Žymos archyvas: Patrimpas

N. Laurinkienė. Velykų ryto misterijos (0)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Velykos – atgimimo šventė. Prisikelia ne tik Kristus. Pavasarį atgimsta ir senųjų religijų dievai. Mes žinome mirštančios ir prisikeliančios dievybės kategoriją. Tokį dievą turi daugelis tautų –  egiptiečiai Ozyrį, graikai garbina Dionizą. Pastarojo kančios, mirtis ir prisikėlimas būdavo inscenizuojami jam skirtose metų ciklo eigoje atliekamose apeigose. Plutarcho teigimu, tikėta, kad žiemą  šis dievas miega, o pavasarį nubunda.

Baltai taip pat garbino šitokią dievybę, su visa gamta rudenį numirštančią, o pavasarį prisikeliančią.  Baltų mitologijoje tokio dievo Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai (10)

Gintaras Beresnevičius | R. Jurgaičio nuotr.

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas. Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Atrastas prūsų Romovės legendą menantis švento ąžuolo kelmas (80)

    Denisas Nikitenka prie Norkaičių (Šilutės r.) dvaro švento ąžuolo kelmo | D.Nikitenkos asm. nuotr.

Klaipėdietis Denisas Nikitenka – žurnalistas, nenuilstantis keliautojas ir mūsų krašto istorinės praeities tyrėjas, nuolat džiuginantis netikėtais atradimais – ten kur daugeliui atrodo, kad visai nėra ko ieškoti – gruodžio 13 d.  savo feisbuko paskyroje vėl paskelbė apie naują neįtikėtiną atradimą.

D. Nikitenka rašo : „1801 m. Norkaičių dvaro (Šilutės r.) savininko Gotliebo Gabrieliaus Funcko namų knygoje paliktas intriguojantis įrašas apie vietą, kurią šis vokietis įsigijo. Dvarininkas parašė, kad čia augęs didžiulis ąžuolas, o aplink jį buvo pastatytas namas. Švento medžio šakos – išsikišusios laukan. Aplinkui dunksoję miškai ir tyrlaukiai… Skaityti toliau

D.Razausko paskaita „Sutartinės: sąvokos prasmė ir jos sąsajos“ (video) (72)

dr. Dainius RazauskasSkaitytojų prašymu Alkas.lt pateikia šių metų Romuvos stovykloje Dvarciškiuose (Švenčionių r.) dr. Dainiaus Razausko skaitytą paskaitą apie Prūsų vėliavoje pasireiškiančių dviejų dievų – Perkūno ir Patrimpo – priešpriešą ir jų sugyvenimą.

Daktaro disertaciją Dainius Razauskas apgynė Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute vadovaujant garsiajam baltų ir slavų kultūrų tyrinėtojui akademikui Vladimirui Nikolajevičiui Toporovui Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I) (1)

Saulės vaduotojas? Piešinys ant XVI a. apeiginio kaušo, J.Vaiškūno nuotr.

Straipsnio objektas – Kalėdų senis ir kiti karnavaliniai persirengeliai. Darbo Tikslas: atskleisti Kalėdų senio, arba tiksliau jo archaiškojo pirmtako ir Kalėdų-Užgavėnių karnavalo persirengėliu bei jų atliekamu veiksmu pirmines religines-kosmologines ištakas, rekonstruoti karnavalo religini turini. Tyrimo metodas: istorinis bei tipologinis lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Išvados straipsnio pabaigoje. 

Raktiniai žodžiai: kalendorines šventes, Kalėdos, Užgavėnes, Kalėdų senis, karnavalas, persirengėliai, kaukes, Saulė, Saules vadavimo mitas, Zodiako ženklai, Perkūnas, Teliavėlis, Dangaus Kalvis.

Šiuolaikinio Kalėdų švenčių laikotarpio veikėjas Kalėdų Senis yra vėlyvas ir mažai ką bendra turi su etnine kultūra. Skaityti toliau