Žymos archyvas: patriotai

B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas (12)

Birutė Mackonytė (1928-2017) | R. Averkienės nuotr.

Eidama 89-uosius metus, liepos 26 dieną, anapilin iškeliavo iškili visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, rašytoja, senoji vilnietė Birutė Mackonytė (1928–2017). Kai kuriuose portaluose pasirodžiusiame nekrologe plačiau aprašytas jos kaip rašytojos ir žurnalistės kūrybinis kelias, netgi meilės istorijos. Prieš du metus paprašęs pokalbio, B. Mackonytės ieškojau dėl kito, mažiau aptariamo jos gyvenimo tarpsnio – vaikystės prieškario Vilniuje.

B. Mackonytė buvo vieno aktyviausio prieškario Vilniaus lietuvių bendruomenės veikėjo ir rašytojo Rapolo Mackonio dukra. Dėl silpstančios sveikatos ilga serija pokalbių buvo trumpi, fragmentiški, tačiau kartu gyvi ir nuoširdūs. Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

Patriotiškumas atsipirko: neišvykę iš Lietuvos gavo milijoninių įmonių užsakymus (1)

ieva-ir-domas-ivoniai_taste-map

Pagal tiesioginių užsienio investuojų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva šoktelėjo į 10 vietą pasaulyje, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2016“, skelbia „Investuok Lietuvoje“. Tuo tarpu Lietuvoje veiklą vykdantys užsienio investuotojai prognozuoja, kad didėsianti konkurencija dėl darbuotojų gali sukurti teigiamą poveikį vietos rinkai. Pavyzdžiui, pastebima, kad šiuo metu itin palankus metas jauniems verslininkams – užsienio investuotojai yra pasirengę pirkti geriausias verslo idėjas.

Lietuvoje veiklą vykdantis bankas „Barclays“ ir Suomijos NT investicijų Skaityti toliau

Valstybės dieną keturios Lietuvos sostinės susijungs vienu balsu giedoti „Tautišką giesmę” (3)

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ Australijoje, Sidnėjuje | rengėjų nuotr.

Lietuva vienu balsu – tokį tikslą šiemet iškėlė iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ rengėjai ir liepos 6 d. 21:00 val. bendram himnui tiesioginiame eteryje apjungs Vilnių, Kauną, Trakus ir Kernavę. Šventę iš keturių istorinių mūsų šalies centrų tiesiogiai transliuos daugybė Lietuvos žiniasklaidos kanalų, tad kiekvienas įsijungęs internetu ar per televiziją šiemet galės realiai himną giedoti vienu balsu su visa Lietuva.

„Su šiuolaikinėmis technologijomis „vienu metu“ tampa nebe konceptualia idėja, o pačiupinėjama realybe. Juk esame sparčiausio interneto šalis Europoje! Turime išnaudoti Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Žiogelių Balčiai (0)

Danutė Balciute ir Vytautas Balcius. 1959_asmen.nuotr

1978 m. režisierius Arūnas Žebriūnas su Lietuvos kino studijos kūrybine grupe pagal Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo apysaką sukūrė vaidybinį filmą „Riešutų duona“. Filmuota ir sename Žiogelių kaime netoli Druskininkų. Pagrindinio veikėjo Andriaus Šato tariama gimtine tą vasarą tapo Vinco Balčiaus sodyba. Filmas laikomas pirmąja lietuvių tragikomedija, o reali šeimos, gyvenusios šioje sodyboje, istorija – tikra drama, jei ne tragedija. Apie tai papasakojo šios sodybos šeimininkė, Balčių vaikaitė Danutė Balčienė (Balčiūtė). Skaityti toliau

Režisierius G. Ivanauskas žada „Kadagio“ žiūrovams tautinius šokius pateikti „skaniai“ ir savitai (video) (0)

KTU tautinio meno ansamblis Nemunas_ktu.lt

Jau šį sekmadienį, vasario 21 d.  – naujojo intriguojančio televizijos projekto „Kadagys“ premjera, kuriame išskirtiniais pasirodymais žada nustebinti Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblis „Nemunas“. Ruošti staigmenas kolektyvui padeda garsus režisierius, šokėjas, aktorius Gytis Ivanauskas ir žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas.

Tautinį meną populiarinantis TV projektas, kuriame dalyvauja dešimt tautinių šokių ansamblių kartu su savo generolais, bus tiesiogiai transliuojamas šešis sekmadienius TV3 kanalu 19.30 val. iš istorinės Kauno sporto halės. Skaityti toliau

Paskirtos 2016 metų Patriotų premijos (5)

Patriotų premijos logotipas

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, LR Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) skelbia pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 metais išleistas knygas ir sveikina Patriotų premijų konkurso nugalėtojus.

42 konkurse dalyvavusias knygas vertino ir tris Patriotų premijas (vienos piniginės premijos dydis – 1 500 Eur) šiais metais paskyrė konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius (komisijos pirmininkas), Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė,  Krašto apsaugos viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė. Skaityti toliau

Liberalai ragina rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės (4)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Šiandien įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje.

„Pagal gyventojų skaičių vis besitraukiančiai Lietuvai šiandien reikia esminių pokyčių ir ryžtingų sprendimų. Mūsų piliečiai turi įgyti teisę nuspręsti savo tautos ir valstybės ateitį, pasisakant dėl Konstitucijos pataisos dvigubos pilietybės klausimu. Skaityti toliau

Linas V. Medelis. Atsiliepiant į K. Jovaišo „išmintį“ apie tautininkus ir jų muilintą virvę (10)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Pasinaudosiu žinomo rusų/ukrainiečių žurnalisto Jevgenijaus Kiseliovo pasakotu ir labai jį prajuokinusiu anekdotu.

Štai prieš savaitę Maskvos viduryje atsistojo vienui vienas tipas, rankose laikydamas plakatą su jame įrašytu žodžiu iš trijų raidžių. Ir tas populiarus  žodis iš trijų raidžių prasideda rusiška „ch“ (lietuviškas variantas susidėtų iš penkių).  Subėgo mentai, užlaužė jam rankas ir apkaltino prezidento įžeidimu. Atsiprašau, pasipiktino piketuotojas, nėra čia žodžio prezidentas, nėra nei jo vardo nei pavardės, tik trys raidės. O mentai jam atsako: nėra čia ko durnium apsimetinėti, mes puikiai žinom, kas šituo žodžiu mūsų šalyje vadinamas. Skaityti toliau

TS-LKD kviečia į partijos jaunimo organizuojamas „tikrų europietiškų patriotų eitynes“ (10)

Andrius Kubilius | propatria.lt nuotr.

Skaitytojų dėmesiui skelbiame TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus laišką, visus partijos narius kviečiantį į partijos jaunimo organizuojamas Kovo 11-osios šventines eitynes Gedimino prospektu. Jaučiame pareigą informuoti, jog Vilniaus savivaldybės leidimas eitynėms nurodytu laiku ir maršrutu buvo išduotas „Jaunųjų konservatorių lygai“ (JKL), tuo tarpu į šį renginį visuomenė telkiama nė žodžiu neužsimenant apie partinį Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys (28)

Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau

R. Zaveckas. Patriotizmas pagal A. Kubilių (22)

Alkas.lt koliažas

Neseniai pasirodė A.Kubiliaus straipsnis „Apie tikrąjį patriotizmą“. Šis rašinys, be abejonės, skirtas TS-LKD nariams ir jų rėmėjams, įdomus tuo, kad atskleidžia partijoje dabar vyraujančias nuotaikas, ir nors jis ilgas, sudurstytas iš įvairių pasisakymų partiniuose susirinkimuose, bet jo prieštaringi ir dažnai juokingi teiginiai tiesiog prašyte prašosi komentuojami. Kadangi straipsnis ilgas, pakomentuosiu tik pačius ryškiausius „perliukus“.

Tautiškumui visada buvęs abejingu ir ryžtingai „valęs“ savo partiją nuo nacionalistų (pašalinti tautininkų frakcijos pirmininkas ir du jos vicepirmininkai), Skaityti toliau

A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui (73)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.

Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.

Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau

Ukrainos palaikymo renginyje dalyvavo daugiau nei 700 dalyvių (28)

Ukrainos palaikymo renginys | kukrlt.lt nuotr.

Sausio 25 d. neabejingi Lietuvos piliečiai surengė nepolitinį pilietinį renginį „Ištiesk ranką Ukrainai“. Šio renginio tikslas – parodyti paramą Euromaidane už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams. Buvo tikėtasi, kad į palaikymo renginį įsijungs bent 715 dalyvių. Pasak renginio rengėjų, šis skaičius simbolizuoja atstumą tarp Lietuvos ir Ukrainos sostinių.

Nepaisant šalčio, pilietinio renginio „Ištiesk ranką Ukrainai“ rengėjų lūkesčiai pasiteisino. Į renginį įsijungė daugiau nei tikėtasi dalyvių.  Renginyje dalyvavo „Solidarumo su Ukrainos protestuotojais Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Susidorojimas su patriotais tęsiasi (110)

Antisovietinis plakatas

2013 m. gegužės 8-tosios dienos vakare už antisovietinę veiklą, buvo suimta jaunuolių grupė, kuri išreiškė pilietinę poziciją prieš sovietinių švenčių minėjimą. Apie sulaikymą sutiko papasakoti vienas įvykiuose dalyvavęs jaunuolis, tačiau dėl asmeninio saugumo ir galimo persekiojimo jo tapatybės neviešinsime.

– Sakykite, kam ir kodėl ši akcija buvo skirta?

– Akcija buvo skirta išreikšti pilietinę poziciją, kad sovietinės šventės Lietuvoje, kaip ir pati sovietinė okupacija, jį lydėjęs teroro aparatas bei pats totalitarinis režimas nėra priimtinas mūsų visuomenėje, tad šiuo plakatu mes norėjome pabrėžti Lietuvos nepriklausomybės pergalę prieš okupaciją. Vis tik 50 metų trukusi okupacija neišnaikino patriotizmo, todėl dėkodami savo tėvams ir seneliams esame dėkingi už Kovo 11-ąja. Skaityti toliau

Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje (9)

Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

– Sąmoningas, mąstantis ir valstybę mylintis jaunimas iki paskutinio kantrybės lašo bandys įsitvirtinti čia ir neemigruos. Nesu darvinistas, nemanau, kad kiekvienas gavo, ko nusipelnęs, ir jei yra tikrai vertas darbo ir gero gyvenimo, tai jį susikuria. Tačiau galimybių yra visose srityse, vienose daugiau nei kitose. Tad asmeninį gyvenimą taip pat lengviau ar sunkiau, bet galima susikurti. Tai padaręs mąstantis jaunimas turėtų imtis kurti valstybę, burtis kolektyviniams veiksmams, valdžios spaudimui, šviečiamajai ir kūrybinei veiklai, kad jam ir aplinkiniams Lietuvoje gyventi būtų geriau. Kiekviena tokia veikla yra lydima kolektyvinio veiksmo dilemos: o jei kiti sėdi, kol aš čia stengiuosi? Bet sąmoningas, mąstantis jaunimas turėtų nuvyti šį klausimą, nes kol jis stengiasi, abejingai sėdi tik nesąmoningi ir nemąstantys, – sako VU TSPMI ketvirtojo kurso studentas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

T.Skorupskis. Tautinės valstybės šalininkų per metus išaugo daugiau, negu trečdaliu (41)

Kovo 11-osios eitynės | LTJS nuotr.

Turbūt nieko nenustebinsiu, jeigu pasakysiu, kad eiliniam piliečiui žodžiai tautininkas/nacionalistas iš karto asocijuojasi su didžiausiu mūsų renginiu – kovo 11-osios eitynėmis. Jos yra mūsų vizitinė kortelė. Šios eitynės yra didžiausias nacionalistų renginys Lietuvoje. Vargu ar yra Lietuvoje kita politinė jėga, kuri sugeba savanoriškai į gatves išversti tūkstančius lietuvių, kurių dalyviai iš savo asmeninių lėšų atvažiuoja į renginį, gaminasi transparantus. Tai – tikroji lietuvių tautos šventė, atėjusi iš apačios, o ne nuleista iš viršaus. Eitynių dalyviai mainais į pastangas gauna šmeižto kampaniją, būna išvadinti visokiais negražiais vardais, Skaityti toliau

R.Noreikaitė. Mes ne naciai, ne fašistai ir ne šiukšlės. Mes – Lietuvos patriotai (47)

Raimonda Noreikaitė | asmeninė nuotr.

Žmogus dažniausiai turi lakią vaizduotę ir geba pats susikurti tam tikrus baubus, kurie, be jokios paaiškinamos priežasties, ryja visą ramybę ir reikalauja, kad asmuo jaustų baimę, nepasitenkinimą bei kitus neigiamus jausmus. Žinoma, ta pati vaizduotė padeda parašyti ne vieną puikią knygą, išsisukti kebliose situacijose ir panašiai, tad negalima jos nurašyti kaip kažkokio tik problemas sukuriančio darinio. Bet štai klaidinančią žiniasklaidą ar (kas yra dar šlykštesnis egzempliorius) įsivaizduojamų baubų prisikūrusius asmenis, savo baubus pateikiančius kaip nenuginčijamą realią grėsmę, iš tiesų vertėtų traktuoti kaip brokuotus ir tik kenkiančius dalykus.

Reikia pripažinti, kad žiniasklaida iš tiesų kuria nuomonę. Galbūt dalis dar nesuvokia koks ginklas yra paprasčiausia dėžė su judančiais paveikslėliais ar keli prirašyti lapai, kuriuos Skaityti toliau

Varėnos jaunimas kviečia į žygį prie A.Ramanausko-Vanago vadavietės Vasario 16-ajai pažymėti (0)

Žygis vasario 16-ąjai paminėti Varėnoje

Vasario 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) Varėnos skyrius, vienijantis tautišką rajono jaunimą, kviečia į žygį Lietuvos valstybės atkūrimui pažymėti prie Adolfo Ramanausko – Vanago vadavietės Kasčiūnų kaime (Varėnos r.).

Žygis skirtas prisiminti, pagerbti ir švęsti dvi, vienas svarbiausių mūsų tautai, datas, bei įvykius: 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Ir 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų vadovybės baigtą sudaryti ir pasirašytą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, Skaityti toliau

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)

Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

Žuvusieji sausio 13-ąją pagerbti tylia eisena (nuotraukos) (7)

Eisena | V.Daraškevičiaus nuotr.

Kaip ir kiekvienais metais, sausio 13-osios išvakarėse patriotiškai nusiteikęs jaunimas tą dieną žuvusius laisvės gynėjus pagerbė iškilminga eisena su deglais į Antakalnio kapines Vilniuje.

Sausio 13-ąją daugelis atsimena kaip didžiausių išbandymų metą. Kiekvienas tą dieną turėjo apsispręsti, kas jam yra brangiau – laisvė ar gyvybė. Mirtis pasirodė esanti vertesnė už visus nelaisvėje nugyventus metus. 1991 metų sausį lietuvių tauta apsisprendė kurti nepriklausomą valstybę tautiniu pagrindu. Skaityti toliau

V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas (2)

Vytautas Keršanskas | Lrs.lt nuotr.

Spalio 19 d. vyko konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.

„Lietuva tikrai turi turtingą jos ateitį kuriančių ir norinčių puoselėti jaunuolių. Tačiau jai trūksta to jaunimo konsolidacijos, trūksta, nes jaunimas nėra išmokytas istorinių tiesų“, – konferencijoje apie valstybės atkūrimo darbų svarbą jaunajai kartai kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Vytautas Keršanskas. Skaityti toliau

E.Merkytė. Partizanų motina (6)

Ona Lukšienė | Partizanai.org nuotr.

1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?

Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau