išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės bėdų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos Europos Sąjungos mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

„Visuomenei neviltį kelia, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos gyventojų skaičius Skaityti toliau

R. Karbauskis. Už mus šnekės padaryti darbai (47)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Apžvalgininkas Kastytis Braziulis internete paskelbė savo straipsnį „Valstiečiai, atkreipkite dėmesį į šiuos KGB metodus“, kuriame nurodė, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei mano atžvilgiu naudojami gerai žinomi KGB metodai. Tai pastangos diskredituoti, kompromituoti, daryti psichologinį poveikį, skleisti gandus, dezinformaciją.

Akivaizdu, jog viena iš žiniasklaidos grupių veikia pagal iš anksto parengtą planą, jo įgyvendinimui negailėdama didelių lėšų, kurios galimai ją pasiekia iš finansiškai stiprių interesų grupių, nenorinčių pokyčių alkoholio kontrolės ar kitose sferose. Naudojami metodai nebijant pažeisti netgi baudžiamosios teisės nustatytų ribų. Melas, patyčios, gandai liejasi be perstojo, žmonės neteisėtai sekami. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės (17)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Rašytojos Audronės Urbonaitės veidaknygės  sienoje  vyksta karšta diskusija – kalbame apie dabartines lietuvių autorių kūrybas, apie kalbos švarinimą, kol  koks  išsišokėlis nepareiškia, kad visokiems  išvažiavėliams  ir  turintiems jau  nevietines (suprask – nelietuviškas) pavardes šiukštu apie lietuvybę ir  kalbėti. Atseit –  tie jau nelietuviai.  Va toks tai griežtas teritorinis susiskirstymas. Už Lietuvos rubežiaus tu jau nelietuvis.

Lyg ir prieštvaninis požiūris į žmogų, į visuomenę, į pasaulį.  Bet ir nesitiki, kad toks neatsakingas teiginys atspindėtų daugumos nuomonę, norisi tikėti, kad  tai tik atskirų žmonių  atitrūkusios nuo tikrovės ambicijos. Skaityti toliau

V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija? (22)

Vidas Rachlevičius | asmeninė nuotr.

Skelbiame žurnalisto Vido Rachlevičiaus mintis, išsakytas jo asmeninėje Feisbuko paskyroje.

Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracija ir parodė, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalys visuomenės yra stipriai susiskaldžiusios, o tiksliau – dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus liberalizmo, vadinamosios įvairovės, genderizmo bei bendrų tualetų idėjos buvo diegiamos ne bendru visuomenės sutarimu: kol tradicines vertybes išpažįstanti visuomenės dalis santūriai gūžčiojo pečiais, kita pusė okupavo teritoriją po teritorijos. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Aistros aplink „viešųjų asmenų“ garbę ir orumą, arba viešas laiškas Žurnalistų etikos inspektorei (22)

Teisininkas Tomas Bakučionis ir Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaite-Tiumenevienė | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 19 d., pirmadienį, prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.

Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio Skaityti toliau

Mokyklų vadovų darbas bus vertinamas ir pagal tai, kaip mokyklose užtikrinama saugi emocinė aplinka (1)

mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt

Vertinant bendrojo ugdymo mokyklų vadovų veiklą atsiranda naujas vertinimo kriterijus – saugios emocinės aplinkos mokykloje užtikrinimas. Atestuojant vadovus bus reikalaujama, kad jie ne tik suvoktų emocinės aplinkos svarbą, bet ir kurtų pozityvią ir saugią emocinę aplinką mokiniams ir mokytojams, palankią aplinką mokinių ugdymui ir ugdymuisi. Tai bus pradėta taikyti artimiausiu metu. Apie tai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pranešė dalyvaudama Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Viešųjų ryšių, grįstų melu ir patyčiomis, pavyzdys – apie „neprofesionalę“ komiteto pirmininkę (8)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Praėjusį trečiadienį, lapkričio 23 d., viename portale pasirodęs straipsnis apie tai, kad naujoji Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė docentė, daktarė Agnė Širinskienė savo prieš dešimtmetį rašytoje disertacijoje neva teigusi, kad liga yra Dievo bausmė, nenustebino. Tokio puolimo ir buvo galima tikėtis. Vienašališkumo žiniasklaidoje dabar daug, kai Seimo rinkimus laimėjo ne tie, kurie turėjo laimėti. Bet kad akivaizdžiai ims ir taip sąmoningai meluos – tai jau peržengia bet kokią padorumo ribą.

Galiu matyti, kad už šios melo, puolimo bangos darbuojasi režisieriai, suinteresuoti Skaityti toliau

Dvi kadencijas Seime dirbusi A.Stancikienė šįsyk nė nekandidatavo: Mečiau Seimą (0)

Aurelijas Stancikienė | respublika.lt nuotr.

Daug kam atrodo, kad Seimo nario kėdė – puikiausia karjeros viršūnė. Darbo vieta, kurioje mokama už pravaikštas, atostogas ir ekskursijas. Net užrašų knygelei ir pieštukui pridedama prie atlyginimo. Dėl pavydėtinos pozicijos, galios, populiarumo ir privilegijų visuomenėje šiuo metu kaunasi dešimtys politikų, visais būdais bandantys pralįsti pro nedidelį Seimo narių skaičiaus plyšelį. Po rinkimų posėdžių salėje jų tilps tik 141. Tačiau kol vieni kurpia rinkimų planus, kiti savo noru atsisako mandato. Dvi kadencijas Seime dirbusi Aurelija Stancikienė sako tiesiai, kad šiemet nekandidatuoja, nes keldama daugumai nepalankias, nors visuomenei naudingas, idėjas Seime lieka neišgirsta. Skaityti toliau

I. Kačinskaitė-Urbonienė. „Mirk valkata“, arba diena, kai patyčios tapo norma (8)

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė | asmeninė nuotr.

Mūsų tauta išgyveno ir pakilių, ir skaudžių savo šalies istorijos momentų. Išgyvenome todėl, kad kritiškais momentais sugebėjome išlikti vieningi, stiprūs, drąsūs ir vienas kitam artimi. Sunkiausiais momentais stiprybės sėmėmės vieni iš kitų, iš tautos bendrystės.

„Už saugią Lietuvą“ – skelbia Prezidentės nacionalinės kampanijos šūkis. Prie akcijos prisijungė tūkstančiai eilinių piliečių, kuriems rūpi Lietuvos ateitis, prisijungė ir garbūs visuomenės veikėjai, žurnalistai. Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ (6)

Pasaulio lietuviu bendruomene pas prezidente_lrp.lt

Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. Tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti nepolitinė visuomeninė organizacija, kurią 1949 m. Lietuvių charta įsteigė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

Susitikimas surengtas minint Bendruomenių metus. Šalies vadovė pabrėžė stiprių pasaulio lietuvių bendruomenių vaidmenį ne tik išlaikant tvirtą ryšį su Tėvynę, bet ir padedant spręsti skaudžias socialines problemas.

Prezidentė pakvietė išeivijos bendruomenes aktyviai įsitraukti į savo inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“, Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie galimą Popiežiaus atvykimą į Lietuvą ir kovą su vaikų patyčiomis (video) (0)

Vytautas Ališauskas | penki.lt nuotr

Šioje laidoje kalbama apie Vatikano valstybės sekretoriaus lankymasi Lietuvoje. Apie tai pasakoja diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius prie šv. Sosto Vytautas Ališauskas.

Kita tema – naujas kovos su vaikų patyčiomis vajus, kurį skatina Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie tai pasakoja Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Mokiniai kviečiami dalyvauti konkurse „Kas mus moko tyčiotis?“ (1)

respublika.lt nuotr

Iki kovo 7 d. vyresniųjų klasių mokiniai (14–19 m.) kviečiami dalyvauti konkurse – panagrinėti žiniasklaidoje paplitusius patyčių atvejus ir atlikti žurnalistinį tyrimą „Kas mus moko tyčiotis?“, o savo tyrimų rezultatus atskleisti analitiniame straipsnyje arba vaizdo reportaže.

Geriausi darbai bus publikuojami Žmogaus teisių portale „Mano teisės“ bei LVJC tinklapyje.

O jų autoriai bus apdovanoti diplomais, pasirašytais Žurnalistų etikos inspektorės Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Tikiu Lietuva (0)

Mečisdlovas Zasčiurinskas | wikipedia.org nuotr.

Su pasigardžiavimu aktyviai platinamą teiginį „ne už tokią Lietuvą kovojome“ suprantu kaip negatyvų nesusipratimą. Žinome, nepriklausomai ir laisvai Lietuvos valstybei sunkumų šiandien yra ir iškyla daugiau, nei galėjome įsivaizduoti tada. Bet tada apsisprendėme ir tvirtai sakau: taip, siekėme TOKIOS Lietuvos – laisvos ir nepriklausomos.

Ir pridursiu – demokratiškos. Tokios, apie kurią kalbama. Tokios, kurios bijome, kurios norime, kurios siekiame dairydamiesi į šalis. Gal pilnos demokratijos dar ir neišmokome, gal ne visada sugebame ja naudotis. Kita vertus, jei ne demokratija, apie savo problemas viešai nekalbėtume ir vaikščiotume su valdžios padiktuotais plakatais. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (IV) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

IV. Apie klouno klišę, populiariąsias klasės grupes ir ateitį.

Beatričė RASTENYTĖ. O apskritai jums nepanašu tai į kažkokį klouno principą, klišę? Nors, ko gero, kažkaip žiauriau viskas atrodo. O kaip ta versija, kad išsirenka kažkokį geresnį vaiką, iš kurio tyčiojasi, kažkokį tobulesnį?

VILIJA. Na, pavydi…
MIGLĖ. Pavydi. Taip.

Dalia RASTENIENĖ. Ir tada pradeda jį smukdyti? Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (III) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

III. Apie jaunimo sroves, stilius ir saitų nebuvimą

Beatričė RASTENYTĖKokios srovės dabar vyrauja pas jus? Na, hipsteriai, pavyzdžiui…

Dalia RASTENIENĖ. O kas tie hipsteriai, tiesą pasakius?

MIGLĖ. Jie rengiasi vos ne kaip „bomžai“, dažniausiai būna su akiniais…
(Juokas.) Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau