Žymos archyvas: patriotiškumas

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį (0)

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį | archyvai.lt nuotr.

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną.

Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste pastebėtas negeroves. Skaityti toliau

Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje (4)

Prezidentas jaunimo stovykloje „Mes – Lietuvai“ | prezidentas.lt nuotr.

Pirmadienio popietę Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė lankėsi vaikų ir jaunuolių pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje „Mes – Lietuvai“.

Stovyklą jau ne pirmus metus organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, kurios garbės nare yra Diana Nausėdienė. Šiais metais vieta stovyklai pasirinkta Lietuvos istorijos lopšiu vadinamoje Kernavėje atsižvelgiant į šių metų stovyklos temą „Kuo mums svarbi Lietuvos karybos istorija per 100 metų: įvykiai ir žmonės“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869-1942) (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Šv. Velykos pastarąjį mano gyvenimo dešimtmetį visada siejasi su Onuškiu, šio dzūkiško miestelio jaukia bažnytėle, Šv. Mišiomis, procesija aplink bažnyčią ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) atkūrimo signataru Donatu Malinausku, palaidotu bažnyčios šventoriuje. Taigi mažas Dzūkijos miestelis tampa tiltu tarp mūsų tautos praeities ir dabarties, ir tarsi prašyte prašosi nušluostyti užmaršties dulkes nuo šio miestelio ir jame gyvenusių žmonių, statydinusių šią bažnyčią ir kūrusių miestelį. Vienas iš jos statytojų ir fundatorių buvo senos bajorų giminės palikuonis Donatas Malinauskas, Lietuvos istorijos pasirinktas, kaip vienas miestelio kūrėjų ir Bažnyčios vienas iš pagrindinių fundatorių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius (2)

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį

Jonas Smilgevičius gimė 1870 vasario 12 d. garsioje Žemaitijos bajorų šeimoje Užvenčio dvare Telšių apskrities (dabar Plungės). Jo tėvas turtingas bajoras vedė šoniškę Uršulę Ivanauskaitę ir įsikūrė jos dvare Šoniuose. Turėjo dvylika vaikų, bet užaugo tik aštuoni, tarp jų ir Jonas Smilgevičius. Kaip ir buvo tuo metu įprasta bajorų šeimose, Jonas Smilgevičius bazinį išsilavinimą gavo namuose. Vėliau buvo išsiųstas mokytis į Mintaują (dabar Jelgava) ir ten mokėsi Mintaujos gimnazijoje, po to ir Liepojos gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

V. Jurgilevičienė. Ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti? (31)

Virginija Jurgilevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tie, kurie pasirašys vienijimosi uniją, supranta susikalbėjimo būtinybę, o svarbiausia žino, kad rinkėjas to laukia ir nuvilti jo negalima. Nuo 2020 m. spalio mėnesio gyvensime su kita Seimo ir vyriausybės sudėtimi. Kokia ji bus priklauso nuo to, ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti ir kokį sąrašą pateiks rinkėjams.

Algirdas Karčiauskas įvairias visuomenines jėgas prašė pasirašyti dėl vieningo politinių partijų rinkiminio sąrašo. Susisiekė ir su mumis, Klaipėdos visuomeninkais. Jei tautinės-pilietinės partijos sugebės rinkėjams pateikti vieną sąrašą, tai sugebės ir apsijungti. Skaityti toliau

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą (5)

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija | Youtube nuotr.

Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).

1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Skaityti toliau

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje (0)

VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau

Kuriai mokyklai bus perduota saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava? (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokyklas iki šių metų gruodžio 1 d. teikti paraiškas ir pareikšti norą saugoti 2019 m. Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą, kuri bus iškilmingai nuleista ir įteikta mokyklai Vėliavos dieną – 2020 m. sausio 1-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje.

Kasmet Vilniuje minint Lietuvos vėliavos dieną Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prieš pakeldami naująją trispalvę nuleidžia visus metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją nuleista vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų. Skaityti toliau

Skirtingos šaulių kartos: amžius mylėti ir ginti Tėvynę – nesvarbus (0)

Šaulių sąjunga | rengėjų nuotr.

Birželio 1 d., Lietuvos Šaulių Sąjunga (LŠS) šventė savo veiklos šimtmetį. 1919 m. įkurtai organizacijai šiuo metu priklauso apie 11 tūkst. narių, tarp kurių gausu įvairiausio amžiaus atstovų – nuo pačių mažiausių jaunųjų iki vyriausių – senjorų šaulių. Skirtingų kartų atstovai vieningai sutinka – LŠS – tai organizacija, kurios vertybės laikui bėgant nekinta, o amžius čia neturi reikšmės.

Organizacijos stiprybė – nekintančios vertybės Skaityti toliau

Pagerbti partizaninio judėjimo dalyviai (0)

Pagerbti partizaninio judėjimo dalyviai | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Gegužės 19-ąją, Ignalinos rajone, tradiciškai pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, vyks renginiai, skirti prisiminti už laisvę kovojusius. Į minėjimą atvykti negalėję garbaus amžiaus kovotojai už laisvę renginio išvakarėse buvo aplankyti namuose. Juos pasveikino savivaldybės meras Justas Rasikas, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas ir partizanų atminties išsaugojimu besirūpinantis Budrių bendruomenės vadovas Artūras Kacevičius. Aplankytas 1948-1952 m. žuvusių keturių nežinomų partizanų kapas Ignalinos kapinėse, prie paminklo meras padėjo gėlių. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus gimtinė kviečia švęsti didžiausio žmogaus rankomis sodinto Ąžuolyno trisdešimtmetį (0)

azuolyno_gimtadienis

Gegužės 11 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Vilkaviškio rajone) vyks Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno šventė. Šiemet šis žmogaus rankomis sodintas didžiausias Lietuvoje Ąžuolynas pasitinka 30 metų jubiliejų. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo. Šiandien jis užima net 40 hektarų plotą ir yra unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas.

Keturiolikoje giraičių žaliuoja daugiau nei 8 000 ąžuolų. Daugelis jų buvo sodinti svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti, čia taip pat auga daug vardinių ąžuolų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (30)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė (3)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mums įaugt, kaip ramunėlei
Tik į grumstą juodą…
Ir gyvybės, ir stiprybės
Savas grumstas duoda…

Bronė Buivydaitė

Šv. Kalėdų išvakarėse iš Panevėžio Komunikacijosa centro Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (37)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

Varėnoje bus įteiktas pirmas Adolfo Ramanausko-Vanago apdovanojimas (2)

Vanago premijos iteikimas Varenoje

Lapkričio 29–ąją, minint Lietuvos Laisvės Kovos  Sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago  žuvimo dieną, Varėnoje bus įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės įsteigtas A. Ramanausko-Vanago apdovanojimas. Pagerbiant šio legendinio pietų Lietuvos partizanų vado asmenybę, apdovanojimą š.m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Skaityti toliau

E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša (7)

Entonis J. Gregoras | en.wikipedija.org nuotr.

Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.

Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

Druskininkuose vyks Dzūkijos partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“ (1)

Partizanų dainų šventinis renginys | atgimimomokykla.lt nuotr.

Spalio 25 d. 12 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje (M. K. Čiurlionio g. 92) įvyks jubiliejinė 10-oji nacionalinė partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“. Renginyje pasirodys  moksleiviai iš 20 Lietuvos mokyklų ir svečiai iš Punsko Kovo 11-osios licėjaus. Savo prisiminimais pasidalins ir autentišką partizanų dainą atliks legendinis Lietuvos partizanas ir buvęs politinis kalinys Juozas Jakavonis-Tigras (93 m). Maloniai kviečiame atvykti, pamatyti ir išgirsti, kaip jaunimas prisimena ir pasakoja šalies istoriją meninės išraiškos formomis. Skaityti toliau

„Pro Patria“ susipainiojusiems tarp rengiamų mitingų prie LRT – paskelbė pareiškimą (4)

LRT | lrt.lt nuotr.

Spalio 22 d., pirmadienį, 12 val. grupė visuomeninių organizacijų paskelbė kviečiančios į mitingą prie LRT dėl nacionalinės televizijos eteryje vyraujančios „nepažangių“ pažiūrų cenzūros. Lietuvos liberalus jaunimas „paskelbė“ šį mitingą „Pro Patria“ mitingu, tariamai palaikančiu valstiečių pataisas LRT valdymui ir ėmėsi rengti kitą šiam priešišką mitingą. Ta proga „Pro Patria“ išplatino pareiškimą šiuo klausimu. Skelbiame šį pareiškimą:

„Pro Patria“ pareiškimas dėl cenzūros LRT ir liberalaus jaunimo kontrmitingo Skaityti toliau

Kitoks folkloras ir patriotiškumas su „Obelija“ (video) (1)

„Obelijos“ merginos Eglė Česnakavičiūtė, Salomėja Gruodytė, Dalia Peseckaitė ir Rūta Miškinytė šią savaitę pradėjo debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncertus Lietuvoje ir Latvijoje | Jono Krivicko nuotr.

Senojo folkloro grupės „Obelija“ įkūrėja vilnietė Eglė Česnakavičiūtė nevadina savęs patriote. „Tiesiog darau savo darbą, kuriame matau prasmę“, – sako 25 metų mergina, su kuria susitikome likus dienai iki grupės debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncerto Vilniuje. Nykstančio Lietuvos kaimo, lyg to apleisto sodo, vaizdas, prisipažįsta, jai suspaudžia širdį. Todėl niekieno neprašoma ir neremiama nuolat rengia ekspedicijas į Dzūkijos kaimus, kad užrašytų juose dar likusių senolių dainuojamas dainas, perduodamas iš kartos į kartą.

– Keturios panelės – jaunos, gražios, energingos ir, kalbant stereotipais, – „muzika senukams“. Kodėl pasirinkote folklorą? Skaityti toliau

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ (13)

dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių (10)

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

„Šie žodžiai man baisiau mirties“, – apie jauno žmogaus pasirinkimą išvykti sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Gimnazijos, kuri turi tokį galingą patriotinį užtaisą iš praeities. Šią gimnaziją, beje, pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniaus krašte, daugiau nei prieš šimtą metų įkūrė Vasario 16-osios Nepriklausdomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška ir Jonas Basanavičius.

– Vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad 82 proc. jų pasiruošę emigruoti pirma pasitaikiusia proga. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas? (video) (72)

Vytautas Radžvilas | Vilniausforumas.lt nuotr.

Lietuvos valstybės, o tiksliau – valstybingumo likučių naikinimas žengia į baigiamąją fazę, virsdamas beveik visuotiniu, nuolatiniu, o svarbiausia – jau net nesąmoningu ir todėl nesuvokiamu jos griovimu. Ir ją pirmiausia naikina ne tiek gero nelinkintys išorės priešai, bet LKP/TSKP „platformininkų“ – Mykolo Burokevičiaus jedinstveninkų ir atonomininkų – ideologija besivadovaujantys šalies politikų ir politikos mokslininkų sluoksnio atstovai.

Viačeslavo Titovo išpuolį prieš partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą komentuojanti MRU politologė jame įžvelgia tik gal ne visai gražų, bet viso labo žaidimą, kuriuo šmeižikas Skaityti toliau

Palangoje – senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ (0)

Rugpjūčio 1–15 d.: Palangoje senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 1–15 d., Palangoje, Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, Vytauto g. 72, vyksta senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“

Valstybės nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia į senųjų plakatų parodą „Laisva neprigulminga Lietuva!“. Ši spalvingų, neįprastų ir retų plakatų paroda perteikia XX a. pradžios Lietuvos politinį, socialinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau