Žymos archyvas: patriotizmas

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema (26)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su krūva trūkumų, bet iš kitos – baltą, su gausybe laimėjimų. Kaip sakoma, kuo norite, tuo tikėkite.

Tokių žinių adresatai yra skirtingi. Lenkijai skirti Lietuvos lenkų švietimo baisumai, o  Lietuvos lenkų auditorijai visai gera jo padėtis. Kodėl taip daroma, galėtų paaiškinti pats Tomaševskis, bet ir be paaiškinimo Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai? (video) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą.  Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti. 

Paprastas kriterijus, leidžiantis suprasti, turi ar neturi autorius/sambūris ką reikšmingo ir Skaityti toliau

Sudaryta Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (1)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui bei Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui, nutarė sudaryti Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-582(4) balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.

Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video) (1)

Laisve vaiku lupose_mazujuekspertumokykla.lt

Mokomoji internetinė svetainė Mažųjų ekspertų mokykla kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.

„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I) (39)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt, 15min.lt, diena.lt, kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt ir lzinios.lt. Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

„Pasitarkime“: Kaip elgtis šių dienų patriotui? (audio) (2)

Audronius Ažubalis | V. Okulič-Kazarino nuotr.

Laidos svečias – Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Įstojęs į Lietuvos Šaulių sąjungą jis su šia organizacija jau kelis kartus budėjo pasienyje.

Tai ne tik pagalba pasieniečiams, bet ir galimybė pamatyti pasienio problemas ir realias pasieniečių darbo sąlygas.

Seimo narį kalbina Mykolas Okulič-Kazarinas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia? (68)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Septintus metus žygiuojame Nepriklausomybės marše. Kai kurie ir ilgiau. Juose drąsiai skelbiame šūkį: Lietuva – lietuviams! Nuo tol, kai šis Vinco Kudirkos laikų šūkis grįžo į viešą vartoseną, žiniasklaidos, politikų ir politologų retorika mirga tekstais, tarp kurių daug smerkiančių, gerokai mažiau – pritariančių ir mažiausiai – aiškinančių.

Nepriklausomybės maršų pradžioje suformuluoti trys pagrindiniai principai, išplaukiantys dar iš „Varpo“ keltų idealų. Pirmas – Lietuvos valstybės pagrindą sudaro lietuvių tauta, aplink kurią telkiasi visos kitos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos (24)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai? (6)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Sausio viduryje įvykusi kultūrinės spaudos darbuotojų protesto akcija prie Vyriausybės ,,Pernykštis sniegas” dar kartą priminė įsisenėjusius mūsų kultūros skaudulius. Kartu ši akcija yra svarus akstinas susimąstyti, kodėl atkurtoje Lietuvos valstybėje kultūra tapo labiau nuvertinta negu tarybinės okupacijos laikotarpiu, o patys jo kūrėjai virto „pridėtinės vertės nekuriančiu“, taigi tariamai „nenaudingu“, materialiai nuskurdintu ir viešai menkinamu bei žeminamu visuomenės sluoksniu. Ar patys kultūrininkai nėra nė trupučio kalti dėl tokios juos ištikusios lemties? Skaityti toliau

A. Jokubaitis: Susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (7)

Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

– Kartu su Raimundu Lopata esate parašęs knygą „Lietuva kaip problema“. Savo kasdienybėje girdime daug kalbų apie įvairias problemas – socialines, ekonomines, teisines, politines , tačiau jūs tarsi pakylate virš visų šių kasdienybės problemų ir kaip pagrindinę problemą įvardijate pačią Lietuvą. Kas leidžia teigti, kad šiandien jau ne kažkoks konkretus teisinis, ekonominis, socialinis ar politinis klausimas, o pati Lietuva tapo svarbiausia mūsų problema?

– Man atrodo, kad šiandien, kai į viską žvelgiame plačiau, esminė problema yra ta, jog gali Skaityti toliau

Savanorio sūnus R.Baltrušis: Lietuvos nepriklausomybę apgynė kariai savanoriai (2)

Savanoris S. Baltrušis (viduryje)

„Lietuvos nepriklausomybę apgynė kariai savanoriai“, – prisimindamas istorinius įvykius teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) emeritas Valstybinės premijos laureatas Romualdas Baltrušis, kurio tėvas Stasys Baltrušis 1919–1920 metais už šalies laisvę kovojo 10 tūkst. savanorių gretose.

Ilgamečiam KTU Organinės chemijos katedros vedėjui ir profesoriui R. Baltrušiui gegužės 1-ąją sukaks 90 metų, tačiau tėvo Stasio Baltrušio pasakojimus apie savanorių žygius, pastangas išsaugoti šalies nepriklausomybę bei Vasario 16-osios minėjimą atkūrus Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (29)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

draugija Birute_mlimuziejus.lt

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“  įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau

D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos (1)

D.Urbanavicienei iteikta Basanaviciaus premija_lrkm.lt

Šiandien, Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, valstybinė jo vardo premija bus teikiama etnomuzikologei, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei, Muzikos ir teatro akademijos docentei Daliai Urbanavičienei. Už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.

– J.Basanavičiaus premijos prestižas dar 2003 metais kėlė nerimą šviesaus atminimo Marcelijui Martinaičiui: jau tada ji buvo sumenkusi kone iki Kultūros ministerijos lygmens, teikiama nebe prezidentūroje ir nebe Vasario 16-ąją. Jūsų vadovaujama Etninės kultūros globos taryba prieš porą metų buvo pateikusi Vyriausybei nacionalinės J.Basanavičiaus premijos projektą. Kodėl viskas po senovei? Skaityti toliau

Tautos stiprybė glūdi jos pačios syvuose (1)

Jaunius Vylius_Kazimiero Linkeviciaus nuotr

Marijampolietis kraštotyrininkas, etnografas, kanklininkas Jaunius Vylius savo gyvenimą paskyrė gimtosios Suvalkijos tautosakai rinkti. Didžioji jo darbų dalis sugulė į šalies tautosakos rankraštynus. Kartu jie yra prieinami kiekvienam per paties išleistas knygas. Leido daugiausia už savo ir giminės pinigus. Kiek knygelių J.Vylius išleido, tiek išdalijo bibliotekoms, visiems, kurie jų norėjo. Tautosakininkas sako, kad parduoti galima daiktą, kuris duoda pelną, o iš tautosakos rinkimo dar niekas nepasipelnė. Ir tikslo tokio neturėjęs. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau

V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos (7)

Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Spalio 7 dieną, praėjus lygiai 95 metams nuo Suvalkų sutarties sulaužymo, karo akademijos istoriko prof. Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės paskelbė kuriančios Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką. Tokio parko idėja perimta iš JAV, kur populiaru ir skatinama lankytis reikšmingų istorinių mūšių vietose. Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales (kaip ir didvyriškus pralaimėjimus, ko Lietuva nesugebėjo aiškiai padaryti su 1655 m. Žaliojo tilto gynyba nuo maskviečių tvano) yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma priemonė. Idėja dvigubai Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (1)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

Onutė dosniai apdovanojo valstybę (0)

Ona Pajedaitė savo gyvenimo lobiais dalijasi su tėvynainiais | respublika.lt nuotr.

Nacionaliniame muziejuje (Naujajame arsenale) Vilniuje veikianti Onos Pajedaitės fotografijų paroda „Lietuvoje…“ tėra nedidelis pluoštas iš 65 tūkstančių negatyvų rinkinio, kurį nepailstanti kultūros darbininkė dovanojo Lietuvai.

O. Pajedaitei liepos 4 dieną suėjo devyniasdešimt. Ta proga Nacionalinis muziejus surengė jaukų priėmimą, tiksliau – vakarą, kuris lūžo nuo šypsenų, žiedų, lakių žodžių, kuriuos sunku būtų priskirti vien komplimentų kategorijai. Muziejaus direktorė Birutė Kulnytė įteikė Skaityti toliau

V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas (62)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Rusijos agresijos Ukrainoje ir vis aštresnės retorikos prieš Lietuvą fone plinta susirūpinimas „pilietinės visuomenės branda“, populiarėja diskusijos dėl pilietinio ugdymo būklės Lietuvoje. Būtent pilietinį ugdymą valstybės institucijos ir politikai suvokia ir pateikia kaip universalų vaistą nuo propagandos pavojų ir pražūtingo abejingumo savo valstybės reikalams. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video) (45)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Juo labiau ardoma valstybė, juo dažniau kvestionuojami jos simboliai. Šie procesai taip susipynė, kad sunku beatskirti, kur priežastis, o kur pasekmė. Gal tai vienas bendras procesas. Žinoma, laisvas mąstymas gali kvestionuoti bet ką, netgi tai, kas daugeliui – šventa. Galimybė tai daryti savaime – didi vertybė, tačiau bet kokia alternatyvi pozicija turi būti argumentuota. Antra vertus, ji pati gali būti kvestionuojama. Kas leista Petrui, turi būti leista ir Jonui.

Prieš kelias dienas prieštaringas muzikologas, geriau žinomas iš televizijos laidos apie gyvenimą sovietų okupacijos laikais, arbitro tonu prabilo apie dr. Vinco Kudirkos Skaityti toliau