Žymos archyvas: patriotiškumas

Skirtingos šaulių kartos: amžius mylėti ir ginti Tėvynę – nesvarbus (0)

Šaulių sąjunga | rengėjų nuotr.

Birželio 1 d., Lietuvos Šaulių Sąjunga (LŠS) šventė savo veiklos šimtmetį. 1919 m. įkurtai organizacijai šiuo metu priklauso apie 11 tūkst. narių, tarp kurių gausu įvairiausio amžiaus atstovų – nuo pačių mažiausių jaunųjų iki vyriausių – senjorų šaulių. Skirtingų kartų atstovai vieningai sutinka – LŠS – tai organizacija, kurios vertybės laikui bėgant nekinta, o amžius čia neturi reikšmės.

Organizacijos stiprybė – nekintančios vertybės Skaityti toliau

Pagerbti partizaninio judėjimo dalyviai (0)

Pagerbti partizaninio judėjimo dalyviai | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Gegužės 19-ąją, Ignalinos rajone, tradiciškai pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, vyks renginiai, skirti prisiminti už laisvę kovojusius. Į minėjimą atvykti negalėję garbaus amžiaus kovotojai už laisvę renginio išvakarėse buvo aplankyti namuose. Juos pasveikino savivaldybės meras Justas Rasikas, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas ir partizanų atminties išsaugojimu besirūpinantis Budrių bendruomenės vadovas Artūras Kacevičius. Aplankytas 1948-1952 m. žuvusių keturių nežinomų partizanų kapas Ignalinos kapinėse, prie paminklo meras padėjo gėlių. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus gimtinė kviečia švęsti didžiausio žmogaus rankomis sodinto Ąžuolyno trisdešimtmetį (0)

azuolyno_gimtadienis

Gegužės 11 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Vilkaviškio rajone) vyks Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno šventė. Šiemet šis žmogaus rankomis sodintas didžiausias Lietuvoje Ąžuolynas pasitinka 30 metų jubiliejų. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo. Šiandien jis užima net 40 hektarų plotą ir yra unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas.

Keturiolikoje giraičių žaliuoja daugiau nei 8 000 ąžuolų. Daugelis jų buvo sodinti svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti, čia taip pat auga daug vardinių ąžuolų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė (3)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mums įaugt, kaip ramunėlei
Tik į grumstą juodą…
Ir gyvybės, ir stiprybės
Savas grumstas duoda…

Bronė Buivydaitė

Šv. Kalėdų išvakarėse iš Panevėžio Komunikacijosa centro Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

Varėnoje bus įteiktas pirmas Adolfo Ramanausko-Vanago apdovanojimas (2)

Vanago premijos iteikimas Varenoje

Lapkričio 29–ąją, minint Lietuvos Laisvės Kovos  Sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago  žuvimo dieną, Varėnoje bus įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės įsteigtas A. Ramanausko-Vanago apdovanojimas. Pagerbiant šio legendinio pietų Lietuvos partizanų vado asmenybę, apdovanojimą š.m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Skaityti toliau

E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša (11)

Entonis J. Gregoras | en.wikipedija.org nuotr.

Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.

Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

Druskininkuose vyks Dzūkijos partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“ (1)

Partizanų dainų šventinis renginys | atgimimomokykla.lt nuotr.

Spalio 25 d. 12 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje (M. K. Čiurlionio g. 92) įvyks jubiliejinė 10-oji nacionalinė partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“. Renginyje pasirodys  moksleiviai iš 20 Lietuvos mokyklų ir svečiai iš Punsko Kovo 11-osios licėjaus. Savo prisiminimais pasidalins ir autentišką partizanų dainą atliks legendinis Lietuvos partizanas ir buvęs politinis kalinys Juozas Jakavonis-Tigras (93 m). Maloniai kviečiame atvykti, pamatyti ir išgirsti, kaip jaunimas prisimena ir pasakoja šalies istoriją meninės išraiškos formomis. Skaityti toliau

„Pro Patria“ susipainiojusiems tarp rengiamų mitingų prie LRT – paskelbė pareiškimą (4)

LRT | lrt.lt nuotr.

Spalio 22 d., pirmadienį, 12 val. grupė visuomeninių organizacijų paskelbė kviečiančios į mitingą prie LRT dėl nacionalinės televizijos eteryje vyraujančios „nepažangių“ pažiūrų cenzūros. Lietuvos liberalus jaunimas „paskelbė“ šį mitingą „Pro Patria“ mitingu, tariamai palaikančiu valstiečių pataisas LRT valdymui ir ėmėsi rengti kitą šiam priešišką mitingą. Ta proga „Pro Patria“ išplatino pareiškimą šiuo klausimu. Skelbiame šį pareiškimą:

„Pro Patria“ pareiškimas dėl cenzūros LRT ir liberalaus jaunimo kontrmitingo Skaityti toliau

Kitoks folkloras ir patriotiškumas su „Obelija“ (video) (2)

„Obelijos“ merginos Eglė Česnakavičiūtė, Salomėja Gruodytė, Dalia Peseckaitė ir Rūta Miškinytė šią savaitę pradėjo debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncertus Lietuvoje ir Latvijoje | Jono Krivicko nuotr.

Senojo folkloro grupės „Obelija“ įkūrėja vilnietė Eglė Česnakavičiūtė nevadina savęs patriote. „Tiesiog darau savo darbą, kuriame matau prasmę“, – sako 25 metų mergina, su kuria susitikome likus dienai iki grupės debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncerto Vilniuje. Nykstančio Lietuvos kaimo, lyg to apleisto sodo, vaizdas, prisipažįsta, jai suspaudžia širdį. Todėl niekieno neprašoma ir neremiama nuolat rengia ekspedicijas į Dzūkijos kaimus, kad užrašytų juose dar likusių senolių dainuojamas dainas, perduodamas iš kartos į kartą.

– Keturios panelės – jaunos, gražios, energingos ir, kalbant stereotipais, – „muzika senukams“. Kodėl pasirinkote folklorą? Skaityti toliau

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ (14)

dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių (10)

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

„Šie žodžiai man baisiau mirties“, – apie jauno žmogaus pasirinkimą išvykti sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Gimnazijos, kuri turi tokį galingą patriotinį užtaisą iš praeities. Šią gimnaziją, beje, pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniaus krašte, daugiau nei prieš šimtą metų įkūrė Vasario 16-osios Nepriklausdomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška ir Jonas Basanavičius.

– Vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad 82 proc. jų pasiruošę emigruoti pirma pasitaikiusia proga. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas? (video) (72)

Vytautas Radžvilas | Vilniausforumas.lt nuotr.

Lietuvos valstybės, o tiksliau – valstybingumo likučių naikinimas žengia į baigiamąją fazę, virsdamas beveik visuotiniu, nuolatiniu, o svarbiausia – jau net nesąmoningu ir todėl nesuvokiamu jos griovimu. Ir ją pirmiausia naikina ne tiek gero nelinkintys išorės priešai, bet LKP/TSKP „platformininkų“ – Mykolo Burokevičiaus jedinstveninkų ir atonomininkų – ideologija besivadovaujantys šalies politikų ir politikos mokslininkų sluoksnio atstovai.

Viačeslavo Titovo išpuolį prieš partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą komentuojanti MRU politologė jame įžvelgia tik gal ne visai gražų, bet viso labo žaidimą, kuriuo šmeižikas Skaityti toliau

Palangoje – senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ (0)

Rugpjūčio 1–15 d.: Palangoje senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 1–15 d., Palangoje, Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, Vytauto g. 72, vyksta senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“

Valstybės nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia į senųjų plakatų parodą „Laisva neprigulminga Lietuva!“. Ši spalvingų, neįprastų ir retų plakatų paroda perteikia XX a. pradžios Lietuvos politinį, socialinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau

Naujajame Daugėliškyje skleidėsi patriotiškumo žiedai (0)

Naujajame Daugėliškyje skleidėsi patriotiškumo žiedai | Ignalinos krašto savivaldybės nuotr.

Kovo 8 dieną, Naujojo Daugėliškio mokykloje-daugiafunkciame centre vykęs renginys „Ignalinos krašto patriotai“ subūrė visas rajono mokyklas ir jaunų žmonių lūpomis prakalbo apie istoriją: Lietuvos, Ignalinos krašto ir jo rytinio pakraščio, kuriam laisve džiaugtis teko mažiausiai, tačiau jame laisva dvasia taip šviesiai ir drąsiai sklandė…

Į Lietuvos 100-mečio renginių margą juostą įaustas dar vienas gražus ir prasmingas pabuvimas, kelių kartų susitikimas, žymių krašto asmenybių prisiminimas. Skaityti toliau

Vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais (9)

Vasario 16-osios eitynės | T. Jakučio nuotr.

Vasario 16 d., 18:00–20:00 val., Vilniuje, vyks vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais.

Lemtingąją 1918 metų, vasario 16-tosios, dieną Lietuvos valstybė buvo atkurta etninės tautos pagrindu, tačiau šiandien, Lietuvos valdantieji atsisako identiteto politikos.

Eitynių rengėjai mano, jog būti lietuviu yra pasirinkimas, visai kaip rinktis prekę prekybos centre. Prieš šimtmetį, taip pat buvo tokių, kurie ieškojo užuovėjos pas stipresnius, manydami, jog lietuvių tauta neverta turėti savo valstybingumą. Skaityti toliau

Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros (0)

Tomas Ambrozaitis | Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sunkiai randa laiko pokalbiui apie vis artėjantį operos „Prūsai“ pristatymą visuomenei – premjerinį spektaklį.

Net susitarus savaitgalį tenka laukti valandą, nes paaiškėja, kad repeticijos vyksta kasdien ir po keletą kartų, vis norisi geriau ir tiksliau….

Dirigentas prisipažįsta, kad šiuo metu gyvena vien „prūsais“ ir noriai pasakoja apie tai: Skaityti toliau

Lietuvė dizainerė numezgė trispalvę, kurią galima apsivilkti (2)

Lietuvė dizainerė Milda Bordo (Bordeaux) | Asmeninio albumo nuotr.

Visą vasario mėnesį, prekybos ir pramogų centre „Mega“, Kaune, bus eksponuojama lietuvės dizainerės Mildos Bordeaux numegzta trispalvė vėliava-suknelė.

Lietuvė dizainerė Milda Bordeaux išpildė trejus metus austą idėją – numegzti trispalvę vėliavą-suknelę. Šiam išskirtiniam meniniam projektui kūrėja sunaudojo beveik pusseptinto kilometro aukštos kokybės vilnos siūlų.

„Pastebėjau, kad mes, lietuviai, šiek tiek konservatyviai žvelgiame į savo Skaityti toliau

Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ (0)

Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ | lietuva.lt nuotr.

VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ išleido knygą-albumą – „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“.

Knyga supažindina su Lietuvos visuomenės siekiais apginti valstybę per pastarąjį šimtmetį ir ją įtvirtinti, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, atskleidžiamas tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos vitališkumas ir apžvelgiami šiuolaikiniai ekonominiai procesai, vykstantys konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio kultūrinio gyvenimo proveržio ypatumai. Skaityti toliau

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video) (0)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

1919 metų sausio 1 d. Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos iškėlė Trispalvę. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Istorinė Atmintis yra Vėliava, arba ji plevėsuoja, arba yra nuplėšta ir purve sutrypta bolševikų.

Yra kovotojų kurie kovoja už Vėliavą visą savo gyvenimą, o yra saloninių komunistų, Skaityti toliau

Dieveniškėse rūpinamasi kultūriniu paveldu (0)

????????????????????????????????????

Vykdydami projektą „Atėję iš praeities…“ Dieveniškių regioninio parko direkcijos darbuotojai pirmiausia prisiminė seniai išėjusiųjų paveldą. Kaip bebūtų gaila, tačiau dažnai senosios kaimo kapinaitės lieka neprižiūrimos ir apleistos.

Siekdami paskatinti vietos bendruomenių patriotiškumą bei rūpestį kultūros paveldu, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija surengė senųjų kaimo kapinaičių tvarkymo talkas. Tvarkytos Šiudainių, Padvarių, Dailidžių, Dainavėlės bei Stakų kaimo kapinaitės: surinktos šiukšlės, nukritusios šakos, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai? (1)

R. Jasukaitienės nuotr.

Liūtų kailis blizga – jie neseniai restauruoti, bet akyse – skausmas… 1938-aisiais Karo muziejui juos padovanojo paskutinysis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu jau gyvenęs Paryžiuje. Liūtų didingumas, įkūnijęs ne grėsmę, greičiau mažos tautos laisvą dvasią, šiandien atspindi nostalgiją praeičiai: kurgi tie vaikai, kurie, karčių prisilaikydami, ropšdavosi jiems ant nugaros, laimingai šypsodavosi, tėvų paveiksluojami? (Kas gi iš vyresnės kartos neturi nuotraukos su Karo muziejaus sodelio liūtais?!)

Tėvai dar mažą atsiveždavo mane į Kauną. Atminty išliko varpų muzika. Kiekvieną vakarą Skaityti toliau

Valdovų rūmus sudrebino didingiausio J.Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ premjera (2)

Valdovu rumai_madeinvilnius.lt

Įspūdinga scena tapusiuose Valdovų rūmuose trečiadienio vakarą įvyko visą šalį vienijančios Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ premjera.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu. Šį istorinį vyksmą vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pamatyti ir per valstybės gimtadienį – Liepos 6-ąją, 22 valandą.

Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros spektaklio režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau