Žymos archyvas: patriotai

Liberalai ragina rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės (4)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Šiandien įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje.

„Pagal gyventojų skaičių vis besitraukiančiai Lietuvai šiandien reikia esminių pokyčių ir ryžtingų sprendimų. Mūsų piliečiai turi įgyti teisę nuspręsti savo tautos ir valstybės ateitį, pasisakant dėl Konstitucijos pataisos dvigubos pilietybės klausimu. Skaityti toliau

Linas V. Medelis. Atsiliepiant į K. Jovaišo „išmintį“ apie tautininkus ir jų muilintą virvę (10)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Pasinaudosiu žinomo rusų/ukrainiečių žurnalisto Jevgenijaus Kiseliovo pasakotu ir labai jį prajuokinusiu anekdotu.

Štai prieš savaitę Maskvos viduryje atsistojo vienui vienas tipas, rankose laikydamas plakatą su jame įrašytu žodžiu iš trijų raidžių. Ir tas populiarus  žodis iš trijų raidžių prasideda rusiška „ch“ (lietuviškas variantas susidėtų iš penkių).  Subėgo mentai, užlaužė jam rankas ir apkaltino prezidento įžeidimu. Atsiprašau, pasipiktino piketuotojas, nėra čia žodžio prezidentas, nėra nei jo vardo nei pavardės, tik trys raidės. O mentai jam atsako: nėra čia ko durnium apsimetinėti, mes puikiai žinom, kas šituo žodžiu mūsų šalyje vadinamas. Skaityti toliau

TS-LKD kviečia į partijos jaunimo organizuojamas „tikrų europietiškų patriotų eitynes“ (10)

Andrius Kubilius | propatria.lt nuotr.

Skaitytojų dėmesiui skelbiame TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus laišką, visus partijos narius kviečiantį į partijos jaunimo organizuojamas Kovo 11-osios šventines eitynes Gedimino prospektu. Jaučiame pareigą informuoti, jog Vilniaus savivaldybės leidimas eitynėms nurodytu laiku ir maršrutu buvo išduotas „Jaunųjų konservatorių lygai“ (JKL), tuo tarpu į šį renginį visuomenė telkiama nė žodžiu neužsimenant apie partinį Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys (28)

Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau

R. Zaveckas. Patriotizmas pagal A. Kubilių (22)

Alkas.lt koliažas

Neseniai pasirodė A.Kubiliaus straipsnis „Apie tikrąjį patriotizmą“. Šis rašinys, be abejonės, skirtas TS-LKD nariams ir jų rėmėjams, įdomus tuo, kad atskleidžia partijoje dabar vyraujančias nuotaikas, ir nors jis ilgas, sudurstytas iš įvairių pasisakymų partiniuose susirinkimuose, bet jo prieštaringi ir dažnai juokingi teiginiai tiesiog prašyte prašosi komentuojami. Kadangi straipsnis ilgas, pakomentuosiu tik pačius ryškiausius „perliukus“.

Tautiškumui visada buvęs abejingu ir ryžtingai „valęs“ savo partiją nuo nacionalistų (pašalinti tautininkų frakcijos pirmininkas ir du jos vicepirmininkai), Skaityti toliau

A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui (73)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.

Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.

Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau

Ukrainos palaikymo renginyje dalyvavo daugiau nei 700 dalyvių (28)

Ukrainos palaikymo renginys | kukrlt.lt nuotr.

Sausio 25 d. neabejingi Lietuvos piliečiai surengė nepolitinį pilietinį renginį „Ištiesk ranką Ukrainai“. Šio renginio tikslas – parodyti paramą Euromaidane už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams. Buvo tikėtasi, kad į palaikymo renginį įsijungs bent 715 dalyvių. Pasak renginio rengėjų, šis skaičius simbolizuoja atstumą tarp Lietuvos ir Ukrainos sostinių.

Nepaisant šalčio, pilietinio renginio „Ištiesk ranką Ukrainai“ rengėjų lūkesčiai pasiteisino. Į renginį įsijungė daugiau nei tikėtasi dalyvių.  Renginyje dalyvavo „Solidarumo su Ukrainos protestuotojais Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Susidorojimas su patriotais tęsiasi (110)

Antisovietinis plakatas

2013 m. gegužės 8-tosios dienos vakare už antisovietinę veiklą, buvo suimta jaunuolių grupė, kuri išreiškė pilietinę poziciją prieš sovietinių švenčių minėjimą. Apie sulaikymą sutiko papasakoti vienas įvykiuose dalyvavęs jaunuolis, tačiau dėl asmeninio saugumo ir galimo persekiojimo jo tapatybės neviešinsime.

– Sakykite, kam ir kodėl ši akcija buvo skirta?

– Akcija buvo skirta išreikšti pilietinę poziciją, kad sovietinės šventės Lietuvoje, kaip ir pati sovietinė okupacija, jį lydėjęs teroro aparatas bei pats totalitarinis režimas nėra priimtinas mūsų visuomenėje, tad šiuo plakatu mes norėjome pabrėžti Lietuvos nepriklausomybės pergalę prieš okupaciją. Vis tik 50 metų trukusi okupacija neišnaikino patriotizmo, todėl dėkodami savo tėvams ir seneliams esame dėkingi už Kovo 11-ąja. Skaityti toliau

Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje (9)

Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

– Sąmoningas, mąstantis ir valstybę mylintis jaunimas iki paskutinio kantrybės lašo bandys įsitvirtinti čia ir neemigruos. Nesu darvinistas, nemanau, kad kiekvienas gavo, ko nusipelnęs, ir jei yra tikrai vertas darbo ir gero gyvenimo, tai jį susikuria. Tačiau galimybių yra visose srityse, vienose daugiau nei kitose. Tad asmeninį gyvenimą taip pat lengviau ar sunkiau, bet galima susikurti. Tai padaręs mąstantis jaunimas turėtų imtis kurti valstybę, burtis kolektyviniams veiksmams, valdžios spaudimui, šviečiamajai ir kūrybinei veiklai, kad jam ir aplinkiniams Lietuvoje gyventi būtų geriau. Kiekviena tokia veikla yra lydima kolektyvinio veiksmo dilemos: o jei kiti sėdi, kol aš čia stengiuosi? Bet sąmoningas, mąstantis jaunimas turėtų nuvyti šį klausimą, nes kol jis stengiasi, abejingai sėdi tik nesąmoningi ir nemąstantys, – sako VU TSPMI ketvirtojo kurso studentas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

T.Skorupskis. Tautinės valstybės šalininkų per metus išaugo daugiau, negu trečdaliu (41)

Kovo 11-osios eitynės | LTJS nuotr.

Turbūt nieko nenustebinsiu, jeigu pasakysiu, kad eiliniam piliečiui žodžiai tautininkas/nacionalistas iš karto asocijuojasi su didžiausiu mūsų renginiu – kovo 11-osios eitynėmis. Jos yra mūsų vizitinė kortelė. Šios eitynės yra didžiausias nacionalistų renginys Lietuvoje. Vargu ar yra Lietuvoje kita politinė jėga, kuri sugeba savanoriškai į gatves išversti tūkstančius lietuvių, kurių dalyviai iš savo asmeninių lėšų atvažiuoja į renginį, gaminasi transparantus. Tai – tikroji lietuvių tautos šventė, atėjusi iš apačios, o ne nuleista iš viršaus. Eitynių dalyviai mainais į pastangas gauna šmeižto kampaniją, būna išvadinti visokiais negražiais vardais, Skaityti toliau

R.Noreikaitė. Mes ne naciai, ne fašistai ir ne šiukšlės. Mes – Lietuvos patriotai (47)

Raimonda Noreikaitė | asmeninė nuotr.

Žmogus dažniausiai turi lakią vaizduotę ir geba pats susikurti tam tikrus baubus, kurie, be jokios paaiškinamos priežasties, ryja visą ramybę ir reikalauja, kad asmuo jaustų baimę, nepasitenkinimą bei kitus neigiamus jausmus. Žinoma, ta pati vaizduotė padeda parašyti ne vieną puikią knygą, išsisukti kebliose situacijose ir panašiai, tad negalima jos nurašyti kaip kažkokio tik problemas sukuriančio darinio. Bet štai klaidinančią žiniasklaidą ar (kas yra dar šlykštesnis egzempliorius) įsivaizduojamų baubų prisikūrusius asmenis, savo baubus pateikiančius kaip nenuginčijamą realią grėsmę, iš tiesų vertėtų traktuoti kaip brokuotus ir tik kenkiančius dalykus.

Reikia pripažinti, kad žiniasklaida iš tiesų kuria nuomonę. Galbūt dalis dar nesuvokia koks ginklas yra paprasčiausia dėžė su judančiais paveikslėliais ar keli prirašyti lapai, kuriuos Skaityti toliau

Varėnos jaunimas kviečia į žygį prie A.Ramanausko-Vanago vadavietės Vasario 16-ajai pažymėti (0)

Žygis vasario 16-ąjai paminėti Varėnoje

Vasario 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) Varėnos skyrius, vienijantis tautišką rajono jaunimą, kviečia į žygį Lietuvos valstybės atkūrimui pažymėti prie Adolfo Ramanausko – Vanago vadavietės Kasčiūnų kaime (Varėnos r.).

Žygis skirtas prisiminti, pagerbti ir švęsti dvi, vienas svarbiausių mūsų tautai, datas, bei įvykius: 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Ir 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų vadovybės baigtą sudaryti ir pasirašytą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, Skaityti toliau

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)

Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

Žuvusieji sausio 13-ąją pagerbti tylia eisena (nuotraukos) (7)

Eisena | V.Daraškevičiaus nuotr.

Kaip ir kiekvienais metais, sausio 13-osios išvakarėse patriotiškai nusiteikęs jaunimas tą dieną žuvusius laisvės gynėjus pagerbė iškilminga eisena su deglais į Antakalnio kapines Vilniuje.

Sausio 13-ąją daugelis atsimena kaip didžiausių išbandymų metą. Kiekvienas tą dieną turėjo apsispręsti, kas jam yra brangiau – laisvė ar gyvybė. Mirtis pasirodė esanti vertesnė už visus nelaisvėje nugyventus metus. 1991 metų sausį lietuvių tauta apsisprendė kurti nepriklausomą valstybę tautiniu pagrindu. Skaityti toliau

V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas (2)

Vytautas Keršanskas | Lrs.lt nuotr.

Spalio 19 d. vyko konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.

„Lietuva tikrai turi turtingą jos ateitį kuriančių ir norinčių puoselėti jaunuolių. Tačiau jai trūksta to jaunimo konsolidacijos, trūksta, nes jaunimas nėra išmokytas istorinių tiesų“, – konferencijoje apie valstybės atkūrimo darbų svarbą jaunajai kartai kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Vytautas Keršanskas. Skaityti toliau

E.Merkytė. Partizanų motina (6)

Ona Lukšienė | Partizanai.org nuotr.

1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?

Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau

E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką… (2)

Sergijus Staniškis-Litas, Juozas Lukša-Skirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Vincas Daunoras-Ungurys. Apie 1951 m. | genocid.lt nuotr.

„Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtųjų metų liepos mėnesio pabaiga. Sekmadienio popietė.

Sėdim prie stalo įprasta tvarka: tėvas gale, motina dešinėj, tarnaitė Ona greta jos, mes penki broliai užustaly. Pietų metas. Tėvas betylėdamas pradeda srėbti žaltbarčius. Nenoromis pasekam juo.

Orą skrodžia minosvaidžių sviediniai, keliomis kryptimis kryžiuodamiesi viršum mūsų galvų. Jie nuolat drebina trobos stiklus, kažkur paliesdami taikinius. Tvanku… Skaityti toliau

Mūsų visų siekis – laisvė, taika, pagarba žmogiškam orumui (1)

Vygaudas Ušackas ir kun.Egidijus Arnašius | Ernesto Slivinsko nuotr.

Šių metų vasario 27 dieną Airijos Tarptautinio ir Europos Reikalų Instituto kvietimu Dubline lankėsi Lietuvos teisininkas, diplomatas, buvęs LR užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos (ES) specialusis įgaliotinis Afganistane Vygaudas Ušackas.

Airijos katalikų misija visada pasinaudoja iškilių Lietuvos Piliečių vizitais. Ir šį kartą po šv. Mišių už Tėvynę Lietuvą Dublino šv. Andriejaus bažnyčioje, kurioje reziduoja kun. Egidijus Arnašius, vyko malonus susitikimas su garbingu svečiu. Skaityti toliau

G. Songaila. Lietuva – lietuviams! Kas netinka? (135)

Gintaras Songaila | Mažeikos nuotr.

Lietuvių nacionalinio atgimimo laikais Vincas Kudirka ir jo bendražygiai  iškėlė šūkį „Lietuva – lietuviams!“. Dar neseniai Vinco Kudirkos istoriniai  nuopelnai, atkuriant lietuvių tautinę valstybę, jokių abejonių nekėlė.

Tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė. Vieni jau net ir dr. Joną Basanavičių kaltina tuo, kad jis esą nuvedė Lietuvą neteisingu,  “etnocentristiniu” keliu, ir siūlo nurašyti visą prieškarinę lietuviškąją istoriografiją, kurios simboliu tapo “Šapokos istorija”, o kartu ir visą “etnolingvistinę” moderniosios lietuvių kultūros tapatybę, kuri buvo sukurta  “Smetonos laikais”. Kiti, nuosaikesnieji, nors ir pripažįsta, kad nacionalinio  atgimimo šaukliai savo laiku buvo savo vietoje, Skaityti toliau

M.Kundrotas. Vasario 16-oji: suvienijo ar suskaldė? (19)

M. Kundrotas |respublika.lt nuotr.

Jau trečius metus tautinio jaunimo Kaune rengiamas Vasario 16-osios maršas šiemet sulaukė daugiau nei bet kada išankstinių vertinimų. Nuogąstauta, jog šis renginys labiau suskaldysiąs, nei sutelksiąs Lietuvą, ypač – jaunimą. Planuotas net alternatyvus maršas, kurį organizavo tolerantišku jaunimu pasivadinusi grupė iš įvairių organizacijų, linksmiausiai nuteikė vienos iš jų pavadinimas – miegantys drambliai.

Deja, laikinosios sostinės savivaldybė nesuteikė kauniečiams ir miesto svečiams malonumo pasigėrėti drambliais lunatikais, matyt, nutarusi, kad Valstybės atkūrimo diena – ne pati tinkamiausia proga Skaityti toliau

„Auszra 16“ – gilus patriotinis jausmas (nuotraukos, video) (16)

R.Ambrazevičius ir E.Velička, „Atalyja“ | M.Nargelaitės nuotr.

Vasario 16-osios proga Vilniuje nuskambėjo patriotinės muzikos koncertas „Auszra 16“, į kurį susirinko gausus būrys klausytojų. Nepriklausomybės gynėjus senoviškomis liaudies dainomis pagerbė net keturios grupės – folkloro atlikėjai – „Gyvata“, „Ugniavijas“ ir „Atalyja“ bei partizaniškų dainų albumą „Broliai“ neseniai išleidusi grupė „Skylė“. Šventinis vakaras prasidėjo Tautiškos giesmės giedojimu drauge su žiūrovais.

Koncertą pradėjo vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“, atliekanti senąsias karines lietuvių liaudies dainas. Žiūrovai taip pat galėjo išvysti seniai koncertavusią grupę „Atalyja“. Su šia grupe taip pat koncertavo ir dr. Rytis Ambrazevičius. Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Patriotiškos eitynės – visi už ir prieš (120)

Vasario 16-osios eitines Kaune, 2012 | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Jau  keletą metų iš eilės Lietuvoje vyksta patriotinės eisenos abiems nepriklausomybėms atšvęsti. Kiekvienais metais eitynių organizatoriai stengėsi kažką patobulinti, todėl nežymiai šios pasikeisdavo – kelis kartus keitėsi maršrutai, iš tylios eisenos pereita prie triukšmingos, iš patriotinio renginio pamažu keliaujama politinio judėjimo link. Likus maždaug mėnesiui iki Kovo 11-osios eitynių, kol dar nevėlu dar kartą permąstyti klaidas, leisiu sau čia pateikti mažutį apibendrinimą abiejų šių panašių renginių.

Eisenos tampa politizuotos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija (71)

Marius Kundrotas/respublika.lt

Kompiuteriai, internetas ir pop kultūra sudaužė į šipulius lokalius totalitarizmus. Jie ir sukurs dar neregėtą globalų totalitarizmą. Žmonės uoliai tarnaus režimui ne tik ir ne tiek verčiami, kiek iš įsitikinimo – tiesiog neįsivaizduodami kitokio gyvenimo, kaip jo neįsivaizduoja daugybė gyventojų Šiaurės Korėjoje.

Žvelgiant į šios šalies fenomeną globaliame pasaulyje, dažnai kyla įspūdis, jog jos režimas – skirtingai nei švelnesni Irano ar Sirijos autoritarizmai – paliekamas gyvuoti sąmoningai. Viena vertus – kaip baidyklė, antra vertus – kaip eksperimentų laukas. Tai baidyklė „liberalaus“ (daugiau žodžiais, nei esme) globaliojo totalitarizmo oponentams ir kritikams: Skaityti toliau

M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas (31)

Marius Kundrotas

Italijoje berluskoniai išeina, Lietuvoje – sugrįžta. Žymusis politikas-verslininkas Artūras Zuokas, pabuvęs liberalu, po to – centristu, grįžta moderniojo krikdemo vaidmenyje. Savo politiką pavadinęs „atsakinguoju liberalizmu“, jis išsyk nusitaikė į dar neliestą segmentą – disidentinę krikščionybę. Jos atstovai, viena vertus – už didesnę tikėjimo laisvę ir įvairovę, tad šia prasme – už liberalesnę visuomenę; antra vertus – dar griežčiau už daugelį nominalių katalikų pasisakydami už dorą ir šeimą, jie – prieš kraštutiniąsias liberalizmo formas.

Spalį A. Zuokas sudalyvauja Franklino Grehemo (Franklin Graham) organizuotoje evangelikų konferencijoje – Vilties festivalyje, trenkdamas tokią evangelinę kalbą apie tikėjimą, viltį ir meilę, Skaityti toliau

FC „Baltai“ – futbolas ir lietuvybė (3)

2007 metų gegužės 11 dieną Kaišiadoryse įkurta asociacija – Futbolo Centras „Baltai“. Šis sporto klubas nuo pirmų dienų išsiskyrė savo tikslais. Siekiama ne tik sportinių rezultatų, bet ir puoselėti lietuvybę, tradicijas, kultūrą.

Futbolas ir Lietuvybė         

Jau pats klubo pavadinimas leidžia tikėtis, kad kažkokių sąsajų su tautiškumu čia yra. Žinoma, kartais nutinka taip, kad gražiu pavadinimu viskas ir užsibaigia. Tačiau ne FC „Baltai“ atveju. Skaityti toliau

A. Jankauskas. Patrioto garbės reikalas – asmeninė Lietuvos vėliava (6)

A. Jankauskas

Šį pamąstymą norisi pradėti klausimu – kuo užsiima patriotai? Kokie konkretūs veiksmai gali ar turi būti tautininko kasdienybė?

Šiemet jau prabėgo svarbios Tautai dienos. Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji… Kiekvienam mūsų krašto mylėtojui jos yra ypatingos. Todėl ir vienaip ar kitaip minimos. Mes, Lietuvos patriotai, siekiame, kad minėjimai, šventės būtų kiek galima skaitlingesnės, vizualiai gražesnės, įspūdingesnės.

Todėl, be abejo, kviečiame ateiti bendraminčius, draugus. Tačiau neužmirškime ir paprasto, tačiau efektingo (o, su laiku ir įdirbiu – ir efektyvaus) elemento… Simbolio. Skaityti toliau